Kauno apygardos teismo nutartis

L.e.p. Kauno apygardos teismo pirmininkas Algimantas Smolskas, susipažinęs su baudžiamosios bylos Nr. 91-1-00260-12 medžiaga bei l.e.p Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkės Linos Antanaitienės 2012 m. liepos 19 d. nutartimi bei raštu dėl šios baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 13 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje surašytas kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 91-1-00260-12, kurioje V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., 144 str.

2012 m. liepos 17 d. minėta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Šakių rajono apylinkės teisme.

2012 m. liepos 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusišalino ir nurodė, jog kaltinamasis V. D. yra Šakių rajono policijos komisariato policininkas, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas V. D., sukėlė rezonansą Lietuvoje, bylos nagrinėjimas sukels didelį visuomenės susidomėjimą, todėl gali kilti abejonių dėl jos, kaip teisėjos, nagrinėjančios bylos, nešališkumo.

L.e.p. Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkė Lina Antanaitienė teisėjos J.Sungailaitės nusišalinimą patvirtino ir pati 2012 m. liepos 19 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nurodydama tuos pačius motyvus, kaip ir teisėja J.Sungailaitė.

2012 m. liepos 23 d. baudžiamoji byla gauta Kauno apygardos teisme. L.e.p Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkė, vadovaudamasi LR BPK 229 str., perdavė bylą apygardos teismui, prašydama spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis V. D. baudžiamoji byla Nr. 91-1-00260-12 teisminga Šakių rajono apylinkės teismui, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei l.e.p. Šakių rajono apylinkės teismo pirmininkės nutarties ir to paties teismo teisėjos J.Sungailaitės nutarties dėl nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, proceso dalyviams, nagrinėjant bylą Šakių rajono apylinkės teisme, gali kilti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo, kadangi kaltinamasis V. D. dirbo Šakių rajono policijos komisariate policininku. Siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir išvengti bet kokių abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Taigi, šiuo atveju aplinkybė, jog kaltinamasis V. D. dirbo Šakių rajono PK policininku, yra svarbi, nagrinėjant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Sprendžiant klausimą, kuriam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui perduotina byla, atsižvelgtina į apylinkių teismų darbo krūvius bei į dirbančių teisėjų skaičių. Todėl l.e.p. Kauno apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, laiko esant racionalu ir tikslinga perduoti bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, l.e.p. Kauno apygardos teismo pirmininkas,-

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje V. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., 144 str., perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.