Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, išsituokusiam, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2012 m. sausio 13 d. apie 10⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, suėmęs N. N. už kaklo, ją smaugė, grasino išmesti pro langą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu (54 b. l.) apklaustas G. M. paaiškino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, įskaitose neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno su sugyventine N. N.. Kartu gyvena apie pusę metų. N. niekur nedirba, pajamų neturi, tik valgyti padaro. Bendro ūkio neveda. Vakar vakare pas jį atėjo draugas A.. Draugas liko miegoti. Miegojo kambaryje, kur miegodavo N. N., ir ji dėl to supyko. Moteris atsisakė miegoti jo (G. M.) kambaryje ir išėjo miegoti į IV aukštą pas kaimynę N. Iki šios dienos ryto N. N. nebuvo parėjusi į namus tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Tai gali patvirtinti A.. Apie 12⁰⁰ val. atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Tada N. parėjo iš kaimynės į namus ir nieko jam nesakė. Nesupranta, už ką buvo sulaikytas, nes nieko nepadarė. N. N. nesmaugė ir išmesti per langą negrasino.

Ikiteisminio tyrimo metu (16-18 b. l.) apklausta nukentėjusioji N. N. (ji 2012 m. balandžio 17 d. mirė, 44-45, 48 b. l.) parodė, kad, jos žiniomis, G. M. serga psichikos liga, bet nesigydo. Su juo gyvena apie 4 m. Įvykio metu sugyventinis buvo blaivus. 2012 m. sausio 12 d. pavakare išėjo nakvoti pas savo draugę ir kaimynę A. N.. Išėjo, nes G. M. trukdo miegoti - ilgai žiūri televizorių. Ji dažnai išeina pas kaimynę, nes gerai su ja sutaria ir kaimynė jai padeda. A. R. iš vakaro ir naktį pas juos namuose nebuvo. Nežino, kodėl sakosi nakvojęs jų namuose. A. R. kurčias, nesupranta ir negirdi klausimų, be to, prieš 6-7 m. mirus žmonai jis pasidarė kiek keistas. Gali būti, kad ir A. R. sutrikusi psichika. Jis atėjo pas G. tik ryte apie 9 val.

2012 m. sausio 13 d. apie 10 val. ji grįžo iš kaimynės, pas kurią nakvojo. Parėjus namo, ją užsipuolė G. M., sakydamas, kad ji jį nuodija. Priėjęs suėmė už gerklės ir viena ranka suspaudęs ėmė smaugti, sakyti, kad išmes pro pravertą virtuvės langą. Tuo metu dėvėjo storą golfą, nuo smaugimo trumpai buvo paraudimas, kuris po kelių valandų praėjo. A. R. tuo metu buvo kambaryje ir nieko negirdėjo, nematė. Ji spėjo pasakyti sugyventiniui, kad parneš alaus. Tada G. M. ją paleido. Iš tikrųjų ji nubėgo pas A. N.. Atėjusi paaiškino, kad „G. pablūdo“, ją smaugė. Kaimynė buvo prisiskutusi bulvių; nutarė grįžti atgal į butą sutarkuoti bulves. Grįžus G. M. užsipuolė A. N., laikydamas peilį rankoje, sakė jai: „Padla, sterva, savo vyro neturi, nori mane nunuodyti?“. Priėjęs pastūmė A. N., ši nuvirto koridoriuje. A. R. priėjo, kai A. N. jau gulėjo ant žemės, G. M. stovėjo šalia jos laikydamas rankoje peilį. Ji tuo metu buvo šalia, koridoriuje, paprašė sugyventinio atiduoti peilį. Jis peilio neatidavė, bet numetė virtuvėje. A. N. atsikėlė ir išėjo į savo butą, ji taip pat išėjo paskui kaimynę. A. N. iškvietė pareigūnus, pranešdama, kad „žmogui užėjo, puolė smaugt“. Po to ji išėjo iš kaimynės buto ir laiptinėje sutiko pareigūnus. Su pareigūnais grįžo į butą. Bute buvęs G. M. jau buvo nusiraminęs. Pareigūnai išsivežė sugyventinį, jis iki šiol gyvena pas tetą. Pridūrė, kad prieš kokius metus sugyventinis jai sudavė kumščiu už tai, kad neparnešė cigarečių.

Ikiteisminio tyrimo metu (25-26 b. l.) apklausta liudytoja A. N. parodė, kad G. M. ir N. N. yra jos kaimynai. Labai gerai sutaria su N. N.. Kaimynė dažnai pas ją nakvoja, pietauja, nes N. N. sugyventinis G. M. yra psichinis ligonis. Kiek žino, prieš 4 m. kaimynai jam buvo perskėlę galvą, bet G. M. nesigydo. G. M. užeina priepuoliai - vaidenasi, gaudo arba mato nesamus dalykus, kaltina kitus žmones nesamais dalykais, kaupia nereikalingus daiktus, kartais slepiasi namuose nuo aplinkinių jausdamas baimę. Jam nuolat atrodo, kad jį ketina nunuodyti. Prieš kiek laiko jis buvo ją užsipuolęs laiptinėje, bandė smaugti.

2012 m. sausio 13 d. ryte pas ją buvo atėjusi N. N.. Paprašė vaistų, nes dėl pilvo skausmų blogai jautėsi; dar sakė, kad G. M. ją smaugė. Abi grįžo pas N. N. į namus, kur buvo ir A. R.. Padavė N. N. vaistų nuo skausmo. Tai pamatęs G. M. ėmė ant jos (A. N.) šaukti, kad ketina jį nunuodyti. Jis atlėkė prie jų su peiliu rankose, A. R. atėmė iš jo peilį. N. N. bandė nuraminti sugyventinį. G. M. ją pastūmė, todėl ji išėjo iš kaimynų namų. Dėl pastūmimo jokių pretenzijų neturi, supranta, kad žmogus yra ligonis. Paskambino G. M. mamai V. M. ir pasakė, kad namuose vyksta konfliktas. Motina pritarė, kad reikia kviesti policiją. Ji iškvietė policiją. Pareigūnams pasakė, kad G. M. aršus. Vėliau, kai kalbėjo su V. M., ji jau gailėjosi, kad G. M. po konflikto išsivežė policija, o ne greitosios medicinos pagalba. G. M. motina žadėjo atvykti pasiimti sūnaus ir guldyti į ligoninę.

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta A. N. parodė, kad G. M. yra jos kaimynas, į namą L. g. atsikraustė prieš 11 m. Iš pradžių jis buvo labai geras, normalus žmogus, visada ateidavo padėti. Prieš kokius 5 m. pasikeitė. Ji jį suprato, nes pati turėjo psichikos ligonį. G. M. klausdavo, kas jam yra, bet pastarasis sakydavo, kad nieko. N. N. ir G. M. buvo sugyventiniai. Tarp jų visko būdavo. Kartu gerdavo. Ji labai jam pataikavo, saugojo jį ir jo turtą. N. N. šiek tiek prekiaudavo ir, kai gaudavo pinigų, sakydavo „geriam“. Su kaimynais G. nekonfliktavo. Būdavo, kad N. N. ateidavo pabūti pas ją, bet tai trukdavo tik kelias valandas. A. R. buvo G. M. ir N. N. šeimos draugas. A. R. dažniausiai pas G. M. būdavo per šalčius. N. sakydavo, kad kai pas juos ateina A. R., jai nebėra kur miegoti, tenka „raitytis“ ant fotelių. N. bijodavo, kai G. M. vaidendavosi. Įvairūs vaizdiniai eidavo kaip kine.

Praėjusių metų sausio 13 d. apie pietus pas ją atėjo N. N. ir sakė, kad G. M. neramus, bijo su juo būti. Gali būti, kad N. N. sakė, jog G. M. ją smaugė, mušė. Bet N. N. išprovokuodavo G. M. ją pulti. Ne sykį N. N. su G. M. buvo susistumdę. N. buvo su šaliku, jokių žymių ant kaklo nebuvo. Atėjusi N. N. prašė nuraminti G., nes ji žinojo, kaip su tokiu žmogumi elgtis. Liudytoja nuėjo pas G. M. ir sakė: „Labas, G., darysim bulvių balių“. Kai atėjo, G. M. berods pjaustė lašinukus ir su peiliu eidamas jos link sakė, kad bulvių nenori, kad „tau kai duosiu bulvių balių“. G. M. su peiliu ant jos nepuolė, tik artinosi prie jos, todėl ji išsigandusi pabėgo. N. N. pas ją nenakvojo. Nemano, kad įvykio dieną G. M. būtų puolęs su peiliu ant N. N.. Tikina, kad policiją iškvietė N. N.. Klausė N. N., kam kvieti policiją, jei nėra jokio įbrėžimo. N. N. turbūt taip pasielgė todėl, kad norėjo, jog G. M. išvežtų į ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu (21-22 b. l.) ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2012 m. sausio 13 d. dirbo patrulių rinktinėje, turėdavo reaguoti į iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie 11⁵⁵ val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus su kolega V. D. laiptinėje juos pasitiko nukentėjusioji N. N. ir kaimynė A. N.. Abi buvo įsijautrinusios, verkė. N. N. aiškino, kad ją apstumdė ir smaugė sugyventinis. Kaimynė aiškino, kad G. M. labai piktas, agresyvus, mušė N. N.. Neatsimena, ar minėjo, kad G. M. būtų mušęs ar ką daręs kaimynei. Moterys kalbėjo isteriškai, viena kitą pertraukdamos. N. N. buvo su golfo megztuku, rodė kaklą. Jis iš arti nežiūrėjo (negali atlikti priešingos lyties asmens apžiūros), todėl tiksliai nematė, ar yra sužalojimo žymių. Taip pat N. N. iš virtuvės atnešė ir rodė iki 10 cm ilgio geležtės peilį, teigdama, kad juo sugyventinis ją puolė. Bute dar buvo senyvas vyras, kuris su jais nebendravo. G. M. rado kambaryje žiūrintį televizorių. Jis nebuvo agresyvus. Iš moters paėmė pareiškimą-protokolą, o vyrą išsivežė į policijos komisariatą. Paprašytas apsirengė jis pakluso. Sulaikytasis asmuo aiškino, kad jo sugyventinė nusišneka. Liudytojui neatrodė, kad G. M. būtų ligonis, elgėsi ramiai. Liudytojui pasirodė, kad šeimyna mėgsta išgerti.

Ikiteisminio tyrimo metu (27-28 b. l.) apklaustas liudytojas A. R. (dabar jau miręs) parodė, kad G. M. pažįsta, kartu dirbo prie statybų. A. N. yra sena jo draugė, N. N. – žmonos draugė. 2012 m. sausio 13 d. vakare jis atėjo pas N. N., kuri gyvena su G. M.. Pas juos liko nakvoti, nes buvo vėlu grįžti į namus. Šeimininkai miegojo viename kambaryje, o jis - kitame. Ryte atsikėlęs pastebėjo, kad namuose nėra N. N.. Pasiteiravo G. M., kur ši; jis atsakė, kad išėjo pas kaimynę A. N.. Netrukus N. grįžo su A. N., atsinešė bulvių. Matė, kad G. M. po kambarius vaikšto pasiėmęs peilį, kuris galėjo būti 20-25 cm geležtės ilgio. Pažiūrėjo, kam jam tas peilis, - jis virtuvėje pjaustė mandarinus. Nelabai žino, kodėl kilo konfliktas. Tik atsikėlęs ryte pastebėjo, kad G. M., vaikščiodamas po kambarius, vienas pats sau kalbėjo, kad N. N. išėjo pas kaimynę pusryčių nepataisiusi, kad nuolat pas ją būna. Buvo kambaryje, kai išgirdo triukšmą. Kas vyko, nematė. Matė, kad N. gulėjo prieškambaryje ant dėžių. Policiją iškvietė A. N., bet nežino kodėl. Jokių sužalojimų ant N. N. nepastebėjo.

2012 m. kovo 7 d. atliktos akistatos metu liudytoja A. N. patvirtino, kad 2012 m. sausio 13 d. su N. N. grįžo pas ją į namus. Jas pasitiko ir žodžiais užsipuolė G. M.. Rankoje laikydamas peilį sakė, kad moterys norinčios jį nunuodyti. A. R. tuo metu buvo kitame kambaryje. Liudytoja norėjo bėgti, bet suklupo ir pargriuvo. N. N. norėjo per ją perlipti, gelbėti, šaukė. Kilus triukšmui, A. R. išėjo iš kambario. Jis suėmė G. M. už rankos ir atėmė peilį. Tada liudytoja iš buto pabėgo.

2012 m. kovo 7 d. atliktos akistatos metu liudytojas A. R. teigė, kad nieko nematė, nes buvo kitame kambaryje. Matė G. M. su peiliu iki konflikto, kai jis lupo mandarinus. Tikina, kad jam išėjus iš kambario, G. M. į jį įėjo, t. y. jie prasilenkė. Peilį iš dėžių, ant kurių buvo nuvirtusi, ištraukė N. N.. Nežino, kaip jis ten atsirado. A. N. klaidingai nurodo, kad jis atėmė peilį.

Ikiteisminio tyrimo metu (36-37 b. l.) apklaustas nukentėjusiosios atstovas (brolis) E. N. parodė, kad sutinka perimti N. N. teises baudžiamojoje byloje. Pretenzijų G. M. neturi, ieškinio nereiškia. Apie N. N. ir G. M. konfliktą nieko nežino. Sesuo sakė, kad kažkoks konfliktas buvo, tačiau pastaruoju metu jie gyveno kartu. G. M. nėra matęs, su juo tik kalbėjo telefonu.

Ikiteisminio tyrimo metu (23-24 b. l.) apklausta liudytoja V. M. parodė, kad G. M. yra jos sūnus. Sūnus turi sugyventinę N. N.. Nei ji, nei kiti anksčiau nėra užsiminę, kad G. M. būtų agresyvus ar kaip nors netinkamai elgtųsi. Prieš 3-4 mėn. motina pastebėjo, kad sūnui prastai su psichine sveikata, tačiau jis gydytis neina, o prievarta nuvesti negalima.

2012 m. sausio 13 d. ryte jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino kaimynė A. N.. Kaimynė paaiškino, kad abi su N. N. ketino kepti blynus, bet G. M. jas užsipuolė, smaugė. Motina pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad vaistais jį nuramintų, ir policiją. Sūnus įvykio neprisimena.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. M. parodė, kad sūnus turi santechniko išsilavinimą, anksčiau dirbo statybose, turėjo „auksines rankas“, eidavo remontuoti butų. Su pirma žmona G. M. išsiskyrė, vaikų neturėjo. Vėliau atsirado antroji meilė, kuri po kiek laiko išėjo. Aplankyti sūnaus tėvai atvažiuodavo retai, gal sykį per mėnesį. Prieš 4-5 m. sūnaus gyvenime atsirado N. N.. N. N. neturėjo kur gyventi, taigi jai buvo patogu apsistoti pas G. M.. Kai N. N. sužinodavo, kad atvažiuoja G. M. tėvai, išeidavo iš namų, bet jie matė, kad N. N. čia gyvena. G. M. ir N. N. maisto užteko. Motina N. N. sakė, kad jei jau čia gyveni, bent susitvarkytum kambarius. Po to N. N. apsiprato ir jų nebevengė. Seniau sūnus buvo linkęs į alkoholį. Kadangi kartu negyveno, nežino, kaip dažnai jis gerdavo. N. N. taip pat mėgo išgerti.

Atsimena, kad sausio 13 d. apie pietus jai paskambino N. N. ir pasakė, kad buvo atvykusi policija, išsivežė G. M.. Ji N. N. pasakė, kad pirmiausia reikėjo kviesti greitąją. N. N. sakė, kad G. M. ant jos puolė. Motina pas sūnų nuvažiavo kitą dieną. Kai G. M. paleido iš sulaikymo, jis nebegalėjo grįžti į namus, apsistojo pas tetą.

Paskutinius 4 metus sūnus nedirbo. Šiuo metu yra nedarbingas. Visą tą laiką gyveno tėvų remiamas. Dabar gauna invalidumo pensiją. Jeigu būtų prižiūrimas, galėtų dirbti, bet jo atmintis nulinė. Kai atliko ekspertizę, nustatė, kad sūnaus smegenys ir atmintis nyksta. Daugiau kaip metus jis vartoja stiprius vaistus ir jam daugiau nesivaidena. Sūnui būdingi nuotaikų svyravimai, bet kai pagulėjo ligoninėje, nebenusišneka. Gyventi vienas negalėtų, reikia, kad kas būtų šalia. Sutinka, kad G. reikia priverstinai gydyti.

Taip pat byloje yra 2012 m. sausio 13 d. N. N. protokolas – pareiškimas (3 b. l.), 2012 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (5-7 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio A. K. 2012 m. sausio 13 d. tarnybinis pranešimas (8-11 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. sausio 14 d. ekspertizės akte Nr. 86TPK-2/2013 (101-104 b. l.) teigiama, kad G. M. būdingas lengvas pažinimo proceso sutrikimas, emocijų nuskurdinimas bei asmenybės degradacija. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, rezidualinio arba vėlai atsirandančio psichozinio sutrikimo negali teisingai suvokti savo ir kitų asmenų atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, duoti adekvačių parodymų apie įvykio aplinkybes. 2012 m. sausio 13 d. sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, rezidualiniu arba vėlai atsirandančiu psichoziniu sutrikimu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. M. šiuo metu serga psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, rezidualiniu arba vėlai atsirandančiu psichoziniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Su G. M. negali būti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis negali dalyvauti teisme, nesugeba atsakyti už savo veiksmus, nėra visavertis teismo dalyvis. Rekomenduoja G. M. taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Ekspertas G. Butkus teismo posėdyje surašytą išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas - alkoholio sukelti kognityviniai emocijų ir asmenybės elgesio pakitimai, kurie užsitęsia ilgiau negu laikotarpis, per kurį priimta manyti. Tiesiogiai veikia psichoaktyvioji medžiaga. Sutrikimo pradžioje nesiejama su alkoholio vartojimu. Sutrikimas turi epizodinę prigimtį, tačiau jis užsitęsia ilgiau, galbūt dėl to, kad yra būdingas lėtinis alkoholinis smegenų sindromas. Paprastai tokie asmenys būna su demensijos požymiais. Jie degraduoja ir anksčiau ar vėliau išsivysto alkoholinė demensija - silpnaprotystė (alkoholio šalutinis poveikis). Po įvykio praėjo tam tikras laikas, kai G. M. paguldė į psichiatrijos ligoninę, ir tada konstatavo šį sutrikimą, nors alkoholio jis jau nebevartojo. Kai smegenys „pragertos“, užtenka nedidelio kiekio, prasideda intoksikacija ir tai gali užsitęsti ilgiau, negu kraujyje yra alkoholio. Tokio žmogaus pažintinės funkcijos, pirmiausia atmintis, mąstymas, nusilpsta. Galimas savaiminis įvykių išplaukimas, kas buvo prieš įvykį, po įvykio - ne. Yra duomenų, kad galėjo būti ir kliedesių, kad neva jį norėjo nunuodyti. Ekspertizės metu atvykusi G. M. teta sakė, kad sutinka rūpintis sūnėnu, sūnėnas gyvens pas ją, jis lankysis ir gydysis ambulatoriškai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas, nes nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas ir jos parodymai, iškart po įvykio duoti liudytojos A. N. parodymai, liudytojo A. K. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir jo parodymai, taip pat liudytojos V. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, iš dalies - akistatos protokolai. Teismas atmeta išvardintiems įrodymams prieštaraujančius liudytojų A. R. parodymus bei A. N. teisme duotus parodymus, nes A. R. incidento nelabai matė, o teisme apklausta liudytoja A. N. davė parodymus, iš dalies neatitinkančius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nors negalėjo paaiškinti, kodėl jie skiriasi. Liudytoja A. N. neminėjo, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu būtų buvę išgauti panaudojant psichologinį spaudimą, fizinę prievartą.

Konstatavęs, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti priverčiamąją medicinos priemonę.

Priverčiamosios medicinos priemonės yra panašios į bausmes, nes jomis siekiama iš dalies analogiškų tikslų, tačiau priverčiamosios medicinos priemonės ir bausmės pagal savo formą ir esmę skirtingos. Tai gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių derinys. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo, tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus prilygsta suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 str. 3 d., BPK 406 str. 2 d.). Vis dėlto šiomis priemonėmis visų pirma siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis, kaip ir bausmėmis, norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Bet priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad kai yra pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK 393-394 str.) ir turi būti remiamasi BPK XXIX skyriaus nuostatomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais [...], reglamentuoja BK 98 straipsnio 1 dalis.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamąsias medicinos priemones yra šie: asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai (BK 98 str. 2-5 d.).

Ekspertų rekomenduojamas ir prokurorės bei gynėjos siūlomas G. M. ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos psichiatro, teismo vertinimu, yra pakankamas, nes nėra jokių duomenų, kad jis po 2013 m. sausio 13 d. būtų dar padaręs pavojingų visuomenei veikų.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 14 d. nutartimi (62-63 b. l.) kaltinamajam skyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, taip pat nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (BK 119, 132¹ str.). Kadangi nukentėjusioji mirusi, kardomoji priemonė panaikinama.

Prokuroro 2012 m. sausio 14 d. nutarimu (64 b. l.) G. M. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registrutis policijos įstaigoje. Ji taip pat panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17, 98 straipsniais ir BPK 313, 318, 393, 401, 403-405 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, G. M. padarė būdamas nepakaltinamas.

Pripažinti, kad G. M. šiuo metu taip pat yra nepakaltinamas, negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) taikyti priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal nuteistojo gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

G. M. paskirtas dvi kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. N., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje – panaikinti nedelsiant.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.