Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) neregistruotas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL, t. y. 1 139,70 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL, t. y. 1 139,70 Eur, dydžio bauda, Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir 30 MGL, t. y. 1 139,70 Eur, dydžio baudos dalimi, ir skirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL, t. y. 1 139,70 Eur, dydžio bauda;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi D. D. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. NĮ-20-406 taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos bausmės dalį. Bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 24 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2024 m. gruodžio 15 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0104, nustatytas 1,59 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pilnai pripažino, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 13, 14 ir 15 dienomis su draugais A. K. ir G. P. šventė draugo su grįžtuves iš užsienio. Šventė pas A. K. namuose (duomenys neskelbtini). Pas A. K. atvyko penktadienį vakare arba naktį, nepamena, galimai atvažiavo taksi, o G. P. jau buvo pas A. K.. Vartojo daug alkoholinių gėrimų. Kai atsikėlė sekmadienį po pietų, jo atvažiavo paimti ir parvežti namo kitas draugas. G. P. jo (kaltinamojo) paprašė, kad draugas nuvežtų jį prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ pasiimti automobilį, kurį ten buvo palikęs. G. P. norėjo parsivaryti automobilį atgal pas A. K. į kiemą. Kai nuvyko, G. P. jo (kaltinamojo) paprašė parvaryti automobilį, nes pastarasis jautėsi labai prastai, kaip sakė, vis dar girtas. Jis (kaltinamasis) taip pat jautėsi šiek tiek išgėręs, tačiau manė, jog vairuoti dar gali. Todėl paėmė automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir sėdo už vairo. Žino, ir suvokia, jog sėsti už vairo išgėrus negalima, tačiau manė, kadangi atstumas nuo parduotuvės „Maxima“ iki A. K. namų yra nedidelis, viskas bus gerai. Kam priklauso automobilis, sužinojo tik po to, kai juos sustabdė policija, galvojo, jog automobilis priklauso G. P., tačiau sužinojo, kad jis priklauso G. P. tėčiui. Jam bevažiuojant iki A. K. namų, (duomenys neskelbtini) juos sustabdė policijos pareigūnai. Kiek valandų buvo, pasakyti negali, tačiau buvo dienos metas. Patikrino blaivumą ir nustatė 1,59 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad D. D. pažįsta apie 15 metų, o G. P. – apie 10 metų. 2024 m. gruodžio pradžioje grįžo į Lietuvą iš Vokietijos, kur dirbo apie 3-4 mėnesius. Sutiktuves šventė su G. P., kuris buvo atvykęs pas jį į nuomojamus namus, adresu (duomenys neskelbtini). Šventė dviese keletą dienų, vartojo alkoholinius gėrimus. Sekmadienį, tiksliai nepamena laiko, jam paskambino D. D. ir paklausė, ką veikia, sakė, jog nori užsukti. Kai D. D. atvažiavo, trise kalbėjo ir gėrė. Vėliau jis (liudytojas) kažkur išėjo, o D. D. ir G. P. liko dviese. Kai sugrįžo, D. D. ir G. P. ruošėsi kažkur eiti, rengėsi striukes. Paklausus, kur jie žada eiti, atsakė, kad tuoj sugrįš. Daugiau nieko neklausinėjo ir jie išėjo. Kad G. P. ieško automobilio pirkėjo, jis nežinojo, taip pat nežinojo, jog D. D. ieško pirkti automobilį. Vėliau, tą pačią įvykio dieną, G. P. grįžo namo pas jį ir viską papasakojo.

Liudytojas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 12 d. dviese žiūrėjo krepšinio varžybas pas draugą A. (K.), kurio pavardės nepamena. 2024 m. gruodžio 13 ir 14 dienomis taip pat buvo dviese pas jį namuose. A. K. dirba užsienyje ir, kadangi jis grįžo į Lietuvą, jie kartu leido laiką, gėrė alkoholinius gėrimus. Sekmadienį, t. y. 2024 m. gruodžio 15 d., pas A. K. į namus atėjo D. (D.), kurį matė pirmą kartą. Kodėl jis atėjo pas A. K., nežino. D. D. užsiminė, kad ieško pirkti automobilį, todėl jam pasakė, jog kaip tik šiuo metu tėtis pardavinėja automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau automobilio pardavimu rūpinasi jis (liudytojas). D. D. paprašė apžiūrėti automobilį, jis nepasirodė išgėręs. A. K. liko savo namuose, o jie su D. D. pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini), kur buvo paliktas stovėti automobilis. Kadangi raktų nuo automobilio neturėjo, paskambino tėčiui, pasakė, kad yra žmogus, kuris nori apžiūrėti automobilį, ir paprašė, jog tėtis atvežtų raktus. Tėtis galimai iš karto atvežė raktus ir padavė jam, D. D. stovėjo kiek toliau. Padavęs raktus tėtis išvažiavo. Kai gavo automobilio raktus, juos padavė D. D., jis norėjo išmėginti, kaip važiuoja automobilis. Jie dviese prasivažinėjo apie 40 min. D. D. automobilis patiko, norėjo jį pirkti, tačiau jam netiko pirkimo sąlygos. D. D. kažką minėjo, jog duos kelis šimtus, o už likusius pasirašys skolos raštelį. Kadangi automobilį pardavinėjo už 3 500 Eur, D. D. pasiūlymas netiko, jam pasakė, kad nesutinka ir pasiūlė važiuoti pastatyti automobilį ten, iš kur paėmė. Važiuojant iki (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnų ekipažas. Iš policijos pareigūnų sužinojo, jog D. D. yra išgėręs ir neturi teisęs vairuoti. Jis (liudytojas) taip pat yra praradęs teisę vairuoti dėl girtumo, todėl, jei būtų žinojęs, kad D. D. yra neblaivus, tikrai nebūtų leidęs jam vairuoti, tuo labiau – tėčio automobilį.

Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad automobilis „Mercedes-Benz“, E klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Automobilį nusipirko apie 2023 m. rudenį savo naudojimui, kad galėtų vykti į darbą, taip pat asmeninių reikalų įgyvendinimui. Apie 2 mėnesius automobilį bando parduoti, yra įdėjęs skelbimą į portalą „Autopliusas“, tačiau kontaktinis telefono numeris nurodytas sūnaus G. P.. Pardavimo laikotarpiu automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 15 d. sūnus paskambino ir pasakė, kad jam skambino asmuo, kuris suinteresuotas automobilio pirkimu, ir paprašė atvežti automobilio užvedimo raktus. Atvažiavęs padavė raktus sūnui, matė toliau stovinčius asmenis, mano, jog du, bet tiksliai pasakyti negali, suprato, jog tai asmenys, kurie domisi automobiliu. Sūnui padavęs raktelius išvažiavo. Tą pačią ar kitą dieną, nepamena, sūnus papasakojo, kad automobilį paėmė policija, nes jį vairavęs asmuo buvo išgėręs ir be teisių. Sūnus pasakojo, jog vairuotojo nepažįsta, tik turi bendrų pažįstamų. Sūnus neminėjo, jog būtų kažką kartu šventęs su įtariamuoju. Kai 2024 m. gruodžio 15 d. atvežė sūnui raktus, įtariamasis tikrai nepasirodė išgėręs. Automobilio raktelius patikėjo tik savo sūnui, kad jis aprodytų automobilį. Nežinojo, kad kitas asmuo automobilį vairuos apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų.

Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 15.25 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėjo važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz“, kurį vairavęs asmuo, pamatęs policijos automobilį, staiga nusuko žvilgsnį ir šiek tiek keistai manevravo kelyje. Kartu su kolege nusprendė sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui. Automobilyje buvo du vyrai. Automobilio vairuotojo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas nurodė, jog pažymėjimo su savimi neturi pasiėmęs. Paprašius pateikti bet kokį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis paaiškino, kad su savimi jokio dokumento neturi pasiėmęs. Nusivedus vairuotoją prie tarnybinio automobilio, nustatė, jog vairuotojas yra D. D., kuris neturi teisės vairuoti, tai yra niekada neturėjo ir nebuvo įgijęs. Kadangi nuo D. D. sklido alkoholio kvapas, pasiteiravo, ar asmuo nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad nėra, tačiau, panaudojus alkoholio kiekio matuoklį, pirmuoju pūtimu nustatytas vidutinis 1.74 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas vidutinis 1.59 promilių neblaivumas. Automobilis „Mercedes-Benz“ nugabentas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, o D. D. įteiktas šaukimas į apklausą. Kartu automobilyje važiavo G. P., kuris yra automobilio valdytojas, kadangi automobilio savininkas yra jo tėvas.

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu numeriu 75, patikrinimui sustabdytas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo teisės vairuoti neturintis D. D. ir kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0104 (patikros sertifikato Nr. 2199214), pirmuoju pūtimu 15.29 val. nustatytas vidutinis 1.74 promilių neblaivumas, antru pūtimu 15.50 val. nustatytas vidutinis 1.59 promilių neblaivumas. Automobilis nugabentas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2024 m. gruodžio 15 d. apie 15.25 val. vykstant (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėtas važiuojantis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs asmuo, pamatęs policijos automobilį, staiga nusuko žvilgsnį, šiek tiek keistai manevravo kelyje. Nusprendus sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui, nustatyta, kad automobilį vairavo D. D., kuris teigė, kad vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento su savimi neturi pasiėmęs. Nusivedus asmenį prie tarnybinio automobilio asmens tapatybei nustatyti paaiškėjo, kad D. D. neturi teisės vairuoti, tai yra niekada neturėjo ir nebuvo įgijęs. Kadangi nuo D. D. sklido alkoholio kvapas, pasiteiravo, ar asmuo nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis atsakė, kad nėra, tačiau, panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0104 (patikros sertifikato Nr. 2199214), pirmuoju pūtimu 15.29 val. nustatytas vidutinis 1,74 promilių neblaivumas, antru pūtimu 15.50 val. – 1,59 promilių neblaivumas. Automobilis nugabentas į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Kartu automobilyje važiavo ir G. P., kuris yra automobilio valdytojas, kadangi automobilio savininkas yra jo tėvas.

Iš 2024 m. gruodžio 15 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas stovintis automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Po apžiūros automobilis priverstinai nuvežtas į saugojamą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, kartu su variklio užvedimo spynelės raktu. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad atlikus tikrinimą prietaisu „Alkotest 7510“, Nr. ARTB-0104, patikros sertifikato Nr. 2199214, 2024 m. gruodžio 15 d. 15.29 val. D. D. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 15.50 val. – 1,59 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Su tikrinimo rezultatais sutiko.

Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra V. P..

Iš VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos matyti, kad lengvojo automobilio 2007 m. gamybos „Mercedes-Benz E 280 CDI“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 040 Eur su PVM.

Kaltinamasis D. D. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamojo neblaivumas, be kita ko, užfiksuotas ir neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 15 d. 15.29 val. pirmo tikrinimo metu D. D. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 15.50 val. – 1,59 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte taip pat nurodyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. D. D. neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas. Alkoholio kiekio matuokliui atlikta Lietuvos metrologijos patikra, kuri galioja iki 2025 m. balandžio 21 d. Aplinkybės, kad vairavo neblaivus, neginčijo ir kaltinamasis.

Įvertinus kaltinamojo parodymus, kad dvi dienas prieš nagrinėjamą įvykį ir tą pačią dieną prieš vairuodamas automobilį jis vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad yra neblaivus, taip pat žino ir suvokia, kad vairuoti automobilio neblaiviam negalima, tačiau vis tiek vairavo automobilį, nes, kaip teigė kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ iki A. K. namų (duomenys neskelbtini) yra nedidelis, daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad D. D. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad D. D. veikoje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis D. D. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis D. D., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. D. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas 2023 m. lapkričio 24 d.), todėl atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant D. D. teistumus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamąjį pripažinus kaltu, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nurodytas, taigi D. D. buvo žinomas.

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad D. D. anksčiau teistas 5 kartus, teistumas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį, kaip minėta, nėra išnykęs. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 5 kartus (pakartotiniai automobilio vairavimo esant neblaiviam atvejai, viešosios tvarkos pažeidimo atvejai), baudos nesumokėtos. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam už 2024 m. lapkričio 9 d. įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2024 m. gruodžio 18 d. iki 2029 m. gruodžio 17 d. (ROIK: 24259498103). D. D. nuo 2001 m. sausio 1 d. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė, nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra pagrindo. Iš Sodros išrašo matyti, kad D. D. šiuo metu nedirba, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 10 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Vis tik atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pakartotinai baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs, taip pat Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą nustatyta, kad iš kaltinamojo yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, baudos bausmė neatitiktų bausmės paskirties BK 41 straipsnio prasme. Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį, kadangi nenustatytos šio BK straipsnio taikymo sąlygos. Todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimo padarymą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, yra nedirbantis, teistas, kaip minėta, administracine tvarka baustas ne kartą už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, taip pat uždrausta šią teisę įgyti iki 2029 m. gruodžio 17 d., atsižvelgus į BK 61 straipsnio nuostatas, kaltinamajam D. D. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant didžiausiam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam už nusikaltimo padarymą galimam skirti dydžiui. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, kad už vairavimą esant neblaiviam buvo baustas administracine tvarka praeityje, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas didžiausiam galimam terminui yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. D. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad D. D. nėra transporto priemonės savininkas.

Bylos duomenimis, automobilio savininkas-valdytojas yra V. P.. Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad automobilis „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. V. P. 2024 m. gruodžio 31 d. prašymas buvo patenkintas ir jam, kaip automobilio savininkui, automobilis su užvedimo raktu grąžintas 2024 m. gruodžio 31 d. tyrėjos K. J. nutarimu.

BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad automobilio savininkui ar valdytojui buvo žinoma, kad kaltinamasis jam nuomos pagrindu perduotą turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad 2007 m. gamybos automobilio „Mercedes-Benz E 280 CDI“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 040 Eur su PVM. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone, nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes-Benz“) vertę atitinkanti pinigų suma – 4 040 Eur.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktas, 2024 m. gruodžio 31 d. tyrėjos K. J. nutarimu grąžintas automobilio savininkui V. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini disponuoti turto savininkui V. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės faktinio vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš D. D. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 040 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt eurų).

D. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą V. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti disponuoti turto savininkui V. P..

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.