- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 1-585-898/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00021-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendžiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nutraukiant baudžiamąją bylą ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. vengė atlikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki 2011 m. gruodžio 16 d.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gegužės 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 650 litų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. V. parodė, kad jis su paskirta baudžiamojo poveikio priemone sutiko, nuosprendžio kopiją, sąskaitos numerį, į kurią reikėjo pervesti įmoką, gavo. Taip pat gavo teismo 2011 m. birželio 16 d. pranešimą, kuriame išaiškinta apie galimybę kreiptis į teismą negalint sumokėti įmokos, taip pat išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. R. V. parodė, kad jis tikėjosi užsienyje užsidirbti pinigų ir sumokėti įmoką, buvo išvykęs į Olandiją, bet susitaupyti pinigų nepavyko. Iš užsienio grįžo rugsėjo mėnesio pabaigoje, įmokos nesumokėjo, tuo metu darbo biržoje nebuvo registruotas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ( b.l. 22-23, 26-27).
Iš įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio kopijos matyti, kad R. V., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir byla jam nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d., 71 str., R. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (b.l. 7-8).
Iš 2011-05-26 pareiškimo kopijos matyti, kad R. V. gavo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendžio kopiją ( b.l. 9).
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-16 rašto Nr. 1-507-716/11 kopijos matyti, kad R. V. buvo išaiškinta įmokos vykdymo tvarka, galimybė kreiptis į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone, jei nėra galimybės jos įvykdyti, taip pat išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, išaiškinta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. (b.l. 10).
2012-01-05 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos rašte Nr. (4.1.)7R-150 nurodyta, jog R. V. jam paskirtos 5 MGL dydžio įmokos iki 2011-12-16 nesumokėjo (b.l. 13).
2012-01-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pranešime Nr. 1-507-716/11 nurodyta, kad 2011-05-26 priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo R. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir jam paskirta 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 16 d. R. V. jam paskirtą įmoką turėjo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau per šį terminą įmokos nesumokėjo ( b.l. 4).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – R. V. apklausos protokolais, teismo ir Teisingumo ministerijos dokumentų kopijomis, įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje užfiksuotomis aplinkybėmis – nustatyta, jog R. V., būdamas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir suprasdamas turintis pareigą įvykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, per nustatytą terminą (iki 2011-12-16) įmokos nesumokėjo, nors turėjo realią galimybę bent iš dalies tai padaryti, kadangi, kaip pats pripažino, po nuosprendžio priėmimo buvo išvykęs į užsienį ir ten dirbo, gavo pajamų. Grįžęs į Lietuvą, kaltinamasis iki įmokos sumokėjimo termino pabaigos neįsidarbino, darbo biržoje nesiregistravo, tai padarė jau pasibaigus nustatytam įmokos sumokėjimo terminui, be to, iki 2011-12-16 nesikreipė į teismą dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone, nors tokia galimybė jam buvo išaiškinta. Objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, nenustatyta, todėl teismas pripažįsta, kad R. V. be pateisinamų priežasčių, sąmoningai nesumokėjo teismo paskirtos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. R. V. veika pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį kaip vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendis įsiteisėjo 2011-06-16. R. V. jam paskirtą įmoką turėjo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. iki 2011-12-16, ką patvirtina ir byloje esantis Teisingumo ministerijos raštas Nr. (4.1.)7R-150. R. V. suformuluotame kaltinime nurodyta, jog R. V. įmoką turėjo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 16 d. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, todėl ištaisytinas atitinkamai tikslinant kaltinimą, t.y. pripažįstant, jog įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą R. V. turėjo sumokėti iki 2011 m. gruodžio 16 d.
Prokuroras siūlo R. V. bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, jog už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato dvi alternatyvias bausmių rūšis – baudą arba areštą. Bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad R. V. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (b.l. 59), civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Tokiu būdu, teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygas, todėl R. V. atžvilgiu pradėtą procesą galima užbaigti supaprastinto proceso tvarka – priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 243 str., padarymą siūlo skirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis su prokuroro siūlomos baudos dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti sumokėti baudą per 6 mėnesius ( b.l. 59).
Skirdamas R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto būdamas neteistas (b.l. 36), prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. R. V. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nedidelį chuliganizmą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. (b.l. 45-47), Kelmės rajono policijos komisariate pagal gyvenamąją vietą dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta (b.l. 42), išnagrinėjus bylą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. V. už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje už baudžiamąjį nusižengimą numatytos baudos bausmės vidurkis.
R. V. nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 50), vienintelis jo pajamų šaltinis, paties kaltinamojo teigimu, tėra gaunama socialinė pašalpa ( b.l. 26-27). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. V. turtinė padėtis yra sunki, dėl to jam nustatytinas ilgesnis, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 28, 29) – taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.