- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-86-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00063-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal dministracinėn atsakomybėn patraukto A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-02 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-02 nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį subendrinta 1200 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. A. V. nubaustas už tai, kad jis 2020-06-20, 01.21 val. vairavo teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą, be valstybinės techninės apžiūros galingąjį keturratį motociklą, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, stabdomas policijos, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalį atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 16, 226 punktus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nesutikdamas su teismo nutarimu, A. V. pateikė Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelninti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde pateikiama teismų praktikos analizė ir konstatuojama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Teismas neaptarė galimybės paskirti trumpesnį nei minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Nurodo, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino iš karto, labai gailisi ir tai lengvina jo administracinę atsakomybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neigiamų pasekmių nekilo, dirba, darbas susijęs su automobilio vairavimu. Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė per griežtą ir neproporcingą padaryto pažeidimo pavojingumui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimo dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams palikti nepakeistą, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. A. V. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, neginčija kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jam už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir prašo trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi.
6. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šio pažeidimo padarymą straipsnio sankcija numato baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje už minėtą nusižengimą įtvirtintas imperatyvus nurodymas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti, A. V. paskirtos specialiosios teisės atėmimo trukmė atitinka įstatymu nustatytam minimaliam terminui.
7. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė paskirtos teisingai, įvertinus visas byloje esančias pažeidimo pavojingumą ir asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, baustumą administracine tvarka už KET pažeidimus, užimtumą (nuo 2020-06-23 verčiasi individualia veikla), konstatavo, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, tokiam sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
9. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, sprendė dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią galimybę paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad A. V. stokoja atsakomybės ir nėra drausmingas vairuotojas. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2017 m. lapkričio 17 d., tačiau už KET pažeidimus baudžiamas jau penktą kartą, padaryti pažeidimai pakankamai šiurkštūs – važiuota per reguliuojamą sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, pažeisti draudžiamojo kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimai, nagrinėjamu atveju nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė vairuota neturint teisės jos vairuoti, bėgant nuo policijos pareigūnų įvažiuota į griovį, keturračiu kartu važiuojant ir kitam asmeniui. Esant minėtoms aplinkybėms, sprendimui netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias daryti pažeidimus ateityje.
10. A. V. skunde nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbe. Tačiau ši aplinkybė nėra priežastis trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Akivaizdu, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti apelianto galimybes dirbti, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
11. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, pateikdamas išsamius ir aiškius motyvus. Skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-07-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.