Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė “Turto bankas”, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kretingos rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. d. mirė pareiškėjo tėvas V. Ž., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo m., Kretingos r. 1963 md. santuokos sudarymo įrašo Nr. 365, duomenimis V. Ž. buvo sudaręs santuoką su S. Ž. (prieš santuoką D), jų ištuoka Kretingos rajono savivaldybės administracijos metrikacijos biure įregistruota 1993 m. d., įrašo Nr.1. 1966 m. gimimo akto įrašo Nr. 8 duomenimis V. Ž. su S. Ž. turi sūnų, pareiškėją D. Ž., gimusį d. Pareiškėjo mama S. Ž. 2003 m. 1992 d. testamentu, patvirtintu Kretingos rajono notarų kontoros notarės J. Nekrošytės, registro Nr. 1-3276, S. Ž. paliko jai priklausantį butą, unikalus m., Kretingos r., sūnui D. Ž. su įpareigojimu leisti viename iš buto kambarių gyventi ir naudotis bendra virtuve jo tėvui V. Ž. iki jo gyvos galvos. Butas buvo tėvų įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos metu, todėl ½ dalis šio buto ploto priklausė mirusiam tėvui V. Ž., nors ir buvo registruotas S. Ž. vardu. Mirus mamai S. Ž., pareiškėjas su tėvu bute gyveno kaip šeimos nariai, visu butu naudojosi bendrai. Po tėvo V. Ž. mirties pareiškėjas jam priklausiusią turto dalį faktiškai pradėjo valdyti: rūpinuosi kaip savo turtu, remontuoja, yra pakeitęs langus, apšiltinęs, naujai įvedęs šildymo sistemą. Jis nuo 1995 m. šiame bute nepertraukiamai gyvena, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, moka visus su juo susijusius mokesčius. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2023 m. rugpjūčio 18 d. liudijimo duomenimis po V. Ž. mirties d., notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla. Po palikėjo V. Ž. mirties jo palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų jo palikimo priėmimo faktų. D. Ž. po tėvo V. Ž. mirties nesikreipė į notarų biurą, nes suprato, kad jokio jo tėvui priklausančio nekilnojamojo turto ar kito turto, kurį jis galėtų paveldėti nėra. Pareiškėjo tėvas V. Ž. iki pat savo mirties gyveno jam priklausiusiame bute adresu m., Kretingos r. Pareiškėjas tėvą prižiūrėjo, išlaikė, palaidojo, perėmė po jo mirties likusius kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenimis. Kitų paveldėtojų nėra. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kretingos rajono savivaldybės administracija pareiškimui neprieštaravo.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo, tėvo V. Ž. mirties. D. Ž. po tėvo mirties faktiškai valdė palikėjui nuosavybės teise priklausiusį turtą. Tai patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro buto techninės apskaitos byla; pažyma apie D. Ž. deklaruotą gyvenamąją vietą; šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo 2013-08-02 sutartis su UAB „Kretingos vandenys“; UAB „Ignitis“ ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ pažymos apie sumokėtus atsiskaitymą už elektros energiją ir komunalinių atliekų surinkimą. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis rūpinosi tėvu ir po jo mirties rūpinosi likusiu turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad D. Ž. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po tėvo V. Ž. mirties, priėmė jo palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., po tėvo V. Ž. mirties d., priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po tėvo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties d., atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.