Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-01 · Administracinė byla Nr. I-10369-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
I-10369-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovo atstovei G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. firmos „Vikriltė “ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. V. firma „Vikriltė “ pateikė skundą (b. l. 17-19), kuriame prašė: panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau –VMI) 2015-06-29 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-3939 (toliau – skundžiamas sprendimas); įpareigoti atsakovą pakartotinai spręsti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo.

Skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas neišdėstyti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos grindžiamas VMI 2015-06-29 išvada Nr. (23.31-08)-3813 „Dėl G. V. firmos „Vikriltė “ (toliau – pareiškėja, Įmonė) prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – VMI išvada), kurioje konstatuota, kad Įmonė būdama skolinga biudžetui ir atsiskaitinėdama su kitais kreditoriais nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio reikalavimų, be to, turėjo galimybę sumažinti skolą biudžetui, nes jos vykdoma veikla už 2014 m. buvo pelninga.

Pareiškėjas, neginčydamas mokestinės prievolės teisėtumo, teigė, kad dėl atsisakymo išdėstyti mokestinę nepriemoką patirs neadekvačią žalą, bus priverstas atleisti darbuotojus, nutraukti savo veiklą. Prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos (14 531,24 Eur) mokėjimą laikotarpiui nuo 2015-06-01 iki 2020-05-01,grindė kriziniu laikotarpiu atsiradusiais sunkumais bei patirtais nuostoliais, galimomis neigiamomis atsisakymo tenkinti prašymą pasekmėmis (darbuotojų atleidimas, veiklos mažinimas). Nurodė, kad CK 6.930¹ straipsnio pažeidimai buvo reti, sąlygoti būtinumo atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Atsakovo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo interesais buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – areštas banko sąskaitoms, garantuojančios įmokų dengimą.

Pareiškėjo teigimu, nepanaikinus skundžiamo sprendimo, iš esmės bus sužlugdyta galimybė vystyti verslą, padaryta žalą valstybės biudžetui, darbuotojams. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 88 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigia, kad atsakovas aplaidžiai vertino pareiškėjo finansines galimybes vykdyti mokestinius įsipareigojimus, o aplinkybės dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo negali būti vertinamos kaip pagrindas netaikyti mokestinės nepriemokos išdėstymo. Taip pat, pareiškėjo teigimu, atsakovas nevertino aplinkybės, jog firmoje dirba 17 darbuotojų, su kuriais būtina atsiskaityti.

Pabrėžė, kad VMI turėjo pareigą konstruktyviai bendradarbiauti, nes pareiškėjas teikė visus būtinus paaiškinimus ir dokumentus. Atsakovas nesiūlė galimų abi šalis tenkinančių sprendimo būdų, nebendradarbiavo, tuo nesilaikė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Pareiškėjas mano, atsakovas nepakankamai įsigilindamas, šališkai bei vienpusiškai išsprendė pareiškėjo prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 25-29)nurodė, kad remiantis MAĮ 88 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Aplinkybes, nurodytas MAĮ 88 straipsnyje, privalo įrodyti mokesčių mokėtojas. Mokesčių mokėtojo prašymas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, paremtas būsimų apyvartinių lėšų trūkumu neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A14-613/2007).

Paaiškino, kad VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino pareiškėjo pateiktus kreditorių ir debitorių sąrašus, verslo planą, kasos knygas ir banko sąskaitų išrašus, avansinę apyskaitą bei VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas būdamas skolingas biudžetui ir vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir darbuotojais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, nors turėjo galimybę sumažinti skolą biudžetui. Pareiškėjo veikla pelninga, todėl pareiškėjui sumokėjus mokestinę nepriemoką, pareiškėjo finansinė padėtis kritiška netaps.

Atsakovas taip pat nesutinka, kad VMI išvadoje neteisingai nustatytos aplinkybės dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo. Akcentavo, kad VMI nesirėmė vien tuo, kad pareiškėjas būdamas skolingas biudžetui ir vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio nuostatų. Pabrėžė, kad pareiškėjas turi ne tik pareigą atsiskaityti su samdomais darbuotojais, bet ir pareigą tinkamai vykdyti mokestines prievoles. Mokesčių surinkimas taip pat yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2012 metų, taigi, pareiškėjas nesilaikė MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintos pareigos per kuo trumpesnį laiką įvykdyti mokestinę prievolę.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo teiginiu, kad VMI konstruktyviai nebendradarbiavo su pareiškėju. Vadovaujantis Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (patvirtintų Lietuvos respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268), galiojusių pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu, 22 punktu, išnagrinėjus mokesčių mokėtojo prašymą, įvertinus surinktą informaciją, vietos mokesčių administratorius gali priimti sprendimą išdėstyti mokesčių mokėjimą ir trumpesniam nei prašo mokesčių mokėtojas laikotarpiui. Tačiau, tai galima tik konstatavus, kad mokesčių mokėtojo padėtis yra kritinė. VMI 2015-06-29 rašte Nr. (23.1-08) RNA-23599 pareiškėjui buvo nurodyta, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų pasikeisti mokesčių mokėtojo finansinė būklė, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės prievolės nepriemoką.

Mano, kad priimdama skundžiamą sprendimą VMI nepažeidė teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų. Priešingai, patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų buvę pažeisti apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo) principai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Be to, kas išdėstyta atsiliepime, nurodė, kad pareiškėjas neatitiko MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kriterijaus, todėl buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Buvo nustatyta, jog pareiškėjas nesistengia padengti mokestinės prievolės, nors turi tam galimybių. Šiai diena priverstinai išieškotas pelno mokesti ir dalis PVM.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl VMI2015-06-29 sprendimo atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-3939, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2015-05-06 kreipėsi į VMI, prašydamas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuri sudarė 14531,24 Eur, sumokėjimą, išdėstant mokėjimus laikotarpiui nuo 20115-06-01 iki 2020-05-01. Kartu su prašymu buvo pateikti Įmonės debitorių ir kreditorių sąrašai, verslo planas, balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013-2014 metus, fizinių asmenų anketa (36-52 b. l.).

Pareiškėjas 2015-06-01 pateikė VMI papildomus dokumentus(veiklos sutarčių kopijas, kasos knygos ir banko sąskaitų išrašus bei avansinę apyskaitą)prašymui dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo nagrinėti (b. l. 53-71).

VMI Nepriemokų administravimo departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo finansinę padėtį, siūlė atsakovui neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos (b. l. 32-35). VMI, atsižvelgdama į minėtą išvadą, priėmė ginčijamą sprendimą neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos (b. l. 30-31).

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis, o prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą - Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1998, Nr. 103-2854; 2004, Nr. 82-2965;toliau – ir Taisyklės).

Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį bei Taisyklių 16 punktą mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą mokesčių mokėtojas teikia mokesčių administratoriui. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Atsižvelgus į išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti (atidėti) mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti (atidėti) mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba atsisakyti tai atlikti. Vadinasi, mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose.

MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Šiuo atveju aktualios Taisyklių redakcijos (galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. liepos 1 d.), 6 punkte buvo nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Tokios pačios nuostatos išliko ir Taisyklių redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 1 d. (8 punktas).

Taigi, kaip matyti iš minėto reglamentavimo, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti yra mokesčių administratoriaus teisė, bet ne pareiga, be to, toks sprendimas gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y., pirma, jog, nedelsiant ją (mokestinę nepriemoką) sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį. Be to, pagal Taisyklių 14 punktą mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VMI vertino 14531,24 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo / atidėjimo galimybę. Kaip matyti iš VMI Nepriemokų administravimo departamento išvados(b. l. 32-35), vertinant pareiškėjo finansinę padėtį, buvo atsižvelgta į 2015-03-09 – 2015-04-02 atlikto pareiškėjo operatyvaus patikrinimo, kurio rezultatai įforminti 2015-04-15 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.31.-08)-FR1042-3773, duomenis, pareiškėjo pateiktus Įmonės debitorių ir kreditorių sąrašus, verslo planą, balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas už 2013-2014 metus, veiklos sutarčių kopijas, kasos knygos ir banko sąskaitų išrašus bei avansinę apyskaitą(b. l.39-71, 72-74).

Įmonės operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas2015-03-18 biudžetui buvo skolingas13960,67 Eur. Mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2014-07-15, jos išieškojimas vykdomas nuo 2015-02-04, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų (antstoliui grąžinus įvykdytą sprendimą). Pagal operatyviam patikrinimui pateiktus kasos apskaitos registrus nustatyta, kad kasos likutis 2014-07-01 sudarė 3387,56 Eur (11696,56 Lt), pajamos -19844,52 Eur (68519,19 Lt), išlaidos 18982,45 Eur (65542,59 Lt), kasos likutis 2014-12-31– 4249,64 Eur (14673,16 Lt). Kasos pajamas sudarė atskaitingo asmens G. V. įnešti į kasą grynieji pinigai. Iš kasos per tikrinamąjį laikotarpį išmokėta: 18982,45 Eur (65542,59 Lt darbo užmokesčiui pagal žiniaraščius), 86,89 Eur (300,00 Lt) SODRAI, 115,84 Eur (400,00 Lt) atskaitingam asmeniui G. V., 0,23 Eur (0,79 Lt) kitos išlaidos. Per 2015-01-01–2015-01-31 laikotarpį kasos pajamos sudarė 4994,17 Eur, išlaidos - 348,81 Eur (išmokėtas darbo užmokestis). Kasos likutis 2015-01-31 – 8895,00 Eur. Iš kasos mokėjimų į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nebuvo.

Iš pareiškėjui priklausančių banko sąskaitų suvestinių apskaitos registrų matyti, kad sąskaitų likutis 2014-07-01 sudarė 441,72 Eur (1525,16 Lt), visų banko sąskaitų debetas sudarė 26210,33 Eur (90499,03 Lt), t. y. Įmonės pirkėjų sumokėti pinigai už gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Sąskaitų kreditas sudarė 26652,35 Eur (92025,21 Lt), iš jų: 1073,0 Eur (3704,85 Lt) banko paskolos grąžinimui, 3777,02 Eur (13041,31 Lt) - tiekėjams, 6611,06 Eur (22826,67Lt) - SODRAI, 15381,72 Eur (53110,00 Lt) - atskaitingam asmeniui, -190,69 Eur (-658,42 Lt klaidos ištaisymas) - kitos išlaidos. Banko sąskaitose pinigų likutis 2015-01-31 sudarė 1182,85 Eur.

Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu atsiskaitymams naudojo banko sąskaitas, esančias AB SEB banke ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Iš pateiktų balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad pareiškėjas per 2014 m. uždirbo 64154,18 Eur (221511,54 Lt) pajamų ir patyrė 59776,35 Eur (206395,78 Lt) išlaidų. Veiklos rezultatas (pelnas) sudaro 4377,83 Eur (15115,76Lt). Įmonės kreditorinis įsiskolinimas 2015-01-31 sudarė 5864,22 Eur (20247,98 Lt), didžiausi kreditoriai: S. S. - 4735,73 Eur (16351,52Lt), UAB „Pluošto linija“ - 831,69 Eur, Įmonės debitorinis įsiskolinimas 2015-01-31 sudarė 821,71 Eur (2837,20 Lt). Trišalių sutarčių dėl tarpusavio skolų užskaitymo su kitomis įmonėmis nėra sudaryta. Gautų ir negrąžintų paskolų Įmonė neturi.

Taigi, surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas skolingas valstybės (savivaldybės) biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su tiekėjais ir savo darbuotojais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės neneigia šios aplinkybės, tačiau tai pateisina būtinybe išlaikyti įmonės veiklos stabilumą.

Remiantis pareiškėjo pateiktomis finansinių veiklos rezultatų ataskaitomis, kasos dokumentais, nustatyta, kad įmonė 2014 metais dirbo pelningai (11443 Lt grynojo pelno). Iš piniginių lėšų judėjimo kasoje matyti, kad Įmonės sąskaitoje 2013-2014 metais nuolat buvo grynųjų pinigų, 2015-04-30 kasoje buvo 10384,30 Eur.

Taigi, įvertinus pareiškėjo veiklos finansinę būklę prašymo padavimo metu buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas turėjo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką, tačiau apmokėjo įsiskolinimus ne valstybės biudžetui, bet įvairiems prekių ir paslaugų tiekėjams. Įmonės veikla yra pelninga, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, įmonės finansinė būklė taptų kritine. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju neatitinka vienos iš MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įvardintos sąlygos, todėl mokesčių administratorius pilnai ir visapusiškai įvertinęs visumą aukščiau aprašytų įrodymų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjo prašyme nurodytam laikotarpiui. Taip pat byloje nenustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus ir, kad mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų galimybę stabilizuoti finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. G. V. firmos „Vikriltė“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129straipsniu,

nusprendė:

G. V. firmos „Vikriltė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė