Kauno apylinkės teismo nutartis

A. A. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. S. (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nubaustas už tai, kad, būdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti administracinį nusižengimą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu (2025 m. balandžio 4 d. 8.00 val.) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Tokiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, todėl A. A. paskirta 225 Eur bauda.

2025 m. kovo 5 d. gavus antrą pranešimą su prašymu patikslinti duomenis, jie buvo pateikti sekančią darbo dieną. Po antrojo pateikimo Institucija su juo ar su įmone, jokiomis priemonėmis nebendravo, jokio pranešimo apie duomenų atmetimą nepateikė, tik po kelių savaičių surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pateikti duomenys atitiko sistemoje prieinamas formas. Vairuotojo gimimo data, adresas, vardas ir pavardė buvo nurodyti. IRD sistemoje, naudojamoje teikiant duomenis savivaldybėms, nėra laukelio vairuotojo pažymėjimo duomenims, todėl net ir norėdamas jų pateikti negalėjo, vienintelė galimybė yra įkelti vairuotojo pažymėjimo kopiją, kurios pateikimas nėra privalomas. Be to, Institucija klaidingai painioja IRD sistemą su EPP (Elektroninių paslaugų portalu), kurio naudojimas yra būdingas teismų procesams, o ne administracinių nusižengimų bylose savivaldybės lygiu. Antrą kartą buvo pateikta vairuotojo pažymėjimo kopija, kurioje dėl techninės klaidos buvo nukirpta viršutinė dalis su vardu ir pavarde, tačiau buvo matomas dokumento numeris ir asmens kodas. Tai rodo ketinimą bendradarbiauti, nors į tai nebuvo atsižvelgta. Po protokolo surašymo trečią kartą pateikė jau visus duomenis tiksliai, su pilna pažymėjimo kopija. Vairuotoja jau yra gavusi protokolą ir sumokėjusi paskirtą baudą.

Pagal ANK 611 straipsnio 5 dalį, pirmasis pranešimas privalo būti pateiktas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pažeidimo padarymo. Institucija teigė, kad šis terminas netaikomas, nes buvo atliekamas papildomas tyrimas, tačiau tai nepagrįsta. Pats tyrimas, jų paaiškinimu, buvo tik užklausa įmonei dėl duomenų pateikimo, nors tai teisės aktuose laikoma standartine administracine procedūra, o ne papildomu tyrimu. Posėdyje nurodyta, kad turėjo pats sekti IRD sistemą ir tikrinti, ar pateikti duomenys buvo priimti. Visgi nei ANK, nei teisės aktai nenustato tokios aktyvios pareigos – ypač, kai sistemoje nepateikiamas aiškus atmestų duomenų pažymėjimas. Pirmieji pateikti duomenys turėjo tik techninį netikslumą, neteisinga gimimo data. Vėliau duomenys buvo papildyti, o trečią kartą pateikti visiškai tiksliai. Tai rodo bendradarbiavimą, kuris turėtų būti įvertintas kaip lengvinanti aplinkybė. Pirmojo skundo atmetimo metu buvo nurodyta, kad ANK 611 str. 5 d. netaikomas, nes buvo atliekamas papildomas tyrimas, tačiau vėliau posėdyje buvo nurodyta kita priežastis, kad šis teisės aktas visai jiems netaikomas. Šis prieštaravimas rodo nenuoseklią institucijos poziciją. Kitų miestų savivaldybių institucijos bei policijos įstaigos duomenų pateikimo pranešimus siunčia laikantis 60 kalendorinių dienų termino. Ši institucija yra išskirtinis atvejis, kuri siunčia itin vėlyvus pranešimus. Atsižvelgiant į tai, kad institucija duomenų pateikimo pranešimus siunčia praėjus daugiau nei 60 kalendorinių dienų nuo pažeidimo, kyla pagrįstų abejonių dėl teisėto pagrindo toliau tvarkyti ir teikti asmens duomenis apie vairuotoją.

Atsižvelgiant į tai prašoma, panaikinti administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą, įvertinti pareigūnų veiksmų neatitikimus teisei ir netikslumą taikant teisės aktus bei esant galimybei, taikyti įspėjimą arba visai nutraukti administracinę bylą kaip esant menkai pavojingai, ne tyčinei klaidai.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, jog Institucija su pareiškėjo skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. 2025 m. sausio 28 d. Institucija gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad 2024 m. lapkričio 3 d. 11:57:28 (duomenys neskelbtini) įvažiavo transporto priemonė, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) į vietinės reikšmės apsaugos zoną „Senamiesčio sumažintos taršos zona ir 2024 m. lapkričio 3 d. 14:00:03 išvažiavo nesumokėjus vietinės rinkliavos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemonės VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenys). 2025 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas automatinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 (pristatyta 2025 m. kovo 12 d. 13.38 val.).

Vadovaujantis ANK 573 straipsnio 5 dalimi, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

2025 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kurie nesutapo su gyventojų registro duomenimis ir neatitiko ANK 611 straipsnio nuostatų (apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone), todėl buvo atmesti.

2025 m. kovo 26 d. pakartotinai el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.

2025 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis, kurie nesutapo su gyventojų registro duomenimis ir neatitiko ANK 611 straipsnio nuostatų ir pranešimas buvo atmestas.

2025 m. gegužės 28 d. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka surašytas skundžiamas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. birželio 9 d. išsiųstas el. pašto adresu a(duomenys neskelbtini) (2025 m. birželio 9 d. pristatytas 13.29 val.)

2025 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, tą patį pažeidimą padarius pakartotinai pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o tą patį pažeidimą padarius pakartotinai pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Akcentuotina tai, kad vienintelė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis yra kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti vykdomosios institucijos teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią, o šiuo atveju su skundu nėra pateikta įrodymų bei informacijos, jog ginčo automobilis buvo prarastas prieš pareiškėjo valią ir, todėl tokios informacijos įmonės vadovas negalėjo pateikti.

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Asmuo, kaip bendrovės vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis kitiems asmenims, turi pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad padarytą teisės pažeidimą tiriantiems pareigūnams turėtų galimybę operatyviai pateikti reikiamą informaciją apie bendrovės automobiliu besinaudojančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-2105/2010).

Pažymėjo, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

Nagrinėjamu atveju, neginčytina, jog transporto priemonė VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl akivaizdu, jog informacija, apie padarytą nusižengimą ir apie pareigą pranešti apie padarytą nusižengimą, teisėtai ir pagrįstai buvo siunčiama oficialiu įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jog informacijos pateikimas oficialiu elektroniniu įmonės paštu yra laikytinas tinkamu ir teisėtu pateikimu įmonei, jei tas elektroninis paštas yra nurodytas valstybės registruose.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...> Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis - registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikt kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo" (suvestinės redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 3, 38 punktai).

Pažymėjo, jog pagal ANK 39 straipsnį administracinio nusižengimo senaties terminas nuo pažeidimo padarymo dienos yra 2 metai. Pareiškėjas netinkamai vertina aplinkybę, kad pranešimas buvo surašytas pažeidžiant administracinių nusižengimų teiseną, t. y. ANK 611 straipsnio 5 dalį, nes administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ir automatiškai suformuotas Administracinių nusižengimų registre, todėl administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl jis išsiųstas pažeidžiant imperatyviai numatytą terminą.

Pareiškėjas, gavęs Institucijos pranešimą, privalėjo per penkias darbo dienas pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą (ar gimimo datą), gyvenamąją vietą, vairuotojo pažymėjimo išdavimo datą, numerį ir jį išdavusią instituciją. Tačiau 2025 m. kovo 18 d. ir pakartotinai 2025 m. kovo 27 d. buvo pateikta tik vardas, pavardė ir gimimo data, todėl pranešimai buvo atmesti, o ir pagal pateiktą vardą pavardę bei gimimo datą, administracinių nusižengimų registre nurodyto asmens rasti nepavyko. Teisingi duomenys apie tai, kas nusižengimo metu naudojosi transporto priemone, Administracinių nusižengimų registre buvo pateikti tik 2025 m. balandžio 17 d., tai yra jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tada paaiškėjo, kad pareiškėjas tyčia ar netyčia nenurodė teisingos gimimo datos (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas, kaip atsakingas asmuo, nepateikė įstatyme reikalaujamų duomenų nors realiai turėjo galimybių tai padaryti, laikytina, jog jis neįvykdė ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, todėl skundo motyvas, kad duomenys buvo pateikti laiku, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo visas objektyvias galimybes laiku pateikti prašomą informaciją, bet jų neišnaudojo, sprendimas taikyti atsakomybę už pareigos pateikti informaciją nevykdymą laikytinas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu. Pareiškėjui paskirta 225 eurų administracinė nuobauda nėra per griežta ir ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama priemonė realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.