- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-292-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35655-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- asociacijos LATGA
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Tarptautinis kultūros fondas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos LATGA atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-42308-608/2019 pagal ieškovės asociacijos LATGA prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Tarptautinis kultūros fondas dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija LATGA (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Tarptautinis kultūros fondas (toliau ir atsakovė) 21 686 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą 21 686 Eur sumai, o šio turto nepakakus - atsakovei priklausančių piniginių lėšų, esančių pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir/ar bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose, areštą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio suma yra didelė tiek ieškovei, tiek atsakovei. Atsakovė gali bandyti slėpti lėšas, perleisti turtą. Atsakovės elgesys, žinant apie savo prievolę, tačiau jos nevykdant, suponuoja pagrindą laikyti, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo vykdymas gali pasunkėti. Ieškovės inicijuojama byla yra susijusi ne tik su ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiais, ginčo objektas yra daug platesnis, nes teismo sprendimu siekiama apsaugoti autorių teises. Atsakovė piktybiškai ir pakartotinai pažeidinėja jai įstatymų nustatytas pareigas, rengdama net septynis renginius skirtinguose Lietuvos miestuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Teismas sprendė, kad ieškove? neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškove? nepagrindė, jog ieškinio suma atsakovei yra didele? ir gali nulemti teismo sprendimo neįvykdymo rizika?. Vien tik kreipimasis i? teismą ir reikalavimu? pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė asociacija LATGA (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausima? išspręsti iš esmės – taikyti atsakovei viešajai įmonei Tarptautinis kultūros fondas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės asociacijos LATGA ieškinio reikalavimu? užtikrinimui 21 686 Eur sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovės lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir/ar banku? bei kitu? kredito įstaigų sąskaitose.
6. Apeliantė nurodo, kad kartu su ieškiniu buvo pateikti visi įrodymai, kurie akivaizdžiai įrodo neteisėtus atsakovės veiksmus, t. y. kūrinių naudotojas su asociacija nesudarė licenzinės sutarties bei nesumokėjo Teisiu? turėtojus atstovaujančiam subjektui – ieškovei, už tai, kad net septyniuose renginiuose viešai atliko muzikos kūrinius. Be to, ieškovė išsamiai nurodė teisini? reglamentavimą, kuriam toks savavališkas atsakovės elgesys prieštarauja ATGTI? 15, 67 bei 7212 straipsnio nuostatoms.
7. Pažymi, jog nepritaikius prašomu? laikinųjų apsaugos priemonių būtų grubiai pažeista šaliu? interesu? pusiausvyra: skundžiama nutartimi iš esmės pateisinamas atsakovės neteisėtos ūkinės-komercinės veiklos vykdymas – sudaromos visos galimybės tokia? veikla? tęsti, kas faktiškai jau vyksta, Kūrinių naudotojui paskelbus apie naujus renginius, organizuojamus be suteiktos licencijos. Kaip jau minėta, nepritaikius atsakovės piniginiu? lėšų arešto, iš neteisėto kūrinių naudojimo veiklos gaunamos lėšos (kuriomis atsakovė gali laisvai disponuoti) ir toliau naudojamos naujiems autorių teisiu? pažeidimams atlikti. Maža to, priimant skundžiama? nutarti?, liko neatsižvelgta i? ieškinyje akcentuota? faktą, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ne tik ieškovės, bet visu? pirma, - autorių teisiu? turėtojų teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, be to, jei reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Sprendžiant, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, būtina nustatyti abi šias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį ir juos pagrindžiančias aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertinti nepagrįsta.
12. Vertindamas apeliantės skundo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo ieškovės ieškinio vertinimo preliminariai nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriais, jos nuomone, ieškinio reikalavimas turėtų būti tenkinamas, todėl spręstina, kad faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam pagrįstumui konstatuoti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių duomenų ar aplinkybių, leidžiančių pagrįstai laikyti atsakovę nesąžininga. Pažymėtina, kad ieškovės apeliavimas į atsakovės neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus jos ir kitų autorių teisiu? turėtojų teisėtus interesus, šios bylos nagrinėjimo kontekste nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl šių apeliantės argumentų galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau vien šios aplinkybės neteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo pozicija atitinka nuoseklią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje bylos stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo ir pakankamumo.
13. Nagrinėjamu atveju taip pat vertintina, ar atsakovė yra pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jos turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę, nes būtent dėl to paprastai ir išauga turto masės slėpimo, kitaip tariant, grėsmės sprendimo įvykdymui, tikimybė, taip pat vertinamos asmens, kurio atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, sąžiningumas, ar šis gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ir ar tokių duomenų byloje yra. Nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-667-407/2016). Kaip minėta, asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių finansinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, jos teisių suvaržymus ar esminių turtinių prievolių kitiems kreditoriams buvimą. Duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, byloje taip pat nėra. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
15. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
ieškovės asociacijos LATGA atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 42308- 608/2019 palikti nepakeistą.