Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 93-267 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 26 d., o pabaiga – 2018 m. rugsėjo 26 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną, 2018 m. balandžio 19 d. – 5 mėnesiai ir 7 dienos. 2018 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-267 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra M. S. atžvilgiu, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė jam skirtų įpareigojimų. Nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skunda Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie, įvertinę visus skundo argumentus, 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. S. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį bei 2018 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-267 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde jis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam pateiktą medžiagą. Nebuvo įvertintas faktas, jog priteistą civilinį ieškinį jo artimieji dengia savanoriškai todėl, kad jis neturi galimybės pataisos namuose įsidarbinti, o būdamas laisvėje turėtų darbą. Liko neįvertintos ir aplinkybės, kad jo socialiniai ryšiai yra labai tvirti, kad jis turėtų kur gyventi, o Probacijos tarnyba pateikė išvadą, jog jo nurodytu adresu jis galėtų gyventi taikant intensyvią priežiūrą. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra žemas, o bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir taikoma probacija būtų efektyvi. Nuteistojo M. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis yra akivaizdu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nors yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kuri jo atžvilgiu leidžia taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta naudojant ,,OASys“ metodiką yra priskiriama žemos rizikos grupei – 24 balai, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog M. S., pritaikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be kita ko, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlygai r yra būtent manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu jo atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, o žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atskleidžia, jo teigiamą elgesio korekcija, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje vis tik nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstai suponuotų į išvadą, jog nuteistojo elgesys iš tiesų yra koreguojamas išimtinai teigiamai, ką tinkamai nustatė Komisija bei pirmosios instancijos teismas.Remiantis 2018 m. balandžio 16 d. Socialinio tyrimo duomenimis, bei tuo, jog nuteistasis M. S. nevykdo individualiame reabilitacijos plane numatytų priemonių, jo elgesyje vis dar išskiriami tam tikri kriminogeniniai veiksniai, galintys turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Šiuo metu nuteistojo probleminės sritys yra jo gyvenimo stilius ir draugai bei finansiniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad iš nuteistojo yra priteistas civilinis ieškinys, kurį, kaip teigia pats nuteistasis savo skunde bei nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, dengia jo artimieji. Nors M. S. teigia, kad pataisos įstaigoje jis neturi galimybės dirbti, tačiau akivaizdu, kad jo darbinė motyvacija yra minimali, nes pradinės apklausos metu nuteistasis nerodė jokios iniciatyvos įsidarbinti. Be to iki bausmės atlikimo jis taip pat dirbo tik atsitiktinius darbus ir stabilaus pajamų šaltinio neturėjo. Nors nuteistasis pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, ši aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu taikyti nuteisto atžvilgiu lygtinį paleidimą.Akcentuotina tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, M. S. įvykdė bendrai su kitais asmenimis, o remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis yra priklausomas nuo jį supančios socialinės aplinkos. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo vertinimu pakankamai neigiamai apibūdina nuteistąjį, kadangi neturėdamas tvirtos savo pozicijos, nuteistasis gali pasiduoti kitų įtakai bei įvykdyti naujas nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad šiuo metu gyvena būryje kur nuteistųjų bendrijos neformalios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus, o darbinės motyvacijos neturėjimas, galimai buvo jį supančių asmenų įtakos rezultatas. Labai svarbu paminėti tai, kad viena iš socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių buvo siekis nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų bei neturėti galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus: pirmąjį kartą, tai yra 2017 m. rugpjūčio 16 d., nuobauda nebuvo skirta ir buvo apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje. Tačiau antrąjį kartą – 2018 m. balandžio 13 d. jam buvo paskirta nuobauda, kuri šiuo metu yra galiojanti. Visa tai akivaizdžiai parodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų apribojimų netgi būdamas labai apsunkintomis sąlygomis, kas pagrįstai leidžia nuspręsti, jog nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija nebūtų efektyvi.Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra labai svarbu įvertinti tai, ar lygtinio paleidimo taikymas asmeniui, nebus prieštaringas visuomenės interesui, kuri visų pirma skiriant bausmę ir stengiamasi apsaugoti. Tokiu būdu vertinamas, nuteistojo elgesys iki atliekant laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kas leistų įvertinti ar nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme. Tačiau šiuo atveju teigiamos išvados daryti negalima, kadangi kaip jau aukščiau aptarta, nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų apribojimų, o jo įvykdyta nusikalstama veika buvo paremta fizinės jėgos naudojimu siekiant kito asmens paklusimo, kas visuomenės intereso požiūriu neigiamai apibūdina nuteistąjį ir atskleidžia tai, jog jis nėra empatiškas kitų žmonių atžvilgiu. Tai, kad nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais tik gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo, tačiau pažymėtina ir tai, kad jis bendrauja ir su kitais asmenimis įvairiais lygiais. Be to, tarp to ką nuteistasis vertina kaip savo problemines sritis ir jo indėlio į jas yra prieštaravimų, kas neabejotinai patvirtina, jog jis linkęs minimalizuoti savo nusikalstamą elgesį ir pervertina savo teigiamą elgesio korekciją. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis nors ir teigia, kad būdamas laisvėje alkoholiu nepiktnaudžiavo, tačiau nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis nedalyvavo jokiose socialinės programose orientuotose į alkoholio vartojimo žalą, kas patvirtina, kad M. S. nėra suinteresuotas spręsti turimas problemas, taip pat sumenkina aplinkybes turėjusias įtakos jo nusikalstamos veikos įvykdymui, kas tik atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į bendravisuomenines vertybes. Esant tokioms aplinkybėms abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jokio teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie šiuo atveju tik patvirtina, kad M. S. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau po paskutinio paskatinimo nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro 24 balai iš kurių tik 9 statiniai. Tokiu būdu net 15 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, siekdamas įrodyti išimtinai teigiamą nusikalstamo elgesio korekciją. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tačiau šiuo atveju tokia išvada negalima. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.