Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1426-2025 (ROIK 24260121611).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. sausio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1426-2025 (ROIK 24260121611) N. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 431 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad ji, būdama juridinio asmens vadove, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2024 m. gegužės 28 d. 10.38 val., nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę FORD TRANSIT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Be to šios rūšies nusižengimą padarė pakartotinai. Už šį nusižengimą paskirta 520 Eur bauda.

Dėl šio nutarimo N. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su 2025 m. sausio 3 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Kelių policijos valdybos 2-jo skyriaus vyresniosios specialistės administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 0239-ANR_N-1426-2025, kadangi šioje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymo. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta formaliai, neįsigilinus į bylos esmę, o surinkti duomenys vertinti subjektyviai. Analizuojamoje situacijoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusižengimo sudėties požymių.

N. G. negavo jai elektroniniu paštu siųstų policijos pranešimų. Tik gavusi 2025 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-1426-2025, patikrino elektroniniame pašte skiltį „Brukalas“ ir pastebėjo, kad jame yra pranešimai apie administracinį pažeidimą, kurių anksčiau nebuvo mačiusi. Analizuojamas laikotarpis buvo labai darbingas, elektroniniame pašte buvo susikaupęs didžiulis elektroninių laiškų skaičius, todėl Institucijos pranešimai tiesiog buvo pasimetę. Pati gyvena kitu adresu, nei yra registruota. Nusižengimas padarytas 2024 m. gegužės 28 d. o nutarimas priimtas tik 2025 m. sausio 3 d. Apie gresiančią atsakomybę nieko nežinojo. Pažymi, jog tik radusi 2025 m. sausio 3 d. nutarimą apie padarytą administracinį nusižengimą ir paskirtą nuobaudą, įmonės viduje išsiaiškino, kas pažeidimo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, todėl teikia reikiamus duomenis. Įmonei priklausantį automobilį vairavo V. Š. (duomenys nurodyti skunde). Nevengė įvykdyti pareigos, neturėjo ketinimų neteikti duomenų, nuslėpti nusižengimą padariusį asmenį. Duomenis teikia pavėluotai dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių, dėl darbų kiekio. Terminą duomenims pateikti pažeidė nepiktavališkai, neturėdama sąmoningo ketinimo neteikti tokių duomenų ar ką nors nuslėpti. Pabrėžia, kad šiai dienai duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį išsiuntė el. paštu pagal gautą pranešimą, ir mano, kad artimiausiu metu šis asmuo bus nubaustas už padarytą pažeidimą. Mano, kad kaip juridinio asmens vadovo, įstatyminė pareiga buvo įvykdyta. Pabrėžia, kad teisės pažeidimas buvo išaiškintas ir įstatymo nustatytas tikslas bus pasiektas. Nori atkreipti dėmesį, kad jog vien tai, jog yra traukiama administracinėn atsakomybėn ir yra baudžiama nuobauda, suponuoja išvadą, jog Institucija automatiškai ir formaliai taiko teisės normas bei neatsižvelgia į visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Pagal ANK 431 straipsnį asmuo neatsako, kai jo veikoje nėra subjektyviosios nusižengimo pusės požymio – kaltės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Reikalavimo pateikti duomenis įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Vien faktas, jog Institucijos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas įmonės elektroninio pašto adresu, yra nepakankamas pripažinti, kad ji buvo tinkamai informuota apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog ji gavo Institucijos siųstą pranešimą. Savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, galiausiai institucijai pateikė duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad turėjo tyčią padaryti pažeidimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kada turi 2 mažamečius vaikus, todėl šios nuobaudos palikimas būtų didelė finansinė našta šeimai. Remdamasi išdėstytu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad transporto priemonė, su kuria užfiksuotas administracinis nusižengimas ROIK 24247959638, priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra N. G. 2024 m. birželio 4 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu Registre suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 00-ANR_PR-261255-2024. Automatiniu būdu suformuotas pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. 2024 m. liepos 8 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu Registre suformuotas ir tuo pačiu el. pašto adresu išsiųstas pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-131761-2024. 2024 m. rugpjūčio 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0233-ANR_PR-148407-2024. Pranešimas išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre, taip pat popierine pašto siunta MB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, registruota siunta Nr. RP069749439LT įteikta adresatui 2024 m. rugpjūčio 22 d. Pranešimai MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Be to, pranešimas išsiųstas registruota pašto siunta yra įteiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Valdybos pranešimai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir įteikti tinkamai. Pabrėžtina, kad Valdyba įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimus siuntė visais įmanomais aukščiau nurodytais būdais, tačiau duomenys apie administracinį nusižengimą su įmonės valdoma transporto priemone padariusį asmenį Valdybai nepateikti. Pabrėžia, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleista, kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti Valdybai būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Valdyba pažymi, kad Registro duomenimis N. G. nusižengimą pagal ANK 431 straipsnį padarė pakartotinai. Dėl analogiškos situacijos N. G. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byloje ROIK 24235527553. Akivaizdu, kad N. G., būdama juridinio asmens vadove, elgiasi neatsakingai ir padarius administracinius nusižengimus, nepateikia vairavusio asmens duomenų, taip sudarydama sąlygas asmenims, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, išvengti administracinės atsakomybės.

Institucijos manymu, Valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti N. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Proceso dalyvių neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta N. G. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tokį patį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinama Pareiškėja. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.

Nagrinėjamu atveju Institucija gavo duomenis apie tai, kad 2024 m. gegužės 28 d. 10.38 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemone Ford Transit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo viršytas leistinas greitis. Atitinkamai atsakingoms institucijoms kilo pareiga įstatymo nustatyta tvarka aiškintis šį nusižengimą padariusį asmenį. Nustačius minėtos transporto priemonės savininką/valdytoją – MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo kreiptasi į juridinį asmenį dėl duomenų apie minėtą transporto priemonę vairavusį asmenį pateikimo. Pirmasis pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre deklaruojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2024 m. birželio 4 d. 10.42 val., tuo pačiu elektroninio pašto adresu kartotas 2024 m. liepos 8 d. 17.06 val. Sistema rodo, kad abu elektroniniai laiškai sėkmingai pristatyti. Nesulaukus įmonės reakcijos nei į vieną š šių dviejų pranešimų, trečiasis pranešimas su reikalavimu pateikti informaciją apie transporto priemonės vairuotoją surašytas 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir išsiųstas registruotu paštu įmonės deklaruojamu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) – siuntos Nr. RP069749439LT. AB Lietuvos paštas duomenimis, registruota siunta Nr. RP069749439LT gavėjui buvo įteikta 2024 m. rugpjūčio 22 d.

Savo reikalavimą panaikinti skundžiamą nutarimą pareiškėja iš esmės grindžia argumentu, kad jos veikoje nėra ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, nes nėra jos kaltės dėl minėto nusižengimo, kadangi įmonė niekada negavo pranešimo, įpareigojančio pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją, vairavusį įmonei priklausantį automobilį KET pažeidimo padarymo metu. Elektroniniu paštu siųsti Institucijos laiškai pateko į brukalų katalogą. Tačiau aukščiau aptarti duomenys šią jos versiją paneigia. Pirma, iš jos pateikto išrašo matyti, kad brukalų kataloge yra tik 2024 m. birželio 4 d. išsiųstas Institucijos laiškas, tuo metu 2024 m. liepos 8 d. siųsto pranešimo šiame kataloge nėra – tik 2024 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas, o kitas – jau 2024 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas. Atitinkamai nėra duomenų, kad 2024 m. liepos 8 d. pranešimas buvo automatiškai nukreiptas į Brukalų katalogą ir dėl to neperskaitytas. Antra, vėliausiai 2024 m. rugpjūčio 22 d. įmonė neabejotinai gavo 2024 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą ir žinojo apie pareigą pateikti įstatymo numatytus ir Institucijos reikalaujamus duomenis. Duomenys turėjo būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. imtinai. Ši pareiga įvykdyta nebuvo, todėl pagrįstai 2024 m. rugpjūčio 30 d. konstatuotas ANK 431 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas.

Tuo metu reikalaujami duomenys Institucijai pateikti ne anksčiau, nei buvo gautas ginčijamas nutarimas – 2025 m. sausio 3 d., t. y. vėluojant ne mažiau nei keturis mėnesius. Pareiškėja savo skunde nenurodo tikslios duomenų pateikimo datos, tik teigia, kad duomenis apie vairuotoją ji jau pateikė. Teismas pažymi, kad bendrijai buvo siunčiami net trys pranešimai. Nė į vieną iš jų reaguota nebuvo. Duomenys iš esmės pateikti tik daugiau nei po pusės metų nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo dienos. Tokios situacijos negalima teisinti dideliu darbo krūviu. Įmonės administracija akivaizdžiai aplaidžiai žiūrėjo į savo pačios viešai deklaruojamais kontaktais gaunamos dokumentacijos valdymą, dėl ko KET pažeidimo tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai.

Pareiškėjos argumentai apie itin darbingą laikotarpį, didelį susikaupusių laiškų kiekį jos atsakomybės nešalina. Juridinio asmens vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų laiku reaguojama į valstybės institucijų reiškiamus teisėtus reikalavimus.

Pažymėtina, jog N. G. 2024 m. gegužės 30 d. buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 d. 150 Eur bauda. Bauda sumokėta 2024 rugpjūčio 28 d. Nuo nuobaudos įvykdymo nepraėjo metai, tad pagal ANK 40 straipsnio nuostatas nagrinėjamas nusižengimas laikomas kartotiniu.

Teismas pažymi, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, padaryto tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas tyčia, tačiau neatsargi kaltės forma taip pat neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Tokiu būdu bylos duomenys visiškai pagrindžia tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius N. G. veikoje, todėl ji administracinėn atsakomybėn patraukta visiškai pagrįstai. Pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip prašo pareiškėja, akivaizdžiai nėra.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcija šį nusižengimą padariusiems asmenims numato baudą nuo 440 iki 600 eurų. N. G. už šį nusižengimą, konstatavus jos atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta 520 eurų, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas pagrindo ją mažinti neįžvelgia. N. G. labai daug kartų traukta administracinėn atsakomybėn už įvairių rūšių administracinius nusižengimus (Administracinių nusižengimų registro išrašas už penkerius metus – 82 lapai), kas rodo pakankamai atsainų požiūrį į visuomenėje priimtų taisyklių laikymąsi. Skirdama sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, Institucija ANK 34 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.

Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu N. G. veika (neveikimas) kvalifikuota tinkamai, paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos N. G. skundo netenkinti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2025 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-1426-2025 (ROIK 24260121611) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.