- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- eI-994-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03625-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- MB „Extractum“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Jurgita Beliūnienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „Extractum“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja MB „Extractum“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. SP1-6109 (11.2.12E) (toliau – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pasak pareiškėjos, 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) su paraiška dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (toliau – 2017 m. Paraiška). Teigia, kad valdo 10 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra 39,45 ha, iš kurių 37,38 ha yra žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – Priemonė). Skundžiamu Sprendimu atsakovė nusprendė, kad pagal 2017 m. Paraišką pareiškėjai buvo išmokėta 17 652,60 Eur didesnė parama nei priklauso, todėl šios lėšos privalo būti grąžintos NMA. Tokia išvada padaryta po to, kai pareiškėjos laukuose buvo patikrinti juodųjų serbentų uogynai ir juose nebuvo rasta juodųjų serbentų uogynų buvimo požymių. Pareiškėjos manymu, toks Sprendimas yra priimtas, neatsižvelgiant į paskelbtą ekstremalią situaciją bei pažeidžiant gero administravimo principą, todėl naikintinas.
2.2. Paaiškino, kad NMA, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. NMA priimtas Sprendimas neatitinka minėtų principų ir yra nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą. Pareiškėjos manymu, NMA nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja jau teikdama 2017 m. Paraišką netinkamai deklaravo žemės sklypų plotus paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti, arba tokios aplinkybės nustatytos per kalendorinius metus.
2.3. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2017 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje atliko neinformavusi pareiškėjos bei nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Nesuteikusi galimybės pasisakyti, NMA net nepateikė pareiškėjai 2017 m. Paraiškos duomenų patikros vietoje rezultatų ir todėl pareiškėjos teisė į teisminę gynybą šioje proceso stadijoje yra pažeista.
2.4. Be kita ko, pareiškėjai nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti netinkamai deklaruoti plotai. Tuo pačiu kelia abejonių skundžiamame Sprendime nurodytas laukų atskyrimas, nes nėra jokios ortofotografinės medžiagos, kuri patvirtintų laukų būklę. Nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad ginčo laukuose nerasta išnykusių juodųjų serbentų uogynų likučių. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog juodųjų serbentų uogynų likučių buvo ieškota beveik 40 ha plote, taip pat nenurodė, kokiomis priemonėmis tokių likučių buvo ieškota ir ar buvo vykdomi kasimo darbai. Dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų (itin didelio kritulių kiekio) pareiškėjos laukai buvo suarti ir toks ginčo laukų suarimas galėjo sąlygoti, kad vizualinės patikros metu nebuvo rasta sunykusių juodųjų serbentų uogynų likučių. Mano, kad aplinkybė, jog pareiškėja nepranešė atsakovei apie laukų suarimą, yra tik formalus pažeidimas, kuris negali būti pakankamu pagrindu prarasti teisę į tiesiogines išmokas bei paramą. Atsakovė neatsižvelgė į Lietuvos Respublikoje paskelbtą ekstremalią situaciją, galimai neapžiūrėjo ginčo laukų po ekstremalios situacijos pasibaigimo ir tai lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.
2.5. Ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Papildomai paaiškino, kad bylos esantys įrodymai (sutartys ir sąskaitos-faktūros) patvirtina, kad pareiškėja juodųjų serbentų sodinukus įsigyti, juos pasodino ir jų derlių nuėmė (uogos buvo parduotos). Didžioji dalis sodinukų neprigijo dėl per didelio kritulių kiekio, tačiau pareiškėja atsakovės neinformavo, nes tokios pareigos neturėjo. Deklaravimo metu visi juodieji serbentai buvo prigiję ir augo, sodinukai buvo sunaikinti rugpjūčio mėnesio pabaigoje, nuėmus derlių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė NMA atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
3.1. Atsakovės teigimu, atliekant Patikrą nustatyta, kad nesilaikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Visuose tikrintuose laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, taigi laikoma, kad neteisingai deklaruoti plotai (Taisyklių 4.19 papunktis). Parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus. Bendras neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms (pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, jaunojo ūkininko išmokai ir žalinimo išmokai), išmokai už plotą (vaisių, uogų ir daržovių auginimas) ir paramai gauti, yra 35,82 ha. NMA, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną paramą (Taisyklių 82.4 papunktis).
3.2. Taip pat nurodo, kad atsakovė gali neįspėjusi atlikti patikrinimą pareiškėjos ūkyje. NMA tikrintojas užfiksavo realius faktus esančius Patikros dieną tikrinamuose laukuose. Faktą, kad laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, tikrintojas užfiksavo fotonuotraukose, kuriose akivaizdžiai matyti Patikros metu nustatyti neatitikimai. Šį faktą taip pat patvirtino ir VšĮ „Ekoagros“, kuri atliko pareiškėjos valdoje Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimą. Laukuose nerasta nei augančių juodųjų serbentų uogynų, nei nupjautų šių augalų stiebų, šakelių likučių, nei nukritusių juodųjų serbentų lapų požymių ar išnykusių uogynų augalų likučių.
3.3. Pabrėžė, kad 2017 m. Paraiškoje pareiškėja įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Nepranešdama apie tai, kad laukus pareiškėja suarė dėl didelio kritulių kiekio, pati nepriėmė visą riziką.
3.4. Pasak atsakovės, pareiškėja elgiasi nesąžiningai teigdama, kad apie Patikrą nežinojo ir jai nebuvo suteikta teisė būti išklausytai, pasiaiškinti. Su pareiškėja ne kartą buvo bendrauta telefonu, taip pat prašyta pateikti elektroninio pašto adresą, nes pareiškėja vengia atsiimti paštu siunčiamų jai laiškų.
3.5. Ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Papildomai paaiškino, kad NMA patikrinimą dėl juodųjų serbentų sodinukų atliko 2018 m. kovo 29 d., prieš tai 2017 m. patikrą atliko VšĮ „Ekoagros“. Patikros buvo atliktos ne viename lauke, ataskaitoje užfiksuota visų patikrintų sklypų ir laukų numeriai. Juose juodųjų serbentų uogynų nebuvo, neatitikimai buvo akivaizdūs. Pabrėžė, kad parama teikiama ne tik sodinukų įsigijimui, bet ir veiklos išlaikymui (tęstinumui). Kadangi einamaisiais metais nebuvo rasti sodinukai ir nebuvo nušienauta, NMA padarė išvadą, kad veikla nebuvo išlaikyta. Taigi pareiškėja nesilaikė savo įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėja privalo NMA grąžinti pagal 2017 m. Paraišką susidariusią bendrą 17 652,60 Eur nepagrįstai išmokėtos paramos sumą.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 6 d. pareiškėja NMA pateikė 2017 m. Paraišką. 2017 m. Paraiškoje deklaruota: 37,38 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 37,38 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Priemonę; 35,82 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama susietoji parama už plotą (vaisių, uogų ir daržovių auginimas).
2018 m. kovo 26 d. ptikros metu patikrinti aštuoni pareiškėjos juodųjų serbentų uogynų laukai: KŽS Nr. 104568-2953 lauko Nr. 1 (9,37 ha); KŽS Nr. 104568-5932 lauko Nr. 1 (4,79 ha); KŽS Nr. 147543-5543 lauko Nr. 1 (5,53 ha); KŽS Nr. 147544-2017 lauko Nr. 1 (3,64 ha); KŽS Nr. 149544-2932 lauko Nr. 1 (4,32 ha); KŽS Nr. 150545-0497 lauko Nr. 1 (2,09 ha); KŽS Nr. 150545-0497 lauko Nr. 2 (2,08 ha); KŽS Nr. 150545-0497 lauko Nr. 3 (4,00 ha). Patikroje nustatyta: KŽS Nr. 104568-2953 lauke Nr. 1 (9,37 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų; 0,25 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta. KŽS Nr. 104568-5932 lauke Nr. 1 (4,79 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. 147543-5543 lauke Nr. 1 (5,53 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. 147544-2017 lauke Nr. 1 (3,64 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. 149544-2932 lauke Nr. 1 (4,32 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. 150545-0497 lauke Nr. 1 (2,09 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. 150545-0497 lauke Nr. 2 (2,08 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų, 0,60 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta. KŽS Nr. 150545-0497 lauke Nr. 3 (4,00 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų, 2 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta.
NMA, įvertinusi 2017 m. Paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjai pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą (vaisių, uogų ir daržovių auginimas), parama pagal Priemonę neskiriama, o žalinimo išmoka turėjo būti skiriama tik už 1,56 ha plotą, todėl pagal 2017 m. Paraišką susidarė bendra 17 652,60 Eur nepagrįstai išmokėtos paramos suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti atsakovei.
6. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija, toliau – ir MPŪV taisyklės).
Taisyklių 4.19 papunktyje, MPŪV taisyklių 3.2.9 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas.
Taisyklių 4.21 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o Taisyklių 4.32 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.
Taisyklių 8 punkte nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, kurių privalo laikytis pareiškėjai. Pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (Taisyklių 8.3 papunktis). Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (Taisyklių 8.4 papunktis).
Pagal Taisyklių 7.12 papunktį deklaruojamuose naudmenų plotuose turi būti auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas. Jeigu žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), parama už tokius plotus nėra skiriama.
Pagal MPŪV taisyklių 16.1 papunktį pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios pagal priemonę.
Pagal MPŪV taisyklių 39¹ punktą, jei pareiškėjai nesilaiko žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (bent vieno iš jų), nustatytų TI taisyklių III skyriuje, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje su nustatytu pažeidimu) yra neteisingo deklaravimo atvejis.
7. Pareiškėja, ginčydama skundžiamą Sprendimą, visų pirma, nesutinka su atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose patikrinus juodųjų serbentų uogynus, juose nebuvo rasta jokių juodųjų serbentų uogynų buvimo požymių. Tuo pačiu pareiškėja pripažino, kad dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų (itin didelio kritulių kiekio) pareiškėjos laukai buvo suarti ir toks ginčo laukų suarimas galėjo sąlygoti, kad vizualinės patikros metu nebuvo rasta sunykusių juodųjų serbentų uogynų likučių.
7.1. Teismas, įvertinęs 2017 m. Paraiškos sąlygas ir Taisyklių 96 punktą, atkreipia dėmesį į tai, kad ši teisės nuostata įpareigoja per 15 darbo dienų ne tik pranešti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodymus (hidrometeorologinę pažymą), pagrindžiančius priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Taisyklių 96 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, pateikė teismui, skunde nurodydama, jog laikytina tik formaliu pažeidimu, su kuo teismas kategoriškai nesutinka. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrį kreipėsi tik 2018 m. spalio 25 d. (po skundžiamo Sprendimo priėmimo), o pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas surašyta 2018 m. spalio 31 d., taigi akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl konkrečių įrodymų dėl iškritusių kritulių gavimo praleidusi Taisyklių 96 punkte numatytą terminą, o tai įrodo pačios pareiškėjos nerūpestingumą. Teismo vertinimu, NMA turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėja atsakovės tinkamai neinformavo apie galimą force majeure aplinkybių atsiradimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta informacija apie šalyje buvusią ekstremalią situaciją dėl per didelio iškritusių kritulių kiekio būtų reikšminga tuo atveju, jei pareiškėja NMA būtų pateikusi įrodymus, jog nenugalimos jėgos aplinkybės kilo juodųjų serbentų uogynų auginimo laikotarpiu ir NMA būtų informuota per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl ji prarado teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia.
Toks pažeidimas nėra vien tik formalus pažeidimas. Laiku neinformavusi apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir uogynų sunykimą pareiškėja sukūrė situaciją, kurioje atsakovė negalėjo efektyviai kontroliuoti kaip pareiškėja vykdo įsipareigojimus pagal pateiktą paraišką. Pavyzdžiui, šiuo atveju atsakovė, nežinodamas apie sodinukų sunaikinimą, patikrinimą vietoje atliko tik 2018 m. kovo 29 d., t. y. praėjus maždaug 8 mėnesiams nuo to momento, kai pačios pareiškėjos paaiškinimu uogynai (jų likučiai) buvo sunaikinti. Taigi dėl neįvykdytos informavimo pareigos įrodymų rinkimas tapo apsunkintas.
7.2. Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad su pareiškėja buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią prieš 2 metus sodino juoduosius serbentus, taip pat nuėmė jų derlių. Sodinukai buvo sodinami rudenį ir pavasarį. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad dėl per didelio kritulių kiekio tais metais pareiškėjai nepavyko tinkamai pasirūpinti laukais (juos prižiūrėti), todėl laukai apaugo didelėmis žolėmis, per kurias nesimatė sodinukų ir nors jų derlių nuėmė, tačiau dauguma sodinukų neprigijo. Pareiškėja, pasak liudytojo, negalėjo tinkamai pasirūpinti laukais (sodinukais) ne tik dėl didelio kritulių kiekio, bet ir dėl finansinių galimybių, o kadangi patirties pritrūko tiek jam pačiam, tiek pareiškėjai taip pat pripažino, kad sodinant juoduosius serbentus buvo neišvengta klaidų. Po sodinukų neprigijimo, nuėmus derlių, vasaros pabaigoje visi laukai buvo sutvarkyti. Tokie liudytojo parodymai dar kartą patvirtina, kad NMA patikros metu juodųjų serbentų uogynų pareiškėjos deklaruotuose laukuose nebuvo, o tai reiškia, kad atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjos laukuose nebuvo vykdoma deklaruota žemės ūkio veikla, buvo teisinga. Į bylą pateiktos atsakovės fotonuotraukos taip pat patvirtina situaciją, kuri buvo laukus tikrinant 2018 m. kovo 29 d. Prie pateiktų fotolentelių aiškiai nurodyti kontrolinių žemės sklypų numeriai, paraiškos numeris, pažeidimo fiksavimo data. Teismas neturi pagrindo abejoti NMA darbuotojo patikros metu užfiksuotais neatitikimais, o pareiškėjos argumentas, kad jai nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti netinkamai deklaruoti plotai, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėja, nors remiasi teiginiu, kad patikrinti ne visi laukai, neformuluoja teiginio ir nepateikia įrodymų, kad patikros metu sodinukų likučiai galėjo būti kažkurioje kitoje vietoje negu ta, kuri buvo tikrinta. Dar ir dėl to pareiškėjos abejonė dėl tariamai neišsamaus laukų patikrinimo atmestina.
7.3. Pareiškėjos argumentas, kad 2017 m. Paraiškos pateikimo metu juodųjų serbentų sodinukai buvo auginami, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja veiklą tęsė einamaisiais metais. Pažymėtina ir tai, kad visiškai nereikšmingi pareiškėjos argumentai ir nurodomos aplinkybės apie tai, kad sodinukai buvo įsigyti, kad buvo pasodinti gavus paramą pagal 2017 m. paraišką, nes, kaip minėta, pagal pateiktus dokumentus, pareiškėja privalėjo įveisti juodųjų serbentų uogynus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tai, kad pareiškėja juodųjų serbentų sodinukus pasodino, dar nereiškia, kad pareiškėja gali jų neprižiūrėti iki kitų metų paraiškos pateikimo. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja turi būti aktyvi ir tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklą, aktyviai ūkininkauti, vadovaudamasi Taisyklėse nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, t. y. šiuo atveju būtinas veiklos tęstinumas, jos išlaikymas, ne tik sodinukų įsigijimas ir jų pasodinimas, nes pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama. Būtent tokia Tokią išvada prieinama sistemiškai aiškinant Taisyklių III skyriaus ir MPŪV taisyklių 16 punktą, iš kurių matosi, kad reikalavimai žemės ūkio veiklai yra tęstinio pobūdžio.
8. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, vykdydama savo funkcijas, nesilaikė gero administravimo (atsakingo valdymo) principo bei pažeidė konstitucinius teisės principus (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), o tuo pačiu tinkamai nepagrindė priimto Sprendimo.
8.1. Pažymėtina, kad NMA, kaip valstybės institucija, priimdama administracinį sprendimą turi laikytis ne tik konstitucinių teisės principų, bet ir gero administravimo principo, kuris yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 ir kt.).
8.2. Paramos administravimo procedūros yra pakankamai sudėtingos, paramos gavėjams numatančios įvairius įsipareigojimus ir reikalavimus, todėl viešojo administravimo subjektas turi būti aktyvus ir padėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą. Tokia išvada darytina, be kita ko, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu, įtvirtinančiu, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakovės pareiga padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises kyla ir iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų, kurie taip pat sietini su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais individualiam administraciniam aktui (2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1261/2012).
8.3. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai Paraiškoje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo siųsta atliktos Patikros ataskaita, tačiau laiškas per pašto siuntos atsiėmimo terminą nebuvo atsiimtas. Tada NMA tikrintojai susisiekė su pareiškėja telefonu ir pareiškėja nurodė kitą adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo reikėtų jai siųsti Patikros ataskaitą, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. išsiuntus pareiškėjos nurodytu adresu, laiškas pašte taip pat nebuvo atsiimtas ir 2018 m. birželio 27 d. grąžintas NMA. Po to dar kartą susisiekta telefonu, paprašyta atsiųsti el. pašto adresą, kuriuo būtų galima išsiųsti Patikros ataskaitą, bet nebuvo sulaukta jokio atsakymo. Pareiškėja minėtų aplinkybių nepaneigė. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie atliktą Patikrą, tačiau dėl jos pačios neveikimo nebuvo galimybių tinkamai įteikti Patikros ataskaitos. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos elgesį (tiek neinformuojant atsakovės apie suartus ginčo laukus dėl per didelio kritulių kiekio, tiek nebendradarbiaujant su atsakove (nepateikiant elektroninio pašto adreso, neatsiimant pašto siuntų), tiek gavus atsakovės priimtus administracinius aktus)), pritaria NMA padarytai išvadai, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, mėgindama ginti savo teises. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai sukliudė tinkamai elgtis objektyvios (nuo jos valios nepriklausančios) aplinkybės. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismo vertinimu, atsakovė elgėsi objektyviai ir tinkamai vykdė savo funkcijas, stengdamasi padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į paramą.
8.4. Pažymėtina tai, kad objektyvumo, proporcingumo ir kitų nurodytų principų pažeidimą pareiškėja grindžia tik savo prielaidomis, kaip antai, atsakovė nesiekė pareiškėjos tinkamai informuoti, nesuteikė galimybės pareiškėjai pasisakyti. Teismas konstatuoja, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, kaip konkrečiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad NMA nesilaikė konstitucinių teisės principų. Kaip jau minėta, pareiškėja pati pasirinko savo elgesio modelį (priėmė riziką), kuris nulėmė pareiškėjai kilusias pasekmes.
9. Pasak pareiškėjos, atsakovė Patikrą vietoje atliko neinformavusi pareiškėjos iš anksto bei nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, taip nepažeisdama pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.
Atsakydamas į šį pareiškėjos argumentą, teismas pažymi, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1306/2013), 59 straipsnio nuostatomis, NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga NMA nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Akcentuotina, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.756-450/2010).
10.1. Skundžiamo akto turinį įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, ginčijame Sprendime NMA aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu.
11. Šiame kontekste paminėtina, kad šalys išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie šiame sprendime detaliau nenagrinėjami. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
12. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, tenkinti pareiškėjos skundą nėra jokio pagrindo.
13. Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos MB „Extractum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.