- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2SA-17-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- Galinos E, G. E. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Nordea Bank Finland
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Galinos E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. E. J. skundą suinteresuotiems asmenims V. J. , Nordea Bank Finland Plc, antstoliui D. Š. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G.E. J. 2009-03-12 kreipėsi į teismą su skundu, prašydama antstolio D. Š. 2009-03-06 patvarkymą dėl G. E. J. sąskaitų, t. y. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arešto ir dėl įpareigojimo G. E. J. pervesti į antstolio D. Š. sąskaitą 2 562,18 Lt, panaikinti, areštą nuimti bei priteisti iš antstolio pareiškėjai 300 Lt teisinių paslaugų išlaidų.
Nurodė, kad jokių skolų išieškotojui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui neturi; paskolą nurodytame banke iki santuokos sudarymo paėmė dabartinis G. E. J. sutuoktinis V. J. , tačiau pareiškėja neprivalo iš savo asmeninių lėšų atsakyti už iki santuokos sudarymo atsiradusias sutuoktinio prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolis patvarkymo patikrinti pareiškėjos sąskaitoje esančias lėšas ir sustabdyti pinigų išmokėjimą nesiuntė, o iškart priėmė 3 patvarkymus dėl 3 pareiškėjos sąskaitų arešto ir piniginių lėšų pervedimo į depozitinę sąskaitą, kiekviename nurodęs, jog areštuoja 2562,18 Lt sumą (959,62 Lt vykdymo išlaidų). Atsiliepime antstolis rašo, jog piniginių lėšų pareiškėja nurodytose sąskaitose neturėjo, ir turint jose lėšų, būtų buvę pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, tačiau tokia sprendimų vykdymo praktika teismo teigimu ydinga, neatitinka nurodytų civilinio proceso nuostatų, dėl jos galėjo būti pažeistos pareiškėjos teisės, kadangi pagal 3 patvarkymus areštavus kiekviename jų nurodytos bendros skolos dydžio pinigines lėšas, būtų tam tikram laikui nepagrįstai pareiškėjai apribotos teisės naudotis savo piniginėmis lėšomis.
Nepaisant to, teismas pareiškėjos skundo netenkino, nes pajamos, įskaitant ir darbines, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, įskaitant ir darbinę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o iš bendro sutuoktinių turto gali būti tenkinamos ir asmeninės sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, jei išieškoma iš bendro turto sutuoktinio turto dalis. Teismas pažymėjo, kad antstolis neturi galimybės fiziškai kiekvieną dieną sekti visose skolininko ar pareiškėjos sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimo, todėl visoms pareiškėjos sąskaitoms uždėtas skolos dydžio areštas. Nurodytas procedūrinis pažeidimas, nesant sąskaitose lėšų, teismo teigimu, nepažeidė pareiškėjos interesų.
Teismas taip pat pareiškėjai išaiškino, jog antstolis, atlikęs visas nurodytas procedūras, turi teisę areštuoti pareiškjos sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijančias V. J. negrąžintos skolos ir vykdymo išlaidų dydžio, pasiūlant jai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios bendro turto dalies, iš kurios ir bus išieškota pagal teismo vykdomąjį dokumentą, nustatymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G.E. J. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolio D. Š. 2009-03-06 patvarkymą dėl G. E. J. sąskaitų, t. y. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arešto ir dėl įpareigojimo G. E. J. pervesti į antstolio D. Š. sąskaitą 2 562,18 Lt, panaikinti, areštą nuimti, bei priteisti iš antstolio pareiškėjai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
1) CPK numato aiškią ir nedviprasmišką tvarką, kuria vadovaujantis atliekami antstolio veiksmai vykdymo procese. Apeliantės teigimu, nustačius protingą terminą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir nesant tokių prašymų, pareiškėjos sąskaitos turėtų būti atblokuotos. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tokių pasiūlymų dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nepateikus nei išieškotojui, nei pareiškėjai, apeliantės sąskaitų areštas uždėtas ne tik pažeidžiant uždėjimo tvarką, bet ir nepagrįstai ilgam, neapibrėžtam laikui suvaržant naudojimąsi šiomis sąskaitomis, nes į jas apeliantė negali pervesti savo asmeninių lėšų;
Šalies argumentai
2) Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad antstolis turėjo teisę uždėti areštus pareiškėjos sąskaitoms, kadangi pajamos, įskaitant darbines, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, įskaitant ir darbinę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teigia, kad remiantis CK 3.92 str. 5 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę be kito sutuoktinio sutikimo atidaryti banko depozitinę sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Taigi darytina išvada, kad lėšos, patenkančios į sutuoktinio asmeninę sąskaitą, yra pastarojo asmeninė nuosavybė, o iš asmeninio turto išieškojimas pagal CK 3.110 str. 1 d. yra negalimas. Apeliantės nuomone, antstolis pirma turi išsiaiškinti jos asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų kilmę ir aplinkybę, ar jos yra perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir tik tada spręsti klausimą dėl jų arešto, o siekdamas nukreipti išieškojimą iš darbinių pajamų, turėtų kreiptis į asmens darbovietę, įpareigodamas darbovietę atlikti apskaičiavimus ir pervesti į antstolio sąskaitą sumas, taip apsaugant asmens socialines teises.
Atsiliepimo į atskirtąjį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008-12-12 sprendimu už akių buvo patenkintas kreditoriaus Nordea bank Finland Pk Lietuvos skyriaus ieškinys ir priteista jam iš skolininko V. S. 3498,07 Lt skolos, 24 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skola kreditoriui susidarė V. S. naudojant kreditinę kortelę, išduotą pagal 2007-12-17 sutartį su kreditoriumi. 2008-08-21 skolininkas V. S. (J) ir pareiškėja G.E. J. sudarė santuoką (b.l. 10).
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2009-03-06 antstolis pateikė pareiškėjai siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir tą pačią dieną priėmė tris patvarkymus dėl pareiškėjos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdm.b.l. 43-41).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog lėšos, patenkančios į sutuoktinio banko sąskaitą, yra pastarojo asmeninė nuosavybė, o iš asmeninio turto išieškojimas pagal CK 3.110 str. 1 d. yra negalimas.
Remiantis CK 3.110 straipsnio nuostata, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme yra įtvirtinta išimtis, jog išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nėra ribojimas, jeigu iš jo išieškoma sutuoktinio dalis, nustatoma padalijus turtą įstatymų nustatyta tvarka.
Pajamos, įskaitant ir darbinės, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, įskaitant ir darbinę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama Civilinio proceso kodekso norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Todėl pats sąskaitų areštas negali būti vertinamas kaip pareiškėjos teisių pažeidimas. Tuo atveju, jeigu realiai būtų areštuotos sąskaitoje esančios lėšos, atsirastų poreikis kreiptis į teismą dėl skolininko dalies šiame turte nustatymo ir būtent tuomet teismas, atsižvelgdamas į tų lėšų kilmę, turėtų spręsti, ar tam tikros lėšos priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, ar jos yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju- į kokią dalį, priklausančią skolininkui, gali būti nukreiptas išieškojimas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos G.E. J. priteistina 11,20 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. E. J. 11 (vienuolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybei