Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-02-27 · Civilinė byla Nr. 2S-182-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-27Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-11-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
2S-182-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-07719-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Pareiškėjas
UAB „Snoro lizingas“
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla 2S-182-124/2012

Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07719-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 129.1.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 27 d.

ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą ir AB „Šiaulių energija“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-8780-901/2011 pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą ir AB „Šiaulių energija“ pareiškimą dėl įstojimo į bylą su savarankišku reikalavimu suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B. ir Šiaulių apskrities VMI dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0041/07/00945 dėl 2547,89 Lt skolos išieškojimo iš N. J. išieškotojo UAB „Snoro lizingas“ naudai. Pareiškėjas nurodė, kad N. J. mirė 2008-01-15. Palikėja testamento nepaliko, visas palikėjos turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Šiai dienai skola pareiškėjui nėra sumokėta.

Pareiškimu dėl įstojimo į bylą su savarankiškais reikalavimais (13–14 b. l.) AB „Šiaulių energija“ prašė pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, vietoje mirusios N. J. į Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Nurodė, kad šioje byloje vadovautis LR CK 5.63 straipsniu negalima, nes skola yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir išieškojimas yra vykdomas priverstine tvarka. Skolininko pakeitimą reglamentuoja ne materialinės, bet procesinės teisės normos, o būtent 596 straipsnis. Kadangi N. J. turtą paveldėjo valstybė, todėl ji pagal CK 5.62 str. 3 dalį privalo atlyginti skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi (26–28 b. l.) atmetė pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ ir suinteresuoto asmens AB „Šiaulių energija“ pareiškimą dėl skolininko pakeitimo. Teismas nurodė, kad skolininkė N. J. mirė 2008 m. sausio 15 d. Po skolininkės mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 str. 1 d. pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Šiaulių miesto 2-asis notaro biuras 2011-04-21 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį N. J. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apie skolinius įsipareigojimus šiame liudijime nėra kalbama, iš liudijimo matyti, kad butui buvo uždėtas areštas, kuris vėliau antstolio patvarkymu buvo panaikintas.

Teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, jog išieškotojai (kreditoriai) AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Snoro lizingas“ nustatytais terminais būtų atlikę CK 5.63 str. 1 d. numatytus veiksmus. Nustačius, kad išieškotojai nustatytais terminais skolininkės N. J. palikimą priėmusiam įpėdiniui – Šiaulių apskrities VMI - nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio ar prašymo patvirtinti kreditorinius reikalavimus dėl paveldimo turto, neprašė termino reikalavimams pareikšti pratęsimo), jų reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, jau yra suėjęs naikinamasis terminas išieškotojams tokius veiksmus atlikti, todėl pareiškimai dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinami.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese išspręsti iš esmės – N. J. pakeisti palikimą priėmusia valstybe, atstovaujama Šiaulių AVMI. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vykdomojoje byloje CK 5.63 str. negali būti taikomas, kadangi kreditorinių reikalavimų teisę patvirtina teismo sprendimas, įgyvendinamas vykdymo procese per antstolį, kurio metu skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti sprendžiamas CPK 48, 596 straipsnių numatyta tvarka. CK 5.63 straipsnis netaikomas reikalavimams įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, nutarimus ar nutartis. Civiliniame procese laikomasi civilinės bylos tęstinumo ir teismo sprendimų privalomumo principo, kai tuo tarpu šioje byloje akivaizdu, jog teismas, atsisakęs pakeisti pradinį skolininką jo teisių perėmėju vykdymo procese, šiuos principus pažeidė ir taip užkirto pareiškėjui galimybę tinkamai įvykdyti civilinę bylą Nr. L2-1588-362/2007.

2. Negalima situacija, kai įpėdinis (šiuo atveju Valstybė) paveldėjo tik turtines teises, o skolinių įsipareigojimų nepaveldėjo, kadangi per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo tinkamai informuota.

3. Akcentuotina tai, jog CK 5.63 str. 1 d. įtvirtinama kreditoriaus teisė pareikšti kreditorinius reikalavimus, kuri jokiu būdu negali būti aiškinama ir suprantama kaip pareiga, kurios neįvykdymas sukeltų tam tikras neigiamas pasekmes kreditoriui ir tai jokiu būdu negali reikšti, jog valstybė, paveldėjusi palikėjos N. J. turtą, perėmė tik N. J. teises, tačiau neperėmė pareigų vien dėl to, kad apeliantas apie tai jos atskirai neinformavo.

4. Valstybė, kreipdamasi dėl palikimo priėmimo, nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Valstybė negalėjo nežinoti apie galimus N. J. kreditorinius įsipareigojimus, kadangi apelianto (išieškotojo) reikalavimo teisė buvo patvirtina įsiteisėjusiu teismo įsakymu, vykdomojoje byloje buvo pritaikytas turto areštas ir šis faktas išviešintas.

5. N. J. nuosavybės teise priklausęs turtas, t.y. butas, buvo areštuotas vykdomojoje byloje. Šį faktą patvirtina tiek antstolio A. Bložės pateiktos vykdomosios bylos, tiek Šiaulių miesto 2-ojo notaro biuro palikimo parėjimo valstybei liudijimas, kuriame aiškiai nurodytas juridinis faktas apie turto areštą. Akivaizdu, kad paveldėtojui turint duomenų apie galimus kreditorius ir turtinius įsipareigojimus, atskiras informavimas pagal CK 5.63 str. nėra būtinas. Teismas, turėdamas duomenų apie turto areštą, netinkamai įvertino šį faktą ir nustatė, kad paveldėtojui nebuvo žinoma apie skolinius įsipareigojimus.

6.Valstybė, kaip N. J. paveldėtoja, dėl paveldėjimo kreipėsi į Šiaulių miesto 2-ąjį notaro biurą ne praėjus 18 mėnesių nuo N. J. mirties (kuomet įgijo teisę paveldėti), o ženkliai vėliau. Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas tik 2011 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams ir 3 mėnesiams nuo N. J. mirties.

Prisidėjimu prie atskirojo skundo AB „Šiaulių energija“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nutartį panaikinti ir išspręsti skolininko pakeitimo klausimą iš esmės - pakeisti skolininką vietoje mirusios N. J. į Lietuvos Valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškimo dėl skolininko pakeitimo pagrindas yra 2006 m. vasario 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas civ. byloje Nr. 2-873-569/2006, kuriuo priteista 634,94 Lt skola, 10 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 16,70 Lt teismo išlaidų, AB „Šiaulių energija“ naudai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 08 d. išduotu teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės N. J. 682,52 Lt skolą ir 10 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Šiaulių energija“ naudai. Minėti teismo įsakymai buvo perduoti antstoliui dėl skolos išieškojimo ir šiuo metu yra vykdymo procese. Kai skola kreditoriams yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pradėtas priverstinis išieškojimas, pasikeitus skolininkui, kreditoriui nereikia iš naujo įrodinėti skolos buvimo fakto, nes klausimo dėl skolininko pakeitimo nagrinėjimas yra civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymo tęsinys.

2. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys taip pat įrašomi į kitus registrus, tame tarpe nekilnojamojo turto registrą. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikomus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama. N. J. paveldėtas turtas buvo areštuotas, todėl Šiaulių apskrities VMI turėjo galimybę susipažinti su jos skolomis. N. J. nekilnojamąjį turtą paveldėjo Lietuvos valstybė, todėl jai, kaip paveldėtojai, teisėtai atsirado prievolė, numatyta LR CK 5.62 str. 3 d., atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (47 b. l.) antstolis A. Bložė prašo jį tenkinti, t. y. panaikinti 2011 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš ėmės - skolininku po N. J. mirties, pakeisti palikimą priėmusią valstybe, atstovaujamą Šiaulių apskrities VMI.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (66–69 b. l.) prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

2. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, skundą grindžia Kauno apygardos teismo 2011-05-04 priimta nutartimi, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje yra skirtingos.

3. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeičiamas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Paveldėjimo atveju CPK 596 straipsnio nuostatoms taikyti reikšminga tai, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.

4. Šiaulių miesto 2-asis notaro biuras 2011-04-21 išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį N. J. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apie skolinius įsipareigojimus šiame liudijime nėra kalbama, iš liudijimo matyti, kad turtui buvo uždėtas areštas, kuris vėliau antstolio patvarkymu buvo panaikintas.

5. Pareiškėjas raštu buvo informuotas, kad Šiaulių AVMI vadovaujantis LR CK 5.62 str. 1 d.3 punkto nuostatomis kreipėsi į Šiaulių II notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Rašte buvo nurodyta, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti galėjo būti pratęstas iki 2011-01-15 (šią dieną suėjo naikinamasis, 3 metų terminas ieškinio teismui, pateikimo) ir informuota, kad Šiaulių AVMI nepateikta teismo nutartis dėl UAB ,,Snoro lizingas“ kaip kreditoriaus patvirtinimo, todėl neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl palikėjos skolos apmokėjimo.

6. Vadovaujantis LR CPK 633 str. išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Šio kodekso 640 str. reglamentuoja išieškoto pareigas. Išieškotojas privalo bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas, būdamas aktyvus, turėjo galimybę sužinoti apie skolininkės mirtį ir pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir terminais.

7. Akivaizdu, kad nuo teisės pradėti paveldėjimo procedūras iki paveldėjimo priėmimo ir kreipimosi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo praeina tam tikras laiko tarpas, kuomet vykdomos su paveldėjimu susijusios privalomos procedūros. Todėl pareiškėjo argumentas, kad palikimą sąmoningai priimant tik praėjus 3 metų terminui kreditoriaus reikalavimai niekada nebūtų patenkinti, yra nepagrįstas.

8. Palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarką reglamentuoja LR CK 5.63 str. normos, kurios yra imperatyvios. Teisės teorijoje imperatyvios teisės normos apibūdinamos kaip griežtai formuluojančios paliepimą ir neleidžiančios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti. LR CK 5.63 str. numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, nepriklausomai nuo to jei paveldėjimo byla nėra užvesta. Išimtis numatyta tik CK 5.63 str. 3 d. nurodytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas ir pareiškimas dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo atmestini.

Antstolio A. Bložės kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš N. J. UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Šiaulių energija“ naudai. Išieškojimas vykdomas vadovaujantis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d., 2007 m. kovo 8 d. ir 2007 m. birželio 8 d. teismo įsakymais. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkė N. J. 2008 m. sausio 15 d. mirė. 2011-12-06 pareiškėjas UAB „Snoro lizingas“, o 2011-12-21 r AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami pakeisti skolininkę N. J. į valstybę.

Skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus, reglamentuoja LR CK 596 straipsnis. Pagal CPK 596 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Aiškindamas CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei CK 5.62 straipsnio pagrindu. Skolininko pakeitimui pagal CPK 596 str. būtina nustatyti, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui.

LR CK 5.63 str. nustatytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama, kad kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.). CK 5.63 str. tikslas, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Pažymėtina, kad CK 5.63 str. nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei.

Pasisakydamas dėl CK 5.63 str. taikymo, kai sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas vykdymo procese, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ ,,Namų priežiūra“, kt.). Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi spręsdamas dėl palikimo priėmimo įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Minėta, kad įpėdiniui yra svarbu žinoti apie palikėjo kreditorius, jog jis galėtų pasirinkti kokiu būdu priimti palikimą, taip nustatydamas atsakomybės turtu apimtis. Tačiau tuo atveju, kai teismo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, atsižvelgiant į sprendimo res judicata galią, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 str. 1 d., turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pagal CK 5.63 str. reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132 str., 2.137 str.), tarp jų asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdomos 3 vykdomosios bylos Nr. 41-2522/2007, Nr. 41-887/2006 ir Nr. 41-945/2007 išieškotojų UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Šiaulių energija“ naudai. Iš vykdomojoje byloje Nr. 41-2522/2007 esančios VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad antstoliui A. Bložei buvo grąžintas nepilnai įvykdytas vykdomasis dokumentas, nurodžius, kad skolininkė N. J. mirė (4, 6 b. l.). Minėta pažyma antstolio A. Bložės kontoroje buvo gauta 2008 m. kovo 13 d., tą pačią dieną antstolio padėjėjas A. L. užklausė Gyventojų registro tarnybą prie LR VRM ir gavo atsakymą, kad N. J. 2008-01-15 yra mirusi (8, 9 b. l.). Taigi iš nurodyto matyti, kad jau 2008 m. kovo 13 d. antstoliui A. Bložei buvo žinoma apie skolininkės N. J. mirtį. 2008-03-17 patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis A. Bložė kreipėsi į Šiaulių miesto notarų biurus, prašydamas pranešti asmenis, priėmusius skolininkės N. J. teises ir pareigas (10 b. l.). Šiaulių miesto 4, 5 ir 6 notarų biurai pranešė, kad nėra užvesta bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (11, 12, 13 b. l.). LR CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą jeigu paaiškėja, kad skolininkas ar išieškotojas mirė ir jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla sustabdoma kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas (LR CPK 628 str. 1 d.). Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis A. Bložė nesustabdė vykdomųjų bylų kol paaiškės skolininkės N. J. teisių perėmėjai, o taip pat neinformavo kreditorių, kad jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui ar pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Tik 2011 m. kovo 30 d., praėjus daugiau kaip 3 metams nuo skolininkės N. J. mirties, patvarkymu antstolis A. Bložė kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI, prašydamas informuoti, ar Šiaulių AVMI priims N. J. palikimą pagal LR CK 5. 62 straipsnį (17 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditoriai UAB „Snoro lizingas“ ir AB „Šiaulių energija“ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos būtų kreipęsi į Šiaulių AVMI ar pareiškę ieškinį teisme, informuodami apie skolininkės N. J. įsiskolinimus jų naudai, todėl darytina išvada, kad įpėdinis, šiuo atveju valstybė, nebuvo informuota apie kreditorių reikalavimus ir kad kreditoriai būtų tinkamai įvykdę savo pareigą – pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ tik 2011 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į Šiaulių AVMI, reikalaudamas sumokėti 1961,36 Lt ir nurodė, kad neįvykdžius šio reikalavimo, jis kreipsis į teismą dėl skolininko pakeitimo (32 b. l.). Kreditorius UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, tokiu būdu informuodamas apie savo kreditorinį reikalavimą , 2011-12-06, praėjus daugiau nei 3 metams nuo palikimo atsiradimo dienos. LR CK 5. 63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali pratęsti 3 mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos neparėjo daugiau kaip treji metai. Pažymėtina, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas atnaujinti negali.

Pažymėtina, kad LR CPK 639 straipsnis numato išieškotojo teises, o LR CPK 640 straipsnis – išieškotojo pareigas, tarp kurių numatyta išieškotojo pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu bei aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjai, tinkamai vykdydami savo pareigas ir būdami aktyvūs, turėjo galimybę sužinoti apie skolininkės mirtį ir pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir terminais.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atskirajame skunde ir prisidėjime prie atskirojo skundo nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra įstatyminio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u taria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė