Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant : ieškovei J. S., nedalyvaujant P. S., dalyvaujant jų atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, dalyvaujant atsakovui S. K., nedalyvaujant atsakovams A. K. ir S. K., dalyvaujant jų atstovei advokatei Ritai Petručionytei, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus atstovei Jolitai Bendžiuvienei, nedalyvaujant trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės atstovui (yra prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant).

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir P. S. ieškinį atsakovams S. K., A. K. ir S. K., bei tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui ir Marijampolės savivaldybei dėl pripažinimo atsakovų atsisakymą pasirašyti rašytinį sutikimą leisti rekonstruoti ūkinį pastatą, esantį Vytauto g. 59, Marijampolės mieste ir kt. reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas tiria ir vertina pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas vertina esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1d.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamo fakto buvus, nei jo nebuvus. Teisme civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str.). Teismas pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. Ginčo šioje byloje esmė – prašymas leidimo išdavimas be bendrasavininkų atsakovų sutikimo, atliktų ūkinio pastato statybos rekonstrukcijos darbų įforminimui. Bylas teismas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir pasisako tik dėl tų reikalavimų kurie yra pareikšti, tai yra dėl tų ieškinio reikalavimų dėl kurių iškelta civilinė byla ir kuriuos palaiko ieškovai ir jų atstovas bylos nagrinėjimo pabaigoje, o būtent ieškovas palaiko ieškinį, (LR CPK 5 str., 135 str). Byloje yra pateikta 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimas. (b.l. 5-11). reikalavimas dėl savavališkos statybos, pašalinti savavališkos statybos padarinius, - nugriauti ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius, šiame reikalavime ieškovams buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento ir projektinės dokumentacijos gavimo, tuo pačiu nurodant, kad terminas gali būti vieną kartą pratęstas dėl svarbių priežasčių. Bendrasavininkai atsakovai S. K., A. K. ir S. K. neduoda leidimo be jų sutikimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, tai matyti iš Marijampolės savivaldybės administracijos Narto seniūnijos pažymos dėl duoti sutikimo pastatų rekonstrukcijai prašymo - pažymos (b.l. 12). Kadangi ieškovai išnaudojo visas galimybes dėl leidimo be bendrasavininkų atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato remonto-rekonstrukcijos darbus, negavę bendrasavininkų S. K., A. K. ir S. K. sutikimo, kreipėsi į teismą tinkamu procesiniu dokumentu, kad būtų sprendžiamas klausimas, esant pagrindams, leisti jiems rekonstruoti ūkinį pastatą be paminėtų atsakovų sutikimo. (LR CPK 5 str., 143 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai yra esančio namo Vytauto g. 59, ir prie jo esančios žemės bendrasavininkai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt). Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (Civilinio kodekso 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Bendraturčio teisė būti statytoju yra vienas iš statinio ir žemės sklypo savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo aspektų ir ši teisė turi būti įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatyta tvarka: parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Nors nuosavybės teisė ir suteikia plačias galias savininkui disponuoti turtu, tačiau, nepaisant to, nuosavybės teisė turi ir ribas bei gali būti ribojama. Tokie ribojimai yra nustatyti ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienas jų - pareiga pateikti rašytinį bendraturčių sutikimą statyti - rekonstruoti statinį. Šiuo atveju aktualus Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktas, kuriame apibrėžtas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodyto dokumento reikalavimai detalizuoti Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtuose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. Dl-826„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr.l 16-5944, 2011, Nr.61-2915, 2012, Nr.96-4934)). Šios normos yra imperatyvaus pobūdžio. Reglamento 33 p. nurodoma, kad, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius bendraturčių sutikimus (susitarimus): 33.1. žemės sklypo bendraturčių - kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams; 33.2. besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede; 33.3. žemės sklypo savininko ar valdytojo - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Šiuo konkrečiu atveju, Marijampolės savivaldybės administracija 2013-01-18 raštu Nr. SA-765 (5.3) „Dėl duomenų koregavimo ir išrašo išdavimo" kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą, kuriuo prašė patikslinti savininko pavadinimą bei išregistruoti nuosavybę iš Nekilnojamojo turto registro buto priklausinio — ūkio patalpos (pastate 411/ž), registro numeris 70/52200. Šis faktas atsispindi Nekilnojamojo turto registro išraše (Registro Nr. 70/52200), kurio istorijoje matyti, kad įrašas apie Marijampolės savivaldybės tarybos nuosavybės teisę į ūkio patalpą, unikalus Nr. 1893- 0001-1067:0001, esančią pastate 1893-0001-1045, 411/ž, adresu Marijampolės mieste, Vytauto g. 59, galiojo iki 2013-01-25. Pažymėtina, kad galutiniame reikalavime pripažinti atsakovų atsisakymą pasirašyti rašytinį sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą neteisėtu ir leisti rekonstruoti be atsakovų rašytinio sutikimo, Marijampolės savivaldybė nėra nurodyta, nors ten įvardinta Marijampolės savivaldybės tarybai nuosavybės teise iki 2013-01-25 priklausiusi ūkio patalpa, unikalus Nr. 1893-0001-1067:0001, kuri išregistruota. Tokiu būdu atsakovai ir jo atstovė klaidina teismą aiškindami, kad žemės sklypas ir ūkinis pastatas priklauso Marijampolės savivaldybei. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta ir Marijampolės savivaldybė pati pripažinusi, kad Marijampolės savivaldybė nėra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1801/0059:43, unikalus Nr.1801-0059-0043, esančio Vytauto g. 59, Marijampolės mieste bendrasavininkė bei ūkinio pastato 411/ž, patalpos, unikalus Nr. 1893-0001-1067:0001 (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, nurodyto šiame sklype savininkė, todėl Marijampolės savivaldybė neginčija ieškovų teisių vienokiu ar kitokiu būdu gauti bendrasavininkų leidimą rekonstruoti ūkinį pastatą, taip nustatė ir teismas. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos atstovas patvirtino, kad kitų bylų iškeltų nėra, Marijampolės savivaldybės atsiliepime patvirtinta, kad ieškovai nesikreipė į savivaldybę dėl statybos leidimo ir projektinės dokumentacijos gavimo, ieškovai J. S. ir P. S. nėra gavę iš bendrasavininkų atsakovų S. K., A. K. ir S. K. sutikimo, toks kreipimasis būtų netikslingas ir būtų atsisakyta jį priimti ir klausimą spręsti iš esmės. Todėl akivaizdu, kad tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami teisme, ir esant palankiam ieškovams J. S. ir P. S. teismo sprendimui, šis suteiktų jiems teisę kreiptis į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo bei tinkamo savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovai neginčijo (neskundė) administracinių aktų, o būtent Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo, reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikalavimo. (b.l. 5-11). Kiekvienas asmuo turi būti atidus ir rūpestingas bei nesielgti taip, kad būtų pažeistos (veikimu-neveikimu) imperatyvios įstatymų nuostatos ir savo civilines teises turi įgyvendinti sąžiningai. Tai reiškia, kad ieškovai jau statydami-rekonstruodami ūkinį pastatą, savo aktyviais veiksmais bandė gauti atsakovų sutikimą. Parenkant savavališkos statybos įteisinimo būdą vadovaujamasi ir tuo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui Nr. XI-992, atsirado galimybė įteisinti savavališkai statomus (pastatytus) statinius, tai yra teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokį dokumentą gauti ieškovams ir įteisinti savavališką statybą trukdo bendrasavininkai atsakovai S. K., A. K. ir S. K., tą patvirtino ir Marijampolės savivaldybė savo atsiliepime, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovė teismo posėdyje. Be Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų teismas vadovaujasi ir bendromis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, o būtent tuo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui Nr. XI-992 (toliau įstatymas), šio įstatymo yra nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies tokia redakcija, kad jo nuostatos dėl savavališkų statybų taikomos ir santykiams atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Savavališkos statybos įteisinimo terminas atsirado ieškovų naudai (LR CK 1.123 str. 3 d.), terminas nustatytas minėto įstatymo 24 str. 4 d. nepasibaigęs ir teismas mano, kad nesuteikus galimybės ieškovams J. S. ir P. S. įteisinti savavališką statybą šio termino ribose, nebus pažeistas be kitų ir protingumo bei sąžiningumo principas. I. J. S ir P. S., atsižvelgiant į statinio kategoriją ir paskirtį, statytojo veiksmus, į tai, kad šio statinio statyba nebuvo sukelta žalingų padarinių aplinkai (LR CK 4.103 str. 1 ir 3 d., LR CPK LR Statybos įstatymo 28 str.) Teismas vadovaujantis tuo, kad terminas įteisinti savavališką statybą dar nepasibaigė, (Ieškinys paduotas teismui 2014-01-15 terminas baigėsi 2014-02-29 bei į tai, kad visi asmenys yra lygiateisiai ir turi turėti galimybę tinkamai naudotis savo turtu bei teisėmis , daro išvadą, kad vadovaujantis išdėstytais motyvais bei teisingumo ir protingumo principais (LR CK 1.5 str.). turi būti suteikta galimybė ieškovams gauti leidimą be bendrasavininkų atsakovų S. K., A. K. ir S. K. sutikimo ir Marijampolės savivaldybės administracijoje gauti atitinkamus dokumentus įteisinančius savavališką statybą, ieškovai negali įsiteisinti ūkinio pastato savavališkos statybos kitu būdu LR CK 4.103 str. 3 d. ir Statybos įstatymo 28 str.(redakcija galiojanti nuo 2010-10-01 numatytu būdu, tai yra leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismo pareiga kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių ir išspręsti kilusį ginčą, nes atsakovai S. K., A. K. ir S. K., patys piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, gyvenamo namo , esančio Vytauto g. 29 kiemą pavertę sendaikčių kaupimo vieta, nenori, kad kiemas atitiktų miesto bendrą vaizdą, tai buvo nustatyta civilinėje byloje Nr.2-349-91/2013. I. J. S ir P. S., be atsakovų S. K., A. K. ir S. K. leidimo niekaip negali ir negalės įgyvendinti savo reikalavimo įteisinti pastatytą ūkinį pastatą, Vytauto g. 59, Marijampolės mieste. Teismo manymu atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.72-4.92 str., leisti be bendrasavininkų S. K., A. K. ir S. K., sutikimo atlikti statybos-rekonstrukcijos darbus ieškovams J. S. ir P. S., nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Vytauto g. 59, Marijampolės mieste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pasisakė, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisinius pažeidimus, privalu paisyti protingumo-sąžiningumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir taikomos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui. Kiekvienas pilietis turi teisę savo daikto nuosavybėje įgyvendinti savo sumanymus ir siekius, gerindamas savo buitį, įdėti savos kūrybos, kad namas ir kiemas būtų mielas ir patrauklus ir taptų tvirtove, butas nevirstų bendrabučiu, o kiemas šiūkšlynu.

Patenkinus ieškinį iš esmės visiškai, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas turėtas už pasinaudojimą kvalifikuota advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis ruošiant procesinius dokumetus ir atstovavimą teismo posėdyje, bei žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą paduodant ieškinį teismui 141 litą ir pašto išlaidas susijusiais su procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimu šalims. ( Lietuvos Respublikos CPK 80 str., 93 str. 1 d., 89 str., 92 str.93 str. 98 str. ). A. S. K, 2014-05-05 sprendimu Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1763-2119, A. K., 2014-05-05 sprendimu Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1753-2101, ir S. K., 2014-05-05 sprendimu Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1754-2102, Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos suteikta nemokama 100 procentų teisinė pagalba, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą šios išlaidos 649,33 litų apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų. (b.l. 65,66,67). (LR CPK 96 str.) Dėl išlaidų susijusių su civilinės bylos vedimu, ieškovų turėtos išlaidos žyminis mokestis 144 litai ir pašto išlaido 22,04 litų už procesinių dokumentų siuntimą šalims priteistinos iš pralaimėjusios šalies atsakovų S. K., A. K. ir S. K., ( LR CPK 91 str., 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 270, 275, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 1, Marijampolė, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolėje, atsisakymą pasirašyti rašytinį sutikimą rekonstruoti ūkinį pastatą, esantį Vytauto g. 59, Marijampolės mieste, ūkinio pastato 411/ž, kurio viena patalpa, unikalus Nr. 1893-0001-1067:0001 (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, neteisėtu ir leisti be atsakovų S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 1, Marijampolė, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolėje, sutikimo įteisinti atliktus ūkio pastato remonto-rekonstrukcijos darbus ieškovams J. S., asmens kiodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 2, Marijampolė ir P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 2, Marijampolė, nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype rekonstruoti ūkinį pastatą esantį Vytauto g. 59, Marijampolės mieste, ūkinio pastato 411/ž, kurio viena patalpa, unikalus Nr. 1893-0001-1067:0001 (Registro Nr. 70/52200) - 5,04 kv. m. ploto, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos Žemėtvarkos skyriaus ir Marijampolės savivaldybės, rašytinio sutikimo.

Priteisti iš atsakovų solidariai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 1, Marijampolė, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė, 144 litų (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) ieškovams J. S. ir P. S., gyv. Vytauto g. 59 – 2, Marijampolė, sumokėto žyminio mokesčio valstybei paduodant ieškinį teismui ir 750 litų (septynis šimtus penkiasdešimt litų) sumokėtų išlaidų advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme.

Priteisti iš atsakovų solidariai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 1, Marijampolė, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė, 22,04 litų (dvidešimt du litus 4 ct) valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.

(Gera valia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos įstaigos kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 7300, įmokos kodas 5660).

Atsakovams: S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 1, Marijampolė, A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto g. 59 – 4, Marijampolė, už suteiktą kvalifikuotą advokato antrinę teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teisme 649,33 litų, (šešis šimtus keturiasdešimt devynis litus 33 ct) pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1763-2119 Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1753-2101, ir Nr. TP-2-(2-2)-14-T-1754-2102, Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos suteiktą nemokamą 100 procentų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šios išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo, dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.