Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 1d. (dvi veikos), LR BK 304 str. 1d. (dvi veikos), vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 4d., 5 d. 2 p., 6d., paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri 2014-04-04 atlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2010-01-01 – 2010-12-31 laikotarpiu, būdamas individualios įmonės J. R. firma (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savininkas, pats tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, realizuodamas nusikalstamą sumanymą iškreipti įmonės realią finansinę padėtį, bendrovės apskaitoje atvaizduojant neįvykusias ūkines operacijas, vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus kurie numatyti:

-6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. „Apskaitos registrai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ t.y. individualios įmonės ūkinės-finansinės veiklos apskaitoje užfiksavus T. M. mokėjimus automobilio pardavėjui J. R. įmonei, į kasos pajamas buvo įtraukta 1000 Lt įmoka, nors pagal 2010-10-21 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo piniginė operacija neįvyko, ji buvo fiktyvi, todėl negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės J. R. firma veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Kaltinamasis J. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo individualios įmonės J. R. firmos savininkas ir pats vedė visą apskaitą kaip finansininkas. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiktyviai perrašytas T. M. vardu, nes tuo metu įmonė turėjo finansinių problemų. Dar prieš tai dėl šio automobilio pirkimo buvo sutarta su G. V., jis buvo sumokėjęs pinigus už automobilį, tačiau jo nepaėmė, neužregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu. J. R. bijojo, kad automobilio nepaimtų antstoliai, todėl paprašė T. M., kad šis neva nupirktų minėtą automobilį. Į įmonės buhalterinę apskaitą fiktyviai įtraukė 1000 litų įmoką pagal 2010-10-21 minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su T. M., nors realiai tokia operacija nebuvo įvykusi.

Specialisto 2013-06-20 išvadoje Nr. 5-2/111 nurodyta, kad individualios įmonės ūkinės-finansinės veiklos apskaitoje užfiksavus T. M. mokėjimus automobilio pardavėjui J. R. įmonei, į kasos pajamas buvo įtraukta 1000 Lt įmoka, bet pirkėjas T. M. ir pardavėjas – įmonės savininkas J. R. apklausose nurodė, kad pirkimo-pardavimo operacijos nebuvo vykdomos ir buvo fiktyvios. Piniginė operacija už sandorį neįvyko. Dėl šių priežasčių (įmonė įtraukusi į apskaitą neįvykusias operacijas, padidino turtą, bet piniginių lėšų negavo, bei buvo sumažintas ilgalaikis turtas) negalima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Šiuo atveju nesivadovauta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 6 str. 2 d., 12 str. reikalavimais. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu individualios įmonės savininku buvo J. R.. Jis tvarkė ir įmonės buhalterinę apskaitą (b.l. 55-80).

Liudytojas G. V. parodė, kad 2010 metų pavasarį R. jam pasiūlė pirkti automobilį „Mercedes-Benz“už 40 000 litų. Sutarus buvo pasirašyti dokumentai, tačiau automobilio jis nepaėmė, kadangi norėjo jį paremontuoti, savo vardu automobilio neregistravo. Praėjus kuriam laikui, bandė automobilį pasiimti, tačiau A. R. pradėjo jo vengti, o po kelių mėnesių sužinojo, kad tas automobilis parduotas kitiems asmenims ( b.l. 30-36).

Apklaustas liudytoju Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. tvarka D. R. parodė, kad jo tėvo įmonė maždaug prieš trejus metus įsigijo „Mercedes Benz“ automobilį. Automobilio pirkėją surado brolis A. R., automobilio pirkėjas buvo G. V., automobilis buvo parduotas už 40 000 litų. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jis nedalyvavo. Pardavus automobilį, pirkėjas jo nepasiėmė ir savo vardu neregistravo. Automobilis liko nepaimtas ir užrašytas tėvo įmonės vardu. Kadangi tėvo įmonės veikla buvo sustabdyta, tai tėvas paprašė, kad jis surastų žmogų, kurio vardu būtų galima perrašyti minėtą automobilį. Tada jis paprašė savo draugo T. M., kad jis savo vardu persirašytų automobilį. Vėliau T. M. paprašė nuo jo automobilį nurašyti, todėl liudytojas paprašė UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus S. S., kad jis neva nupirktų iš T. M. tą automobilį. Taip ir buvo padaryta, tas automobilis buvo fiktyviai dar kartą parduotas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriui S. S. (b.l. 39-40).

Liudytojas T. M. parodė, kad automobilio „Mercedes Benz CLK270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. R. realiai nepirko ir S. S. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui nepardavė, tos pirkimo-pardavimo sutartys buvo fiktyvios. Automobilį jo vardu užrašyti paprašė D. R.. Jis nežino, kodėl reikėjo perrašyti automobilį. Už automobilį pinigų nemokėjo, jo nebuvo pasiėmęs. Kai automobilis buvo perrašytas S. S. vardu, jokių pinigų negavo, tai buvo tik fiktyvi sutartis (b.l. 41-44).

Liudytojas S. S. parodė, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Automobilis „Mercedes Benz CLK 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiktyviai užregistruotas, ir realiai pinigų – 1100 litų T. M. nebuvo sumokėta, kadangi realiai tas automobilis ir nebuvo parduotas, ar nupirktas, o tik tai buvo atvaizduota bendrovės buhalterijoje. Jo to paprašė draugas D. R., tačiau, kodėl taip reikia, jis nepaaiškino. Kad į automobilį turėjo pretenzijų kažkokie kiti asmenys, S. S. to nežinojo, apie tai sužinojo tada, kai buvo iškviestas į policiją, ir tą automobilį policijos pareigūnai paėmė (b.l. 46-49).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. R., būdamas atsakingas už teisingą individualios įmonės J. R. firma buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusią ūkinę operaciją ( automobilio Mercedes pardavimą T. M.), iš specialisto išvados seka, kad dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti jos turtą, įsipareigojimų dydį ar įsipareigojimų struktūrą. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka apysunkio nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1d. požymius.

LR BK 222 str. 1d. sankcijoje numatyta bauda kaip viena iš alternatyvių bausmių. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda, tik prašo sumažinti baudos dydį (b.l.121).

J. R. nusikalto būdamas neteitas, baustas administracine tvarka, yra vedęs, nedirbantis. jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis LR BK 54 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog, įvertinus kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo ekonominį pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bauda yra tinkama bausmė kaltinamajam už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Įgyvendinant bausmės tikslus bei teisingumo principą, teismas sprendžia, jog J. R. skirtina artima sankcijos minimumui 15 MGL (1950 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirta bauda mažintina 1/3 ir skirtina galutinė bausmė – 10 MGL dydžio, t.y. 1300 Lt. (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str.1 d. ir nuteisti jį 15 MGL, t.y. 1950 Lt ( vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt. (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirtis kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Be to, nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.