Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 153 str. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams.

BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir skirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę - automobilį.

Priteista iš D. M. neturtinės žalos atlyginimo: Ž. K., D. L., E. S. po 2000 Lt, o G. D. ir L. V. po 4000 Lt.

D. M. pagal LR BK 153 str. išteisintas dėl 2010 m. spalio 14 d. nusikaltimo E. S. atžvilgiu, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. nuo rugsėjo 3 d. ir kitomis vėlesnėmis šio mėnesio nenustatytomis dienomis, ne mažiau 3 kartų, Biržų mieste, mažametėms D. L., g. 2000 m. ir Ž. K., g. 2001 m., ryte einant į mokyklą arba dienos metu po pamokų einant namo, J. N., (duomenys neskelbtini) gatvių mikrorajone, važinėdamas tyrimu nenustatytu tamsios spalvos lengvuoju automobiliu, pristabdęs vairuojamą transporto priemonę prie einančių nukentėjusiųjų D. L. ir Ž. K., demonstravo savo lytinį organą ir tokiu būdu atliko mažamečių D. L. ir Ž. K. tvirkinimo veiksmus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 10 d., apie 15 val., Biržų mieste, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 31 namu, privažiavęs prie mažamečių L. V., g. 1999 m. ir E. S., g. 2002 m., sustabdęs automobilį ir atidaręs priekines keleivio pusės dureles, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi L. V. ir E. S. akivaizdoje, t. y. atliko šių mažamečių mergaičių tvirkinimo veiksmus, o mažametėms išsigandus ir nubėgus, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ties (duomenys neskelbtini)g. 1 namu, privažiavo tuo pačiu automobiliu prie einančių mažamečių L. V. ir E. S., sustabdęs automobilį, demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi, tokiu būdu atliko mažamečių L. V. ir E. S. tvirkinimo veiksmus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 12 d., apie 7.40 val., Biržų mieste, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 11 namu privažiavęs prie mažamečių Ž. K., g. 2001 m. ir D. L., g. 2000 m. ir pristabdęs vairuojamą transporto priemonę, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir tokiu būdu atliko mažamečių Ž. K. ir D. L. tvirkinimo veiksmus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. spalio 13 d., apie 15 val., Biržų mieste, vairuodamas automobilį „Fiat Marea Weekend“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 1 namu privažiavęs prie einančios mažametės G. D., g. 1999 m. ir automobiliu užtvėręs jai kelią, automobilio salone demonstravo savo lytinį organą ir masturbavosi G. D. akivaizdoje, tai yra atliko mažametės G. D. tvirkinimo veiksmus.

D. M. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendį, prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas, nepadarė, todėl priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Neteisingai įvertinus įrodymus, buvo padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios išvados ir neteisingai paskirta bausmė. Nukentėjusiosios mažametės arba fantazavo, arba klydo, atpažindamos jį kaip asmenį, kuris atliko jų atžvilgiu jam inkriminuotus veiksmus. Jis pripažintas kaltu pagal nukentėjusiųjų ir kai kurių jų draugių parodymus, tačiau šių duomenų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai padaryti, jog jo kaltė yra įrodyta. Vertinant mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus būtina atsižvelgti į jų amžių kaip tą aplinkybę, kuri gali iškreipti jų suvokimą ir gebėjimą teisingai paaiškinti ką jos suvokė. Dėl to, jų parodymus turi patvirtinti objektyvios aplinkybės. Priešingu atveju, patikimais tokių asmenų parodymus būtų galima pripažinti, jei jų nurodomos aplinkybės atitiktų jų suvokimą dėl to ir kurios neprieštarautų objektyviai tiesai. Duomenų, kad nukentėjusiosios ir liudytojai parodė, jog mačiusios automobiliu važinėjantį vyrą, kuris joms rodė lytinį organą, jų akivaizdoje masturbavosi, panašiai apibūdino automobilį, atpažino jį kaip tą asmenį ir nufotografavo jo automobilį, kuriuo važinėjo jų atžvilgiu netinkamai elgęsis asmuo, kaltei pagrįsti nepakanka. Mažametės liudytojos buvo apklausiamos kartu. Viena kitą pertraukdamos ir tikslindamos, pasakojo apie jų matytą asmenį ir jo veiksmus. Tai parodė liudytojos R. B., Ž. S., V. Š. ir G. N.. Kartu pasakodamos apie vieną ir tą patį asmenį bei su juo susijusius įvykius, mažametės klaidingai įsiteigė sau kitų nurodomas aplinkybes. Dėl to tokius nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus laikyti patikimais negalima. Kad nukentėjusiosios hiperbolizavo suvoktas aplinkybes ir fantazavo patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Liudytojos R. B. ir V. Š. parodė, kad apie lytinį organą rodžiusį asmenį joms pasakojo keturios mergaitės, tame tarpe - liudytojos B. Š. ir G. V., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nei B. Š., nei G. V. apskritai nėra mačiusios įvykių ir asmens, kuris rodo lytinį organą, bet apie jį tik girdėjo iš kitų mergaičių. L. V. neparodė, kad B. Š. galėjo matyti įvykį su ja, todėl teigia, nėra jokių duomenų, kad B. Š. galėjo pasakoti apie tikrai matytas ir jai žinomas aplinkybes. Prieštaringi nukentėjusiosios G. D. parodymai, nes ji apklausoje nurodė, kad tvirkinusio asmens veido neįsidėmėjo, nes tas asmuo buvo užsidengęs kapišonu, tačiau parodymo atpažinti metu tariamai atpažino iš veido bruožų. Negalima pripažinti neabejotinu ir nukentėjusiosios D. L. atpažinimą ne pagal individualius požymius, bet „pagal megztinį". Negalima priimti neabejotinais įrodymais atpažinimus, kurie buvo padaryti Biržų rajono PK ikiteisminio tyrimo pradžioje. Kaip matyti iš protokolų, parodyti atpažinti visai nepanašūs asmenys, todėl toks atpažinimas neatitinka LR BPK 192 str. 1 d. reikalavimų. Kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie jų tariamai matyto asmens veiksmus. Pasak šių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, daugeliu atvejų lytinį organą joms rodė asmuo, važiuodamas automobiliu (tik sulėtinęs greitį), viena ranka masturbuodamasis („smaukydamas" lytinį organą), pakėlęs dubenį taip, kad joms matytųsi. Toks veiksmas, atsižvelgiant į stebėjusių ūgį, automobilio konstrukciją, jo langų aukštį, neįmanomas. Pagrįstų abejonių kelia tariamo ekshibicionizmo ir masturbavimosi vieta, pvz. (duomenys neskelbtini)o gatvė. Tai yra viena iš pagrindinių (magistralinių) gatvių Biržų mieste, todėl apie 15 val. kuomet yra tikrai intensyvus judėjimas šia gatve, neįtikėtinas automobilio sustabdymas prie mažamečių ir atitinkami vairuotojo veiksmai. Kai kurios nukentėjusiosios tvirtino, jog jų matytas asmuo tik rodė joms lytinį organą, o kitos - kad ir masturbavosi jų akivaizdoje. Neįtikėtina, kad asmuo keistų savo elgesį atskirų mergaičių atžvilgiu ir daug labiau tikėtina, kad mergaitės klaidingai nurodo jų matytus įvykius. Nesutampa su realiomis faktinėmis aplinkybėmis kai kurie nukentėjusiųjų parodymai apie automobilio, kuriuo važinėjantis asmuo atliko tvirkinimo veiksmus, markę. Štai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji D. L. parodė, kad jau nuo 2010 m. rugsėjo 6 d., tiksliau po trijų dienų po pirmą kartą matyto asmens rugsėjo 3 d., tas asmuo buvo atvažiavęs pilku automobiliu, kuriuo važinėjo ir spalio mėnesį. Pagal automobilio pirkimo -pardavimo, registracijos dokumentus pilkos spalvos automobilį Fiat Marea apeliantas įsigijo tik 2010 m. spalio 7 d. Tai patvirtino ir liudytojai. Ši aplinkybė įrodo, kad nukentėjusioji D. L. tikrai klysta ir tai rodo jos parodymų nepatikimumą. Šis automobilis greitai sugedo ir apeliantas juo naudotis nebegalėjo. Tai patvirtino eilė liudytojų. Iš telefono apžiūros protokolo matyti, kad 2010 m. spalio 16 d. 15val. 30 min. apeliantas išsiuntė SMS žinutę J. V. apie tai, kad pakartotinai nupirko generatorių, nes anksčiau įgytas buvo suskilęs. Tai rodo, kad porą dienų iki tol automobilis buvo remontuojamas. Todėl apeliantas negalėjo būti su šiuo automobiliu matytas netoli įvykio vietų mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodomomis aplinkybėmis. Nors mergaitės teigia, jog jų matytas asmuo masturbavosi automobilyje, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina objektyvūs duomenys - automobilio salone turėjusi būti sperma (jos pėdsakai). Tariamų apelianto tvirkinamųjų veiksmų nepatvirtina ir operatyvinių veiksmų rezultatai, kurie matomi iš byloje apklaustų liudytojų J. N., A. K.. A. M.. O. G. parodymų - nors jie slapta stebėjo įvykio vietovę ir ne kartą matė apelianto vairuojamą automobilį važiuojant pro vaikus, nei karto jo elgesys nesukėlė jokių įtarimų. Nepaaiškinama, kodėl intensyviai (kaip nurodoma nuosprendyje) tvirkinęs mergaites, staiga nustojo taip elgtis. Tuo labiau nepaaiškinama, kas paskatino pradėti tvirkinti mažametes (jei taip būtų tikrai nustatyta), nes jokių duomenų apie galimą tokį elgesį neturėjo nei tyrėjai, nei gerai pažinoję asmenys, nei kartu gyvenę asmenys. Esant tokioms aplinkybėms jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas, nes nustatytomis aplinkybėmis galima klaida - mažametės nukentėjusiosios galėjo fantazuoti arba klysti dėl asmens, kuris jų atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus, klaidingai nurodydamos apeliantą kaip tą asmenį po to, kai matė važinėjantį joms panašiu automobiliu tomis gatvėmis, kuriose jos matė įvykius.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, D. M. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 153 str. 1d. Įrodymai bei jų analizė ir išvados išsamiai aprašytos skundžiamame nuosprendyje, todėl teisėjų kolegija to nekartoja.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog byloje surinktų duomenų nepakanka D. M. kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsti.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos šios aplinkybės: mažametės G. D., B. Š., G. V. ir E. S. pranešė dienos centro (duomenys neskelbtini) pedagogėms, jog yra persekiojamos asmens, važinėjančio automobiliu ir demonstruojančio mažametėms savo lytinį organą. D. L. ir Ž. K. dėl analogiškų įvykių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinę pedagogę.

D. L., Ž. K., L. V., E. S. ir G. D., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes.

G. D., B. Š., G. V. ir E. S. pedagogei V. Š. pranešė to asmens automobilio numerį. D. L. ir Ž. K. pedagogei G. N. pateikė fotoaparatą, kuriuo užfiksavo minėtą automobilį.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog šis automobilis priklauso nuteistajam D. M..

Per atlikto asmens atpažinimo procesinį veiksmą mažametės G. D. ir D. L. atpažino D. M. kaip asmenį, atlikusį jų atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, L. V., kuriai D. M. buvo parodytas atpažinti iš nuotraukų, nuteistąjį nurodė kaip labiausiai panašų į asmenį, apie kurį davė parodymus.

Visuma šių faktinių duomenų neabejotinai patvirtina, jog apeliantas padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas.

Skunde akcentuojama, jog mažametės nukentėjusiosios liudytojos hiperbolizavo suvoktas aplinkybes, fantazavo, klaidingai įsiteigė sau kitų nurodomas aplinkybes, ir dėl to nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai vertintini kaip nepatikimi. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.

Nekyla abejonių, jog nukentėjusiųjų D. L., Ž. K., L. V., E. S. ir G. D. parodymai apie jų atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus atitinka nukentėjusiųjų suvokimo ribas, be to, iš šių parodymų nekyla abejonių dėl atpasakotų aplinkybių realumo.

Vertinant nukentėjusiųjų parodymų patikimumą svarbu ir tai, jog asmenį, panašiomis aplinkybėmis Biržų m. demonstruojant lytinį organą mažametėms skirtingu laiku matė ne viena, o penkios nukentėjusiosios: G. D., D. L. būdama kartu su Ž. K., L. V. - kartu su E. S..

Nukentėjusiųjų informacijos apie jų atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus patikimumą patvirtina ir tai, jog pirminė informacija apie aptariamus įvykius gauta iš skirtingų šaltinių. Apie vyriškį, persekiojantį mažametes automobiliu ir joms demonstruojantį lytinį organą, G. D., B. Š., G. V. ir E. S. 2010-10-14 pranešė dienos centro (duomenys neskelbtini) socialinei pedagogei R. B. ir šios įstaigos direktorei V. Š.. Viena iš mergaičių ant rankos buvo užsirašiusi to vyriškio automobilio numerį ( t.2, b.l. 2-5). D. L. ir Ž. K. 2010-10-13 dėl to panašių įvykių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinę pedagogę G. N. bei pateikė fotoaparatą, kuriame užfiksavo to vyriškio automobilį ( t. 2, b.l. 73-74).

Nors iš liudytojų R. B., V. Š. parodymų matyti, jog mergaitės pedagogei pasakojo apie įvykį "viena per kitą", taigi, girdėdamos viena kitos pasakojimus, tačiau tiriant bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje kiekviena jų buvo apklausta atskirai, ką patvirtina jų apklausų pas tyrėją bei ikiteisminio tyrimo teisėją protokolai ( t.1, b.l. 149-150, 153-154, 95-97, 104-105, 65-66, 67-69, 124-125, 131-134, 33-34). Byloje buvo išsiaiškinta ir konkrečiai nustatyta, jog su R. B. ir V. Š. bendravusios E. S. ir G. D. matė įvykį betarpiškai, o G. V. ir B. Š. papasakojo, ką girdėjo iš L. V. ir E. S..

Iš byloje esančių apklausų protokolų matyti, jog nukentėjusiųjų D. L., Ž. K., L. V., E. S. ir G. D. parodymai pakankamai išsamūs, be to, detalizuoti parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiųjų: D. L., Ž. K., L. V., G. D., nukentėjusiųjų atstovių: V. V., D. D., O. J., K. K., liudytojų G. V., O. G., R. B., Ž. S., V. Š., G. N. parodymai patvirtina, kad mažametės nukentėjusiosios patyrė realų seksualinį tvirkinimą. Nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, juos patvirtina nukentėjusiųjų atstovių: V. V., D. D., O. J., K. K., liudytojų G. V., O. G., R. B., Ž. S., V. Š., G. N. parodymai. Todėl visuma aptartų aplinkybių neteikia jokio pagrindo nukentėjusiųjų parodymus vertinti kaip vaikų kolektyvinės fantazijos ar įtaigos rezultatą.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusiųjų D. L., Ž. K., L. V., E. S. ir G. D. nurodytas asmuo, demonstravęs lytinį organą, yra nuteistasis D. M..

Nesutiktina su skundo teiginiais, jog D. M. atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus. Iš parodymų atpažinti protokolų turinio matyti, jog atliekant šiuos procesinius veiksmus, BPK 191 str. ir 192 str. numatytų reikalavimų, taikomų parodant asmenį atpažinti, laikytąsi. Atpažinimų duomenys teismo pagrįstai pripažinti įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog vertinant nukentėjusiųjų parodymus, taip pat ir apie jas tvirkinusio asmens požymius, atsižvelgtina į tai, jog nukentėjusiosios yra mažametės, todėl dėl amžiaus jų galimybės tiksliai atskleisti visas aplinkybes yra menkesnės, nei suaugusio asmens, be to, atsižvelgtina į situacijos ekstremalumą, nuketėjusiųjų patirtą išgastį, baimę. Tai paaiškina, kodėl nukentėjusiosios kai kurias detales nupasakoja skirtingai, kas yra aptarta nuosprendyje. Tačiau akivaizdus faktas, jog G. D. ir D. L. trijų asmenų grupėje parodytą atpažinti D. M. kaip asmenį, atlikusį jų atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus atpažino nė kiek neabejodamos ( t.2, b.l. 170-175). L. V., kuriai D. M. buvo parodytas atpažinti iš 6 pateiktų nuotraukų, nuteistąjį nurodė kaip labiausiai panašų, atitikimą vertindama 9 iš 10 balų ( t.1, b.l. 79-80). Nukentėjusioji Ž. K. D. M. neatpažino, tačiau iš jos motinos K. K. parodymų matyti, jog tam įtakos galėjo turėti kitokia nei įvykio metu D. M. plaukų išvaizda, į ką mažametė atkreipė dėmesį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog teismas D. M. atpažinimo aplinkybes aiškinosi pakankamai detaliai. Apie tai apklaustos atpažinimuose dalyvavusios nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės V. V., D. D., O. J., K. K., kurių parodymai išsamiai išdėstyti nuosprendyje. Tai, kad D. L., Ž. K., L. V., E. S. ir G. D. atžvilgiu D. M. padarė nusikalstamus veiksmus, už kuriuos nuteistas, vadovaujantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, teisėjų kolegijai jokių abejonių nekyla. Skunde nurodytų aplinkybių, esą D. M. šių nusikaltimų nepadarė, neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, aptartų nuosprendyje, visumos.

Iš nukentėjusiųjų D. L. ir Ž. K. parodymų matyti, kad 2010 metų rugsėjo pradžioje vyras joms demonstravęs savo lytinį organą važinėjo juodos spalvos automobiliu. Kad kaltinamasis turėjo tamsios spalvos automobilį patvirtino liudytojos J. V. ir J. B.. Todėl skundo argumentas, jog rugsėjo pradžioje nusikalstamų veiksmų atlikti negalėjo, kadangi automobilį FIAT nusipirko spalio 7d., yra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarti duomenys, paneigiantys nuteistojo keltas versijas, jog kaltinime nurodytu laiku negalėjęs būti nusikaltimo vietoje, nes nusipirktas automobilis FIAT buvo sugedęs. Teisėjų kolegija su apylinkės teismo išvadomis ir argumentais šiuo klausimu sutinka ir jų nekartoja, pažymėdama ir tai, jog iš R. B. ir V. Š. parodymų matyti, jog G. D., B. Š., G. V. ir E. S. apie įvykį pranešė 2010-10-14, o tuo metu vien iš mergaičių turėjo užsirašiusios asmens, tvirkinusio nukentėjusiasias automobilio numerį ( t.2, b.l. 2-5). D. L. ir Ž. K. 2010-10-13 dėl analogiškų įvykių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinę pedagogę G. N. bei pateikė fotoaparatą, kuriame buvo užfiksavę tą automobilį ( t. 2, b.l. 73-74). Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(8976)-IS1-8893 užfiksuotas FIAT MAREA modelio UNIVERSAL modifikacijos automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), t.y., mažametės aptariamu laiku buvo užfiksavusios būtent nuteistojo automobilį FIAT. Be to, iš D. M. mobiliojo telefono ryšių analizės nustatyta, kad jis buvo netoli įvykio vietos 2010-10-10 nuo 14.09 val. iki 15.12 val., 2010-10-12 15.15 val., 2010-10-13 14.59 val., 2010-10-14 dienos metu (t.3, b. l. 100-116). Šios aplinkybės, jas sugretinus, taip pat paneigia apelianto versijas, jog aptariamu laiku automobiliu FIAT jis nesinaudojo ir nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis negalėjo būti pamatytas įvykio vietoje.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog pagal nukentėjusiųjų parodymus vienų mergaičių atžvilgiu jas tvirkinęs asmuo tik rodė lytinį organą, o kitų atžvilgiu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus masturbavosi bei, jog slapto stebėjimo metu nuteistasis tvirkinęs vaikus nebuvo pastebėtas, byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų nepaneigia.

Nesutiktina su skundo argumentais, jog netinkamai paskirta bausmė.

Skirdamas D. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisykles taikė tinkamai. Teismas tinkamai įvertino tiek veikos pobūdį, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą. Teismas pagrįstai pasisakė, jog D. M. padarytas nusikaltimas yra apysunkis, tyčinis. D. M. administracine tvarka baustas, teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, psichikos sveikatos centre neregistruotas. Veika padaryta penkių mažamečių atžvilgiu, padaryta tęstiniais veiksmais per kelis kartus ir tęsėsi ilgiau nei mėnesį. BK 153 str. sankcijoje alternatyviai numatytos kelių rūšių bausmės, tačiau atsižvelgus į aptartas aplinkybes bei į tai, jog D. M. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kaip recidyvistui pagal BK 56 str. 1d. jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau svarbios aplinkybės yra tai, jog D. M. jau buvo teistas už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, be to, nusikalto bausmės už smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš nepilnametį vykdymo atidėjimo metu, todėl jam pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kiek griežtesnė už sankcijos vidurkį. Be to, esant šioms aplinkybėms, nustatydamas subendrintą bausmę, teismas turėjo pagrindo pagal BK 64 str. taikyti visiško neatliktų bausmių sudėjimo principą. D. M. paskirta bausmė nėra aiškiai neteisinga, todėl nešvelnintina.

Teismas, taikydamas BK 72 str. 2, 3d., kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti konfiskavo nuteistojo automobilį. Transporto priemonė teismų praktikoje paprastai laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimui padaryti, o nusikaltimo padarymas be tokios priemonės būtų negalimas (kasacinė byla Nr. 2K-636/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo automobilis nebuvo tiesiogiai panaudotas nusikaltimui padaryti, be to, šitokio pobūdžio nusikaltimams daryti automobilis ir nebuvo būtinas, todėl kaip nusikaltimo padarymo priemonė konfiskuotas nepagrįstai. Šioje dalyje nuosprendis keistinas. ( BPK 328 str. 4p.).

Apelianto teiginiai, jog prokuroras neturėjęs teisės mažamečių nukentėjusiųjų vardu reikšti ieškinį ir jį palaikyti, nepagrįsti. Tokias teises prokurorui suteikia Prokuratūros įstatymo 19 str. 4d., kur pasakyta, jog valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju prokuroras pareikšdamas ir palaikydamas civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika mažamečiams padarytos žalos, todėl gynė viešąjį interesą ir veikė pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta automobilį FIAT MAREA WEEKEND, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o techninės apžiūros taloną Nr. 08-0655427 ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. B 292697, saugomus Panevėžio apskrities VPK, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Šį automobilį su dokumentais perduoti civilinių ieškinių iš D. M. išieškojimui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.