Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-806-185-2011-59

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00137-2011-0

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL, t.y. 2600 Lt bauda subendrintos visiškai sudedant ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 20 MGL, t.y. 2600 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 17 d., apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), matant S. J. ir Š. J., iš virtuvėje kabojusio švarko vidinės kišenės ištraukė piniginę ir paėmė iš jos 400 Lt, t.y. atvirai pagrobė P. K. priklausantį turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., neneigia, tačiau prašo švelninti bausmę.

Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, pagal kuriuos bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. tyčinį nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas recidyvistu Kaip matyti, recidyvisto statusas siejamas tik su pakartotiniu tyčinio nusikaltimo padarymu, esant neišnykusiam teistumui už tyčinį nusikaltimą, todėl apelianto prašymas šį statusą panaikinti dėl kaltės pripažinimo, atmestinas. Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. B. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta, todėl kolegija pritaria pirmos instancijos teismo nustatytai griežčiausiai bausmės rūšiai.

Bausmės dydis individualizuotas taip pat teisingai. Teismas įvertino tai, kad padaryta tyčinė baigta nusikalstama veika nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Praeityje daug kartų teistas už analogiškas savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei (b.l. 48-52), tačiau skirtomis griežtomis bausmėmis jų tikslai pasiekti nebuvo - nuteistasis išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia. A. B. ne kartą baustas ir administracine tvarka (b.l. 74-76). Teismas įvertino tai, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, A. B. žadėjo žalą atlyginti. Nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Tai teismo pripažinta baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 p. 2 d.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kolegijos nuomone, negali būto laikoma aiškiai per griežta.

Bendrindamas bausmes teismas įstatymo taip pat nepažeidė. A. B. nusikaltimą padarė, neatlikęs Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės – 20 MGL (2600 Lt) baudos. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str. 2 d.), todėl teismas pagrįstai skirtą ir nesumokėtą baudą visiško sudėjimo būdu subendrino su šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Skunde nurodoma, kad 2011 m. balandžio 17 d. pareiškimus policijos pareigūnams tiek jis, tiek nukentėjusysis rašė neblaivūs. Ši skunde nurodyta aplinkybė nuosprendžio pagrįstumui reikšmės neturėjo, nes teismas, kaip to reikalauja BPK 20 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, nuteistojo kaltę grindė tik teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, t.y. teisiamojo posėdžio metu A. B. bei nukentėjusiojo P. K. duotais parodymais, kitais įrodymais.

Nuteistojo pilietinė veikla – dalyvavimas 1991 metais sausio įvykiuose – ryšio su byla neturi, todėl ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia nepripažintina.

Kolegija daro išvadą, kad keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.