- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-241-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00516-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. N.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties M. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. N. 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucijos) vyriausiosios specialistės nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 600 eurų dydžio bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 19 d. 12.11 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, M. N. vairuojamą transporto priemonę „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kel-Berg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dviašis vilkikas su triaše puspriekabe), važiavusią maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pasvėrus šį transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo, su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, sumatoriaus Nr. 1674, metrologinės patikros liudijimas Nr. 1102484, patikra galioja iki 2020 m. kovo 31 d.), buvo nustatyta, kad:
1.1. transporto priemonių junginio bendroji masė – 45,90 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 44,90 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 4,90 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę – 40 t, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19.5. punkte. Tuo vairuotojas M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.5 punkto reikalavimus;
1.2. transporto priemonių junginio varančiųjų ašių apkrova – 14,40 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t) – 14,20 t, tai yra transporto priemonių junginio varančiosios dvigubos ašies apkrova 2,70 t viršijo didžiausią leistiną varančiosios ašies apkrovą – 11,50 t, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, 25 punkte. Tuo vairuotojas M. N. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 25 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą M. N. apskundė apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą bei įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai M. N. pripažino kaltu padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam teisingą administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde M. N. prašo ją panaikinti.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo paaiškinimų dėl sprogusios padangos ir netinkamo transporto priemonės svėrimo. O transporto priemonės svoriui galėjo turėti įtakos tai, jog buvo sprogusi viena vidinė padanga.
3.2. Apelianto teigimu, negalėjo būti transporto priemonės viršsvorio, nes jis stebėjo pakrovimo procesą ir transporto priemonės priekaboje esančias svarstyklės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo M. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. M. N. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. M. N. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 5 dalyje ir nurodo, kad jo vairuojama transporto priemonė nebuvo perkrauta, o atliekant svėrimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog buvo sprogusi vidinė varančiosios ašies padangą. ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytas atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas nustatė, kad M. N. pažeidė Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, 19.5 ir 25 punktus bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas pažymi, kad M. N. skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl M. N. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant M. N. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
7.1. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.
7.2. M. N. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teismas neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes dėl padangos sprogimo bei netinkamai atlikto transporto priemonės svėrimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek apeliacinio skundo argumentus, tiek M. N. parodymus apylinkės teisme bei byloje esančius rašytinius duomenis – Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. gruodžio 19 d svėrimo aktą Nr. K-058324, fotonuotraukas, kuriose užfiksuota mobilių svarstyklių buvimo vieta, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto teiginiai dėl netinkamai atlikto svėrimo bei sprogusios padangos įtakos turėjimo svėrimo rezultatams yra tik jo gyvybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nors M. N. tvirtino, jog svėrimas buvo atliktas ne lygioje vietoje, o ant kalvotos vietovės, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, tokius jo teiginius paneigia objektyvūs bylos duomenys – fotonuotraukos. Iš minėtų foto nuotraukų matyti, kad mobilios svarstyklės padėtos ant lygaus asfaltuoto paviršiaus be jokios akivaizdžios nuokalnės. Be to, iš svėrimo akto bei prie jo pridėto kvito, matyti, jog M. N. jokių pastabų dėl svėrimo neturėjo, pasirašė ant svėrimo kvito (b. l. 11).
7.3. Taip pat aukštesniojo teismo vertinimu, Institucijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų dėl M. N. kaltės, nepaneigia ir skundo argumentai, jog nustatytam transporto priemonės svoriui galėjo turėti įtakos sprogusi varančiosios ašies vidinė padanga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasvėrus transporto priemonę „Volvo“ su puspriekabe „Kel-Berg“ buvo nustatyta, jog bendras transporto priemonių junginys yra perkrautas 4,90 tonų. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog buvo sprogusi varančiosios ašies vidinė padanga nepaneigia svėrimo akte ir prie jo esančiame kvite užfiksuotų duomenų, nes oro nebuvimas vienoje iš padangų ašyje, turinčioje po du ratus abiejuose ašies pusėse, negali turėti įtakos ašies svorio nustatymui, nes svoris pasiskirsto tarp kitų ratų ir visos ašies svoris išlieka vienodas.
7.4. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog M. N. pažeidė Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, 19.5 ir 25 punktus bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad M. N. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.
8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis M. N. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą ir M. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.