Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-08-07 · Administracinė byla Nr. AS-438-491-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-07
Bylos Nr.
AS-438-491-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“
Atsakovas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Lietuvos energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Fortis Energy“
Administracinė byla Nr. AS-438-491/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ bei uždarajai akcinei bendrovei „Fortis Energy“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2009-06-26 buvo gautas pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" skundas, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 02-19 3 punkto 1 papunktyje išdėstyta sprendimą ir 2009-05-29 nutarimo Nr. 03-65 dalį, kuria nutarta paskelbti AB „Lietuvos energija" valdybos 2009-05-27 posėdžio protokolo Nr. 40 1 punktu patvirtintas Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką „Valstybės žiniose".

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę -sustabdyti ginčijamų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos aktų galiojimą iki šios administracinės bylos nagrinėjimo pabaigos ta apimtimi, kuria aprobuotas išėjimo iš tinklo (elektros energijos eksporto) mokestis, jo dydis ir šio mokesčio taikymas nuo 2009-08-01.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-03 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" skundą, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, jog kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės nesutinka su Elektros energijos perdavimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos, patvirtintos akcinės bendrovės „Lietuvos energija" valdybos 2009-05-27 posėdžio protokolo Nr.40 1 punktu, 2.5 punktu, kuris nuo 2009-08-01 nustato išėjimo iš tinklo kainą - 0,47 ct/kWh. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismo nuomone, panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėja įgys teisę dėl elektros energijos perdavimo eksportui paslaugos mokesčio permokos išsiieškojimo. Taigi patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus skundžiamus sprendimus, kliūčių atkurti buvusią padėtį iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nebus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-07-03 nutartyje taip pat nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-02-13 nutartimi AB „Lietuvos energija" įpareigota nenutraukti elektros energijos perdavimo paslaugos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" ir UAB „Fortis Energy", taip pat uždrausta AB „Lietuvos energija" atlikti bet kokius veiksmus, kurie kliudytų UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" ir UAB „Fortis Energy" vykdyti prekybą elektros energija. Šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos sprendžiant ginčą dėl elektros paslaugos sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, įrodymų, kad šioje byloje ginčijamais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais trukdoma UAB „Kauno termofikacijos elektrinė" vykdyti prekybą elektros energija, pareiškėja nepateikė. Todėl ta aplinkybė, kad civilinėje byloje dėl elektros energijos paslaugos sutarties sąlygų teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, negali būti besąlyginis pagrindas šioje administracinėje byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tuo tarpu kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, teismo nuomone, pareiškėja nenurodė.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-03 nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės – sustabdyti ginčijamų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos aktų galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ nuomone, priimdamas minėtą sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas paviršutiniškai įvertino skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su civilinėje byloje Nr. 2-2464-258/09 jau pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, visiškai neatsižvelgė į energetikos sektoriaus specifiką, jo jautrumą bet kokiam konkurencingą aplinką iškraipančių reguliacinių kliūčių, tokių kaip eksporto mokesčiai, įvedimui, negrįžtamų pokyčių didmeninės prekybos rinkos struktūroje atsiradimą, kas objektyviai sąlygojo ir tebesąlygoja reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę. Kitaip tariant, Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai neatsižvelgė, o tiksliau tariant apskritai net nevertino, pareiškėjo pateiktas aplinkybes pagal paties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS3-375/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-183/2006) suformuotus ginčijamo akto laikino galiojimo sustabdymo taikymo kriterijus — (i) prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, (ii) jo faktinį pagrindą, (iii) akto laikino galiojimo sustabdymo adekvatumą siekiamam tikslui, (iv) proporcingumo principą, (v) proceso šalių interesų pusiausvyros reikalavimą ir (vi) viešąjį interesą.

2. Dėl netinkamo aplinkybių įvertinimo ir teisės normų pritaikymo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-03 nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, o jos nepanaikinus bei nesustabdžius ginčijamų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracinių teisės aktų galiojimo, prieš Lietuvos Respubliką Europos Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros išdavoje Lietuvos Respublikai dėl elektros energijos eksporto mokesčių taikymo gali būti skirtos didelės piniginės sankcijos, kurias ekonominės recesijos metu padengti privalės visi mokesčių mokėtojai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nes įvertino ir AB „Lietuvos energija" teises bei įstatymų saugomą interesą gauti atlyginimą už sąnaudas, patiriamas technologiniuose įrenginiuose, perduodant elektros energiją nuo pareiškėjos iki Lietuvos Respublikos sienos. Be to, pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia fakto, kad tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamų sprendimų priėmimo.

2. Pareiškėjos skundas pirmosios instancijos teisme priimtas pažeidžiant bylų priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši byla perduotina Vilniaus apygardos teismui. Įvertinant tai, kad pareiškėjo skundo dalykas ir tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra civilinio pobūdžio, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo AB „Lietuvos energija“ prašo palikti ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-03 nutarties dalį nepakeistą ir atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas) taikymo byloje ir yra šio klausimo sprendimui nereikšmingi.

2. Pareiškėjas byloje ginčija norminius administracinius aktus ir niekaip nepagrindžia jų galiojimo laikino sustabdymo galimybės.

3. Civilinėje byloje Nr. 2-2464-258/2009 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ginčo dalyku nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo nurodyti teiginiai apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracinių teisės aktų galiojimo nestabdymo pasekmes yra nepagrįsti, neįrodyti, be to, nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-2464-258/2009, Nr. 2-3062-178/09.

5. Pareiškėjas neįrodė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, nustatytų Europos Bendrijos teisės aktuose ir teismų sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo, pareiškėja prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 02-19 3 punkto 1 papunkčio ir 2009-05-29 nutarimo Nr. 03-65 dalies, kuria nutarta paskelbti AB „Lietuvos energija" valdybos 2009-05-27 posėdžio protokolo Nr. 40 1 punktu patvirtintas Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką „Valstybės žiniose") galiojimo laikinąjį sustabdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.). Teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Kita vertus, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tik tais atvejais, kai siekiama garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo pasekmių.

Tuo tarpu pareiškėjos UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ šioje byloje nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės yra iš esmės yra susiję tik su galimomis neigiamomis skundžiamo atsakovo sprendimo materialinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis pasekmėmis (pareiškėjos teigimu, nepagrįstas ginčijamais atsakovo sprendimais nustatyto elektros energijos eksporto mokesčio mokėjimas ir tolesnis bylinėjimasis su valstybe akivaizdžiai sukeltų pareiškėjai ir valstybei didelius nuostolius, b.l. 161 - 162). Tačiau pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė teisinių argumentų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet kokio būsimo teismo sprendimo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 02-19 3 punkto 1 papunkčio ir 2009-05-29 nutarimo Nr. 03-65 dalies, kuria nutarta paskelbti AB „Lietuvos energija" valdybos 2009-05-27 posėdžio protokolo Nr. 40 1 punktu patvirtintas Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką „Valstybės žiniose" vykdymas bus apsunkintas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodytais sprendimais pritarė AB „Lietuvos energija“ valdybos 2009 m. gegužės 27 d. posėdžio protokolo Nr. 40 punktu Nr. 1 patvirtintiems Perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kainų diferencijavimo principams bei nutarė jų pagrindu patvirtintas Elektros energijos paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką paskelbti „Valstybės žiniose“ (b.l. 88). Pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo (2009-03-19 įstatymo Nr. XI-198 redakcija) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, konkrečias perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugų teikėjai. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 4 dalimi, paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Komisija, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai.

Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 1 bei 4 dalies nuostatomis akivaizdu, jog būtent Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas, kuriuo ji patvirtino paslaugos teikėjo nustatytas elektros energijos kainas ir tarifus yra tiesioginis teisinis pagrindas šių kainų ar tarifų taikymui. Todėl tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, patenkintų pareiškėjos prašymą, t.y. panaikintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 02-19 3 punkto 1 papunktį ir 2009-05-29 nutarimo Nr. 03-65 dalį, kuria nutarta paskelbti AB „Lietuvos energija" valdybos 2009-05-27 posėdžio protokolo Nr. 40 1 punktu patvirtintas Elektros energijos perdavimo paslaugos kainas, tarifus ir jų taikymo tvarką „Valstybės žiniose" , išnyktų bet koks teisinis pagrindas naujai perskaičiuotų elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų apskaičiavimo tvarkos taikymui. Atitinkamai tokiu atveju privalėtų būti taikomos ankstesnės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos kainos ir jų apskaičiavimo tvarka, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. O3-216 (b.l. 88). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės nekyla teisinė situacija, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai nestabdant skundžiamų aktų galiojimo būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo ginčijami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, susiję su įvairių energijos rūšių tiekimo kainų (tarifų) nustatymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-458/2008, 2008-09-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-492/2008, 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–677/2008 ir kt.).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija kartu atmeta pareiškėjos argumentą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-464-258/09 pagal ieškovų UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir UAB „Fortis Energy“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos energija“ dėl pažeistų teisių vykdant elektros energijos perdavimo paslaugas gynimo (b.l. 72 – 75). Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą AB „Lietuvos energija“ nenutraukti elektros energijos perdavimo paslaugos ieškovams UAB „Kauno termofikacijos elektrinei“ bei UAB „Fortis energy“, taip pat uždrausti atsakovui AB „Lietuvos energija“ atlikti bet kokius veiksmus, kurie kliudytų ieškovams AB „Kauno termofikacijos elektrinei“ bei UAB „Fortis energy“ vykdyti prekybą elektros energija. Pažymėtina, jog pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neturi privalomos prejudicinės galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis), nes administracinėje byloje yra ginčijami ne AB „Lietuvos energija“, bet kito atsakovo – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos – priimti sprendimai. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamais sprendimais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskritai užkirto kelią pareiškėjai vykdyti prekybą elektros energija. Akcentuotina, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-05-29 posėdžio protokolo Nr. 02-19 3 punkto 1 papunktyje ir 2009-05-29 nutarime Nr. 03-65 jokių konkrečiai pareiškėjai taikytinų draudimų ar apribojimų nebuvo nustatyta.

Tuo tarpu kiti pareiškėjos, atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens „Lietuvos energija“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo ar nepagrįstumo yra vertintini kaip nesusiję su pareiškėjo atskirojo skundo dalyku išeina už šio skundo nagrinėjimo ribų. Pareiškėjo atskirajame skunde yra keliamas būtent reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, tuo tarpu kiti klausimai – dėl Europos Sąjungos institucijų priimtų sprendimų, susijusių su elektros energijos perdavimo paslaugos kainomis ir jų apskaičiavimo tvarka taikymo, dėl bylos teismingumo (priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), ginčijamų administracinių aktų teisinio (norminio ar individualaus) pobūdžio bei prigimties ir pan. – yra spręstini tik nagrinėjant bylą iš esmės. Konkrečios išvados dėl šių nurodomų argumentų gali būti daromos tik pirmosios instancijos teismui įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus jam pateiktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis)

Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-03 nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė - Maculevičienė