- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1075-555/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- A. Z.
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui A. Z., ieškovo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė teismo socialinių garantijų gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1949-04-01 iki 1952-03-31, nuo 1955-03-08 iki 1958-12-31 ir nuo 1966-01-01 iki 1967-12-31 dirbo tuometiniame Kalvarijos apskrities M.Melnikaitės kolūkyje (vėliau pavadinimas keitėsi). Nurodė, kad faktiškai kolūkyje dirbo, tačiau išlikusių dokumentų, patvirtinančių šį faktą, suinteresuotam asmeniui nepakanka. Paaiškino, kad gyveno Aguonio kaime, kolūkyje dirbti pradėjo nuo jo susikūrimo, kolūkio pavadinimo neprisimena, dirbo kolūkyje iki išvyko atlikti tarnybą Tarybinėje Armijoje 1952 m., grįžęs 1956 m. 2 savaites nedirbo, ieškojo darbo, bet neradęs vėl grįžo į tą patį M.Melnikaitės kolūkį; kolūkyje dirbo eiliniu darbininku, po to su traktoriumi, vėliau elektriku, taip pat kelis kartus buvo už nepaklusnumą išvytas iš kolūkio. Pareiškėjo atstovė patikslino, jog pareiškėjas dirbo kolūkyje nuo 1949-04-01 iki 1952-03-31, nuo 1955-04-01 iki 1958-12-31 ir nuo 1966-01-01 iki 1967-12-31.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. Z. dirbo Kalvarijos apskrities M.Melnikaitės kolūkyje 1958 m., nuo 1966-01-01 iki 1967-12-31, nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme, pareiškimą tenkino iš dalies, socialinių garantijų gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Z. nuo1949-04-01 iki 1952-03-31, nuo 1956-04-01 iki 1957-12-31 dirbo Kalvarijos apskrities J. Žemaitės kolūkyje (1951 m. kolūkio pavadinimas keitėsi į „Žygis į gyvenimą", 1954-01-16 į „M.Melnikaitės"), kitoje dalyje pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjo į valstybinį socialinio draudimo stažą yra įskaičiuoti laikotarpiai nuo 1952-04-01 iki 1955-03-07, nuo 1959-01-01 iki 1965-12-31, nuo 1968-01-01 iki 1971-12-31 ir t.t. Iki 1958 m. sausio 1 d. M.Melnikaitės kolūkio darbo apskaitos dokumentai neišsaugoti, todėl neišlikus iki 1958 m. visiems dokumentams pareiškėjas kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių jo darbo stažą negali. Pagal A. Z. kolūkiečio darbo knygelės Nr.269 kopiją teismas sprendė, kad pareiškėjo stojimo į kolūkio narius metai yra 1949, 1958 metais darbadienių nepriskaityta. Liudytojams patvirtinus nurodytą aplinkybę, kad kolūkyje pareiškėjas pradėjo dirbti nuo jo susikūrimo (archyvinės medžiagos duomenimis 1949 m. balandžio mėn.) iki armijos (1952-04-01), teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z. dirbo kolūkyje nuo 1949-04-01 iki 1952-03-31. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas dirbo kolūkyje nuo 1956-04-01 iki 1957-12-31. Kadangi nuo 1958 metų darbo apskaitos dokumentai yra išsaugoti A. Z. kolūkiečio darbo knygelėje, taip pat yra duomenys apie jo darbą 1958 m., 1966 m., 1967 m., todėl esant dokumentams, patvirtinantiems pareiškėjo nurodytus faktus, teismas šioje pareiškimo dalyje bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad pareiškėjas M.Melnikaitės kolūkyje dirbo 1955 m., 1958 m., nuo 1966-01-01 iki 1967-12-31. Nurodo, kad teismas spręsdamas ar pareiškėjas dirbo kolūkyje 1955 m. padarė neteisingą išvadą, nes vadovavosi pareiškėjo – senyvo žmogaus aiškinimu, jog jis armijoje tarnavo 4 metus, o ne rašytiniais įrodymais – įrašais ūkinėse knygose, pagal kuriuos matyti, jog pareiškėjas armijoje išbuvo 3 metus. Taip pat teigia, kad sprendimas nutraukti bylą dalyje kaip nenagrinėtiną teisme, nepagrįstas, nes suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog pakanka archyvinių dokumentų dėl darbo stažo užskaitymo, kad šis klausimas buvo sprendžiamas, taip pat kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise apskųsti suinteresuoto asmens sprendimą administracine tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).Pareiškėjas pareiškime teismui turi nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir įrodymus, patvirtinančius tą faktą.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis atitinkamu laikotarpiu dirbo kolūkyje, juridinio fakto nustatymą sieja su teise gauti socialines garantijas. Iš pareiškėjo pareiškimu suformuluotų reikalavimų matyti, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriuos įrodinėdamas pateikia rašytinius įrodymus – darbo (kolūkiečio) knygelės, archyvo pažymas. Suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pareiškėjo dirbtas darbas nurodytu metu ir atitinkamoje įmonėje yra patvirtintas dokumentais, t.y. faktiškai neginčijo, kad pareiškėjas tais laikotarpiais dirbo, tik teigė, kad šie laikotarpiai negali būti įtraukti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Tai reiškia, kad pareiškėjas paduotu pareiškimu iš esmės siekia ne patvirtinti patį darbo faktą, kadangi jį patvirtina dokumentai, bet siekia, kad valstybinio socialinio draudimo organai šiuos laikotarpius įskaitytų į valstybinio socialinio draudimo pensijų darbo stažą. Kadangi pareiškėjo įrodinėjami darbo faktai yra patvirtinti dokumentais, todėl juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjas dirbo tam tikru metu tam tikroje įmonėje, negalėjo būti nustatinėjami. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas gali nustatyti faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašomu laikotarpiu, t.y. 1958 m, nuo 1966-01-01 iki 1967-12-31 dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo darbą yra išlikę, bylą šių reikalavimų dalyje pagrįstai nutraukė, kaip nenarinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra tiesiogiai susiję su įrodymų pakankamumo problema, kuri sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo pareiga tenka šaliai (CPK 178 straipsnis). Šaliai, neįvykdžiusiai įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, vadovavosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16.1 p., Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p. ir 54 str. 2 d. 1 p.,) o Lietuvos TSR galioję teisės aktai (Pavyzdiniai žemės ūkio artelės įstatai, priimti II Visasąjunginio kolūkiečių-spartuolių suvažiavimo ir patvirtinti TSRS LKT ir VKP CK 1935 m.vasario 17 d. bei RTFS DĮK 135 str. (TSRS AT prezidiumo 1940-11-06 įsako pagrindu)) buvo nagrinėjami tik tiek, kiek jie lietė patį tuomet buvusios situacijos suvokimą ir teisinį pareiškėjo nurodomų aplinkybių įvertinimą. Nustatydamas prašomo pareiškėjo faktą pirmosios instancijos teismas faktiškai vadovavosi pačio pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, tačiau spręsdamas dėl laikotarpio, kuris apėmė pareiškėjo tarnybą armijoje, teismas rašytinius įrodymus atmetė. Pagal CPK 177 straipsnio 4 dalį ir 197 straipsnio 2 dalį rašytiniai įrodymai turi prima face reikšmę ir jie negali būti paneigti pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, todėl kolegijos vertinimu, teismas neteisingai taikė įrodinėjimą nustatančias įstatymo normas, kas sudaro pagrindą, esant rašytiniams įrodymams, patvirtinantiems pareiškėjo tarnybos armijoje pradžią ir pabaigą (karinis bilietas, ūkinėse knygos įrašas), teismo sprendimo dalį pakeisti, nustatant, kad pareiškėjas A. Z. kolūkyje dirbo nuo 1955-04-01 (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Esant išdėstytiems argumentams apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas juridinis faktas dėl pareiškėjo darbo pradžios po tarnybos armijoje, keistina, likusi teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškimas patenkintas iš dalies ir socialinių garantijų gavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pakeisti, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Z. nuo 1949-04-01 iki 1952-03-31, nuo 1955-04-01 iki 1957-12-31 dirbo Kalvarijos apskrities J.Žemaitės kolūkyje.
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.