- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1-2840-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24100-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- A. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-2840-271/2019 medžiaga, kurioje
1. 2012-11-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme;
2. 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį penkiasdešimt penkių parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-06 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 90 parų arešto bausmė (bausmę atliko 2013 m. rugpjūčio 2 d.);
3. 2017-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per tris mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 2017-12-11 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, bausmė atlikta; teistumas neišnykęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2019-06-09 apie 15.40 val., buto koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, smurtaudamas artimoje aplinkoje, tyčia kumščiu trenkė tėvui M. Š. į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. Š. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo M. Š. parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis A. Š. įtariamojo apklausos metu parodė, kad buvo sekmadienis, parduotuvėje alkoholis buvo parduodamas iki 15 val. Spėjo jo nusipirkti ir ėjo namo. Sutiko iš darbo grįžtantį tėvą, kuris pamatęs, kad A. nusipirko alkoholio, jį dar būnant lauke išpylė, dėl ko jis supyko, kadangi įsigydamas alkoholį mokėjo savo pinigus, kuriuos gauna kartais uždarbiaudamas, kuomet pažįstami paprašo ką nors užbetonuoti ir panašiai. Kartu su tėvu nuėjo namo. Užėjęs į butą, ėjo į savo kambarį. Jiems dar tebebūnant koridoriuje, tėvas M. Š. pradėjo jį barti, pravardžiavo jį senu kvailiu. Išėjo iš kambario ir paklausė tėvo, kodėl jis išpylė jo alkoholį. Po šių žodžių M. Š. jam atsakė "eik iš čia durnas" ir pastūmė jį į sieną, po ko jis pastūmė jį atgal, bet kumščiais jo nemušė. Vėliau jis nuėjo į savo kambarį, po to atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Daugiau nieko papasakoti apie šį įvykį neturi (b.l. 81). 2019-09-05 A. Š. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį įtariamasis A. Š. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir labai gailisi. Su tėvu M. Š. susitaikė jau seniai, jis tėvo atsiprašė, šis jam atleido. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 90-91).
Nukentėjusysis M. Š. 2019-06-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu parodė, kad 2019-06-09 apie 15.40 val. ėjo po darbo namo ir pastebėjo savo sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo visiškai neblaivus. Dėl šios priežasties jis sūnų nuvedė į namus. Grįžus į butą, koridoriuje tarp jo ir A. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. Š. kumščiu trenkė jam į galvos sritį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Sūnus prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą, prieš dvejus metus kvietė policijos pareigūnus. Sūnus puola muštis, kuomet yra neblaivus. Būti apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos medikų jis atsisakė (b.l. 1-3).
2019-06-10 liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2019-06-09 apie 15.30 val. grįžęs iš darbo, prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo neblaivų savo sūnų A. Š., kurį palydėjo namo. Parvedęs jį į namus, pasiūlė jam nueiti į kambarį, išsimiegoti bei išsiblaivyti. A. Š. atsikėlė, pradėjo mojuoti kumščiais, mėtyti daiktus į jį, po ko jis pasakė, kad jei A. Š. nenusiramins, jis iškvies policiją. Po šių žodžių, A. Š. koridoriuje atsakęs, kad jis gali kviesti, pradėjo jį mušti kumščiu, trenkdamas kumščiu į dešinės pusės smilkinį prie ausies. Grumtynių metu suduoti smūgiai kliudė jam kaklą dešinėje pusėje, taip pat liko mėlynė ant kairės rankos, iki šiol jaučia fizinį skausmą. Konflikto metu buvo suplėšyti jo marškiniai. A. Š. prieš jį smurtauja nuolat, kuomet išgeria. Sūnus yra deklaruotas jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jam ir jo žmonai, kuri dėl sūnaus pastovių smurtavimų gyvena pas dukrą. Jis pavargo nuo A. Š. puolimų ir bijo, kad šis išgėręs jį puls ar pradės smaugti. Jis nori, jog A. Š. išeitų iš jo buto ir susirastų darbą. Civilinio ieškinio reikšti nepageidavo (b.l. 34). 2019-07-10 liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad ankstesnių savo parodymų nekeičia, norėtų pažymėti, kad sūnus po to, kai buvo sulaikytas, smurto prieš jį nebenaudoja, bet dar ginčijasi ir atsikalbinėja. Į ligoninę jis nesikreipė, pas specialistus sužalojimo mąsto nustatymui nesikreipė, fizinį skausmą jautė, jis praėjo savaime. Civilinio ieškinio jis jam nereikš, bet norėtų, kad jis būtų nubaustas, bent jau viešaisiais darbais, kadangi sūnus A. Š. niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o gydytis atsisako. Norėtų, kad jis bent kuo nors būtų užimtas ir atsakytų už savo elgesį (b.l. 37).
Liudytojas S. S. parodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-os kuopos 3-ame būryje dirba vyriausiojo patrulio pareigose. 2019 metų birželio 9 dieną, dirbdamas pamainoje, pagal iš anksto numatytą grafiką, nuo 15.30 val. iki 01.15 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-os kuopos 3-čio būrio vyriausiuoju patruliu R. S. (šaukinys V1734), apie 16.28 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Policijos pajėgų vieneto darbo vietoje perskaitė įvykio informaciją, kurioje buvo nurodyta, kad neblaivus sūnus mušasi, vaikų namuose nėra, nuo greitosios medicinos pagalbos pranešėjas atsisakė. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, daugiabučio laiptinėje juos pasitiko pranešėjas vyras, kalbantis rusų kalba, vėliau nustatė, kad tai M. Š.. Jis paklausė asmens, kas nutiko. M. Š. juos nuvedė į butą sakydamas, kad sūnus mušasi, trenkė jam per veidą ir kaklą. Užėjus į butą, M. Š. jiems nurodė gyvenamajame kambaryje esantį sūnų, vėliau buvo nustatyta, kad tai buvo A. Š.. Pranešėjas M. Š. jiems nurodė, kad sūnus prieš jį smurtavo, suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tačiau ant M. Š. kūno akivaizdžių sužalojimų jis nematė. Kambaryje buvęs A. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, kambaryje buvo matyti daug tuščių plastikinių alaus pakuočių. A. Š. jiems paaiškino, kad tėvo nemušė, tiesiog susipyko ir tarp jų buvo įvykęs žodinis konfliktas. Greitosios medicinos pagalbos medikai reikalingi nebuvo, tačiau M. Š. jiems teigė pajutęs fizinį skausmą ir pageidavo, kad sūnus būtų išvežtas iš namų. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą jie A. Š. sulaikė ir pristatė į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b.l. 40-42).
Liudytojas R. S. davė parodymus, analogiškus S. S. parodymams (b.l. 45-47).
Pagal užduotį atlikti objekto tyrimą (nustatyti kūno sužalojimų pobūdį ir mąstą), nukentėjusysis pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, todėl pastarieji liko neįvertinti (b.l. 19).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810, Nr. ARAA-0129 kvitas patvirtina, jog A. Š. 2019-06-09 17:46 val. nustatytas 2,93 promilių girtumas (b.l. 75).
2019-07-04 surašytas dokumentas pagal įstaigos blanką dėl garso įrašų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1- 24100-19, dėl informacijos apie 2019-06-09 įvykį, kuomet apie 16 val. 27 min. buvo gautas pranešimas iš numerio +(duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus mušasi. Greitosios medicinos pagalbos nereikia, vaikų namuose nėra.
2019-07-11 atlikus kitų objektų, o būtent: Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo iš abonento numerio +(duomenys neskelbtini), apžiūrą, garso įraše girdima, kad paskambinęs vyras pasitikslina, ar paskambino į policiją ir atsiliepusiai Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) darbuotojai padiktuoja adresą ((duomenys neskelbtini)). Vyras kalba rusų kalba, balso tonas susijaudinęs. BPC darbuotoja pasitikslina vyro diktuojamą gatvės pavadinimą, paklausia namo numerio ir ar skambinantis asmuo kalba lietuviškai, tačiau vyras į šį klausimą neatsako, nurodo, kad duris atidarys pats. Fone girdima, kad skambinantis vyras kažkam sako "nori, tai prašau" Netrukus BPC darbuotoja skambinantį asmenį telefonu sujungia su kitu BPC darbuotoju, kalbančiu rusų kalba. BPC darbuotojui pasako, kad sūnus atėjo girtas, lenda muštis. Fone girdima "Kąąą?" BPC darbuotojas patikslina įvykio vietą (kokiame mieste įvykis). Skambinantysis nurodo, kad įvykis yra (duomenys neskelbtini), duris atidarys, taip pat pamini, kad miestas - Vilnius. BPC darbuotojui paklausus, ar yra durų kodas, skambinantis vyras nurodo, kad kodo nėra, o duris atidarys pats, todėl nereikia spausti jokio mygtuko. BPC darbuotojas paklausia, ką daro sūnus, pranešėjas pasako "sėdi, rūko, pešasi, aš daugiau taip nebegaliu". BPC darbuotojas paklausia skambinančio vyro, ar jam yra reikalinga greitoji pagalba, skambinantysis atsako, kad nereikalinga, tai pat paklausia, ar yra nepilnamečių namuose, skambinantis vyras atsako, kad "nėra, nieko nėra, nespėjo dar". Pokalbio pabaigoje BPC darbuotojas paklausia skambinančio vyro vardo ir pavardės, skambinantysis vyras prisistato M. Š., po ko BPC darbuotojas jį informuoja, kad informacija yra užregistruota, bus perduodama policijai ir nurodo laukti atvykstančių pareigūnų. Skambinantis vyras patvirtina, kad informaciją suprato, nurodo, kad lauks ir garso įrašas baigiasi (b.l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. savo tėvo M. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiu trenkė į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nors savo veiksmus vertino kaip tėvo pastūmimą, o ne tiesioginį mušimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais apie jam suduotą smūgį į veidą bei dėl to patirtą skausmą, kadangi tuoj po jo susijaudinęs vyras kreipėsi pagalbos, nurodydamas, kad neblaivus sūnus lenda muštis, atvykusiems pareigūnams nurodė gavęs smūgį kumščiu į veidą. Tuo tarpu kaltinamasis neneigė, kad buvo neblaivus (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), buvo įpykęs ant tėvo dėl išpiltos degtinės, tarp jų namuose kilo barnis ir susistumdymas. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad šio susistumdymo metu jam buvo suduotas smūgis. Prieš savo tėvą A. Š. smurtauja nebe pirmą kartą. Jis jau du kartus buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtent dėl smurto tėvo atžvilgiu (b.l. 69-72). Kadangi nukentėjusysis į teismo medicinos specialistą nesikreipė, jo kūno apžiūra neatlikta, galimų sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo smūgis į veidą nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo pykčiu tėvui, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio nesutarimų sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – tėvą. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Pauliaus A. Š. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis A. Š. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 96). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
Bausmės skyrimas
A. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.
A. Š. anksčiau du kartus teistas už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistas už tyčinį svetimo turto sugadinimą, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs. Tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas. Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 54-56). Nedirba. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, A. Š. skirtina maksimali viešųjų darbų bausmė. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. Š. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
NUSPRENDĖ:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 12 mėnesių viešųjų darbų bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį kas mėnesį neatlygintinai visuomenės labui išdirbti po 20 valandų (iš viso 160 valandų).
Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-06-09 d. 16:45 val. iki 2019-06-10 d. 15:25 val. (vieną parą), parą sulaikymo prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę A. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.