- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-11453-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06430-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Atsakovas
- J. Č.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ ieškinį atsakovui J. Č. (J. Č.) dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. Č. 294,02 Eur skolos, 1,51 Eur delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos su mos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesiniai dokumentai atsakovui įteikti procesinius dokumentus pristatančiam asmeniui pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą J. Č. ir pradinę kreditorę UAB „Tele2“ siejo sutartiniai santykiai, tai patvirtina 2006 m. gruodžio 13 d. sudaryta Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. sausio 6 d. sudaryta Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Sutarčių pagrindu atsakovui buvo teikiamos telefono ryšių paslaugos bei suteiktos nuolaidos, o atsakovas įsipareigojo naudotis UAB „Tele2“ teikiamomis paslaugomis ir laiku mokėti už paslaugas. Nutraukus sutartis anksčiau sutarto laiko, atsakovas įsipareigojo sumokėti suteiktų nuolaidų dydžio kompensaciją (sutarčių 9.2 punktas). UAB „Tele2“ išrašė bei atsakovui už suteiktas paslaugas apmokėjimui pateikė 2009-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija M Nr. (duomenys neskelbtini) 145,18 Lt (42,05 Eur) sumai ir 2010-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Serija M Nr. (duomenys neskelbtini) 1015,18 Lt (294,02 Eur) sumai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas liko skolingas ieškovei 42,05 Eur už faktiškai suteiktas paslaugas bei 251,97 Eur už neišbūtą pagal sutartis laikotarpį operatoriaus tinkle.
2014 m. balandžio 30 d. pirminė kreditorė UAB „Tele2“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014/04-01 perleido savo reikalavimo teises pagal sutartį ieškovei UAB „Sergel“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2016 m. balandžio 7 d. rašytiniu pranešimu. Ieškovės teigimu, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs nei su pradine kreditore UAB „Tele2“, nei su ieškove UAB „Sergel“, todėl yra skolingas 294,02 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas telefono ryšio paslaugų sutartis vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 294,02 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256, 6.258 straipsniai).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 1,51 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą. Iš su atsakovo sudarytų sutarčių matyti, kad abiejų sutarčių 7.5 punktuose nustatyta, jog klientui nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, klientas, jo pareikalavus, privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas ieškovės prašymą tenkina, priteisia ieškovei iš atsakovo 1,51 Eur delspinigių.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (295,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“, j. a. k. 125026242, naudai 294,02 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 2 ct) skolos, 1,51 Eur (vieną eurą 51 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (295,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.