Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. patikslintą skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškėjus, kad su užsieniečiu darbo sutartis nepasirašyta, Migracijos departamentas 2024-02-23 d. sprendimu Nr. 24S60543 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Esamomis aplinkybėmis pareiškėjas negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje pasilikdamas Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikia per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Pažymi, kad Migracijos departamento 2024-02-23 d. sprendimu Nr. 24S60543 pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne dėl grėsmės valstybės saugumui.

Mano, kad sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Akcentuoja, jog Tarnybos pareigūnai atsižvelgdami į informacinėse sistemose esančią informaciją ir į Migracijos departamento sprendimus dėl leidimo gyventi panaikinimo Nr. 24S60543 ir dėl uždraudimo atvykti Nr. 24S79212 pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2024-03-12 d. (32 d.) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, dėl ko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bei 127 straipsnio 1 ir 31 ir 6 dalimis, pareiškėjo atžvilgiu priėmė pagrįstą sprendimą dėl grąžinimo Nr. 24S98298.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą Tarnyba dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę. Tarnybai nėra suteikta diskrecija arba įgaliojimai vertinti kitų institucijų priimtų teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą, bei elgtis kitaip, nei veiksmų seką kiekvienoje konkrečioje situacijoje nustatantys teisės aktai. Pažymėtina, kad valstybės institucijų funkcijos migracijos procesų reguliavimo srityje yra aiškiai atskirtos, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad leidimų gyventi išdavimo ir (ar) panaikinimo klausimas yra priskirtas Migracijos departamentui, o Tarnyba pagal kompetenciją kontroliuoja šių sprendimų įgyvendinimą, todėl negali kvestionuoti ar savaip vertinti Migracijos departamento priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, priešingu atveju tokie Tarnybos pareigūnų veiksmai būtų traktuojami kaip ultra vires.

Nurodo, kad laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jų kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus, dėl ko nėra pagrindo daryti išvadai, kad skundžiami priimti sprendimai buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir neatsižvelgiant bei neįvertinant Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties” nurodytų aplinkybių, atsižvelgus į atsiliepime nurodytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas neturėtų būti laikomas turinčiu esminių trūkumų, todėl turi būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Tarnybos pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas taip kaip reglamentuoją jų veiklą apibrėžiantys teisės aktai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Ginčas kilo dėl 2024-04-12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimą Nr. 24S98298 dėl įpareigojimo išvykti į užsienio valstybę teisėtumo ir pagrįstumo.

Byla nagrinėjama pagal pareiškėjo skundą atsakovams Migracijos departamentui prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM dėl 2024-04-12 d. sprendimo panaikinimo.

Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas U. K. yra Uzbekistano Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2023-05-30 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2305-LLG-9741 tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje UAB „Minusita“ pagal darbo sutartį suvirintoju (721206). Minėtame prašyme taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokestis (kitų pajamų šaltinių ar pragyvenimui skirtų lėšų nebuvo nurodyta).

Migracijos departamentas 2023-07-25 prie?me? sprendima? is?duoti pareis?ke?jui leidima? laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760269538.

Migracijos departamento teismui pateiktu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-02-22 išrašu nustatyta, jog pareiškėjas nedirbo UAB „Minusita“.

Migracijos departamentas 2024-02-23 priėmė sprendimą Nr. 24S60543 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760269538, galiojantį iki 2025-07-25, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nepasirašyta. 2023-07-25 užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui įteiktas 2023-08-08 Migracijos departamento duomenimis, MB „Minusita“ darbo sutarties su užsieniečiu nepasirašė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba, nuo 2021-04-26 užsienietis vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo MB „Minusita“ pagrindu, tačiau užsienietis 2023-08-08 atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su MB „Minusita“ nepasirašė, todėl konstatuotina, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas 2024-03-14 priėmė sprendimą Nr.24S79212 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2024-04-12 priėmė sprendimą pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024-04-26. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - Uzbekistanas. Sprendimas priimtas, nes asmeniui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2024-03-12 (32 d.) Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, nes 2024-02-23 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą nuo 2024-02-23 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760269538, nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Užsienietis pažeidė 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 str. 1 d. 3 p. ir 124 str. 1 d. reikalavimus.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, UTPĮ nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. UTPĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

Remiantis UTPĮ 23 straipsnio 2 punktu, kuriame nurodyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui. Pagal UTPĮ 124 straipsnio 1 dalį, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

Pareiškėjas teigia, kad VSAT sprendimu buvo pažeistos jo visos procesinės teisės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, pirmiausia pažymėtina, jog UTPĮ iš esmės nustato tik sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti priėmimo pagrindus bei sprendimus priimančias institucijas, o detalesnę šios procedūros tvarką paveda nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui (UTPĮ 127 straipsnio 7 dalis). Vykdydamas šį įstatymų leidėjo pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras patvirtino sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašą, 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad VSAT sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priima, jeigu užsienietis yra sulaikytas, suimtas, jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba jeigu tarnyba, vykdydama savo funkcijas nustato, kad yra UTPĮ 125 straipsnyje nustatytas pagrindas užsienietį įpareigoti išvykti ar grąžinti.

Aprašo 4 punktas nustato, jog užsienietis įpareigojamas išvykti pagal UTPĮ 106 straipsnio 6 dalies ar 125 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza; jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui; jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu jis yra šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo yra apibrėžtas kaip teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi (UTPĮ 2 straipsnio 9 dalis).

Remiantis šiomis nuostatomis akivaizdu, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti). Be to, UTPĮ 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2, 3 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kontekste leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių grąžinimo nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi Aprašo 24 punkte, kur numatyta, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti priimtas (išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties), jeigu užsieniečio asmens tapatybė yra patvirtinta, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra UTPĮ 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai, nes 2024 m. vasario 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi nuo 2024 m. vasario 23 d. Migracijos departamentas nustatė, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietis neatitinka tikrovės, su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Pareiškėjas šių argumentų nenuginčijo ir nepateikė svarių priežasčių, kodėl tarnybos pareigūnai negalėjo priimti ginčijamo sprendimo.

VSAT, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jo kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UTPĮ 130 straipsnio 1 dalį draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Minėtos aplinkybės Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatytos.

Teismas pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendime nurodyta, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1, 3 (1) ir 6 dalimis įvertinus tai, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas. Taigi, Šengeno erdvėje pareiškėjas buvo neteisėtai ir tokiais savo sąmoningais veiksmais pažeidė UTPĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikoje buvo neturėdamas galiojančio leidimo laikinai gyventi. Be kita ko, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje būdamas be leidimo laikinai gyventi pažeidė UTPĮ nuostatas. Taip pat atsižvelgus į UTPĮ 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nebuvo nustatyta UTPĮ 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti į užsienio valstybę. Sprendimu pareiškėjas buvo pagrįstai įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas Sprendimas yra per griežtas atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo U. K. patikslintą skundą atsakovams Migracijos departamentui prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2024-04-12 d. sprendimo Nr. 24S98298 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.