Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta - 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. K. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 56 (penkiasdešimt šešių) MGL, tai yra 2800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bauda.

Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K., nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 d., 23.04 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, medžiaginėje daiktadėžėje tarp rūbų du pilkos spalvos folijos ritinius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masės yra, atitinkamai, 99,68 g ir 101,22 g. Delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra, atitinkamai, 16,5 % ir 15,4 %; kambaryje, spintelės stalčiuje laikė metalinę dėžutę su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,557 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,9 %, bei metalinį smulkintą su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,023 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 16,5 %, kurią 2024 m. rugsėjo 17 d. atliktos kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Nuteistasis A. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

3.1. Apelianto nuomone, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga, per griežta ir prieštaraujanti teisingumo, principui, nusikaltimo apimčiai, bausmės tikslams ir paskirčiai. Apylinkės teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį ir kitas bylos aplinkybes turėjo teisinį ir faktinį pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba paskirti minimalią laisvės atėmimo bausmę.

3.2. Apelianto įsitikinimu, bausmės tikslus galima pasiekti jam paskiriant švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje arba parinkti bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad savo praeitį ir veiksmus vertina kritiškai, neketina ateityje daryti nusikalstamas veikas, mano, kad jo padaryta nusikalstama veika nors ir pripažįstama kaip sunki, tačiau nedidelė savo apimtimi, nesukėlė sunkių padarinių.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme – prašoma pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį A. K. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Atsižvelgdama į tai, bei nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra, dėl A. K. paskirtos bausmės.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

7. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. K. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jam trijų metų laisvės atėmimo bausmę. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų.

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padarytas vienas sunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas 9 kartus, tame tarpe ir už sunkių nusikaltimų padarymą, nedirba, administracine tvarka per vienerius metus nebaustas). Taip pat matyti, kad nors praeityje A. K. buvo skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantas, kurios galėtų leisti daryti išvadą, jog A. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar pakeitus bausmės rūšį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis nuo 2012 metų sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisiamas jau 10 kartą. Taigi, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, būdamas eilę kartų teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti, kad A. K. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

11. Be kita ko matyti, kad byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės dydžio.

12. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šį nuteistojo gynėjo prašymą atmeta.

13. Sprendžiant švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik jų nenustačius gali būti sprendžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas. Nagrinėjamoje atveju sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindų A. K. pagrįstai nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. A. K. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantis rūšinį tokios nusikalstamos veikos pavojingumą. A. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą jos pobūdį ir norėjo taip veikti, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose narkotinę medžiagą – kanapių (antžeminių dalių), be to, kaip nurodė ir pats nuteistasis, byloje aptariamas psichotropines medžiagas jis platino apie pusę metų. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis imamasi griežtų teisinių priemonių. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamuoju atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, mažinančių A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat aplinkybių, susijusių su A. K. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

16. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar skirti kitos rūšies bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 104,17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

18. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam A. K. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 104,17 Eur (šimtas keturi eurai 17 ct.), neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.