Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi H. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Armėnijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. G. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 13.25 val., Geležinio Vilko – Ukmergės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, nes būdama Armėnijos pilietė ir turėdama leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nepateikė Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, taip pat vairuodama automobilį nevykdė kelio ženklo Nr.401 „važiuoti tiesiai“ reikalavimų. Taip H. G. pažeidė KET 8, 14 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.

Teismo posėdžio metu H. G. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad nepastebėjo, kad į tą gatvę negalima važiuoti, įvažiavo, kur ir sustabdė policijos pareigūnai. Jie paprašė vairuotojo pažymėjimo, ji davė savo pažymėjimą, išduotą Armėnijoje, tačiau pareigūnas nurodė, kad ji neturi teisės vairuoti su tuo pažymėjimu, nes ji turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Paaiškino, jog nežinojo, jog neturi teisės vairuoti su turimu pažymėjimu, iki tol dėl to nebuvo problemų. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu mokosi, planuoja artimiausiu metu laikyti vairavimo teorijos egzaminą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu H. G. nurodė, kad ji nežinojo, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą (b.l. 2).

H. G. kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

– Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties vyriausiojo patrulio R. R. 2016 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kad šių metų lapkričio 17 d., dirbo pagal policinės priemonės planą Vilniaus apskrityje tarnybiniu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vyr. Patruliu V. K.. Apie 13.25 val., Vilniuje, Geležinio Vilko - Ukmergės gatvių sankryžoje, sustabdė automobilį BMW X3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo H. G. gim. (duomenys neskelbtini) (asmenybė nustatyta iš pateikto Armėnijos Respublikos vairuoto pažymėjimo). Tikrinimo metu nustatyta, kad pilietė vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, tai yra būdama Armėnijos piliete ir turėdama leidimą (LT(duomenys neskelbtini)) gyventi nuolat Lietuvos Respublikoje, nepateikė Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tai yra neįvykdė sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d., taip pat vairuodama automobilį, nevykdė kelio ženklo Nr.401 (važiuoti tiesiai) reikalavimų (b.l. 5);

- 2016 m. lapkričio 17 d., 13.40 val. pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 7);

- asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad H. G. pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2009 m. liepos 2 d., šis leidimas buvo pratęstas 2014 m. gegužės 6 d. ir dabar esantis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja iki 2019 m. gegužės 6 d. (b.l. 10-11).

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 papunkčiu, nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad H. G. nuo 2010 m. gruodžio 28 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2009 m. liepos 2 d. ji turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Teismo posėdžio metu ji taip pat patvirtino, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daug metų yra Lietuvoje. Taigi minėtų teisės aktų prasme H. G. yra laikytina asmeniu, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tai lemia išvadą, kad jai Armėnijos Respublikoje, t. y. ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nelaikytinas tinkamu Taisyklių 37 punkto prasme ir šis pažymėjimas nepatvirtina, kad H. G. turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad H. G. neturi teisės vairuoti transporto priemonių Lietuvoje, taigi ji pagrįstai trauktina administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.

Taip pat iš H. G. prisipažinimo, paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat jau minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ji nevykdė kelio ženklo Nr. 401 „Važiuoti tiesiai“ reikalavimų, taigi ji taip pat pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą H. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį bei byloje esančius duomenis, charakterizuojančius H. G. – anksčiau buvo bausta administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 289 iki 434 eurų arba administracinis areštas. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ypač akcentuodamas nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmens paaiškinimus, kad ji jau imasi veiksmų, siekdama įgyti teisę vairuoti transporto priemones, sprendžia, kad nors šiuo atveju pagrindo H. G. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau yra pagrindas skirti jai ATPK 128 straipsnio 1 dalies ir 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Baudas bendrinti ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

H. G. prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimo dalimis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi išdėstyti jos mokėjimą 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

H. G. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti:

pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 289 eurų baudą;pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirti H. G. galutinę administracinę nuobaudą - 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant pirmus 2 mėnesius, iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti po 100 eurų baudos, 3 mėnesį sumokėti 89 eurų baudos, kol bus sumokėta visa bauda; pirmoji baudos dalis turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Išaiškinti, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063329805, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.