- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-37-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17971-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- D. J., R. J.
- Advokatai
- Vida Tarutienė
- Kategorijos
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei R. J., ieškovės atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovės atstovei A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-625-713/2011 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims D. J., R. J. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 3-5) prašydama: 1) pripažinti negaliojančia savivaldybės gyvenamosios patalpos 2006-03-09 nuomos sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalyje dėl nuomos sąlygų, išdėstytų punktuose: 2.1. dėl nuomininko įsipareigojimo pateikti asmens pajamų bei turto deklaracijos už 12 mėnesių; 8.1. dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomininkui nuosavybės teise įsigijus būstą; 8.2. dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomininkui šeimos nario turtui ir pajamoms viršijus dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nuosavybės teise priklausančiame atsakovei Kauno miesto savivaldybei, gyvena nuo 1969 metų. Atsakovė 1969 m. su ieškovės tėvu A. P., mirusiu (duomenys neskelbtini), sudarė buto nuomos sutartį. Po pagrindinio nuomininko mirties ieškovė kreipėsi į miesto Savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo jos vardu. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-03-06 priėmė įsakymą Nr. A-818 pakeisti nuomos sutartį ir įpareigoti SĮ „Panemunės butų ūkis“ sudaryti su ieškove nuomos sutartį. Įsakyme nebuvo jokių nuorodų į sutarties sąlygų pakeitimą, todėl nuomos sutartis ieškovės vardu turėjo būti sudaryta tokia pat, kaip ir sudarytoji nuomos sutartis su ankstesniu nuomininku A. P.. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2006-03-09, tačiau ieškovė tik 2010-03-23, gavusi iš Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštą Nr. 53-5-1049, sužinojo, kad į nuomos sutartį buvo įtrauktos naujos sąlygos: punktai - 2.1. (pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas 12 paskutiniųjų mėnesių), 8.1. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą), 8.2. (nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos), kurie pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė apie nuomos sutarties sąlygų pasikeitimą nebuvo informuota nei raštu, nei žodžiu, sutarties pakitusios sąlygos su ieškove nebuvo derinamos.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė praleido trejų metų senaties terminą ginčyti sutartį. Sutartį ieškovė pasirašė 2006-03-09, sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomis, pastabų ar prieštaravimų dėl nurodytų punktų ieškovė nepateikė. Duomenys apie turtą ir pajamas pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Minėta įstatymo nuostata jau galiojo pasirašant su ieškove 2006-03-09 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.579 straipsnis imperatyviai nurodo rašytinę sutarties formą, kai nuomotojas yra savivaldybė. Ieškovė, pasirašydama šią sutartį, patvirtino, kad suderina su Kauno miesto savivaldybe šį sandorį pasiūlytomis sąlygomis. Pasirašant sutartį ieškovė buvo pilnametė, jos civilinis veiksnumas nebuvo apribotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji turėjo pilną atsakomybę už savo civilinių teisių įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu (b.l. 70-74) ieškinį tenkino pilnai. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. 1969-02-24 ieškovės tėvui A. P. išduotas orderis Nr. 276 apsigyventi gyvenamajame plote su keturių asmenų šeima, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 11), o 1999-01-08 sudaryta šio buto Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinė sutartis (b.l.17-20). (duomenys neskelbtini) pagrindinis buto nuomininkas A. P. mirė (b.l.21). Po jo mirties Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-03-06 priėmė įsakymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo“ Nr. A-818, kuriuo pakeitė nuomos sutartį ir įpareigojo SĮ „Panemunės butų ūkis“ ją sudaryti su ieškove R. J. (b.l.74). Tokia sutartis su ieškove buvo sudaryta 2006-03-09. 2010-03-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr. 53-5-1049 kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti pajamų ir turto deklaraciją už 2009 metus bei pajamas ir turtą pagrindžiančius dokumentus. 2009-12-07 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti jos sudarytą nuomos sutartį į senojo tipo nuomos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas jog ieškovė, pasirašydama nuomos sutartį, kuri yra nenuginčyta ir galiojanti, prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, kuriuos privalo vykdyti. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, jog atsakovė, pateikdama ieškovei pasirašyti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, į kurią įrašė naujas sąlygas, netinkamai interpretavo direktoriaus įsakymą ir tuo pažeidė CK 6.598 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.598 straipsnio 3 dalis nustato, kad pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai, sutartis pakeičiama tik toje apimtyje, koks yra jos pakeitimo pagrindas, naujai sudarytoje sutartyje turi būti nurodomi senosios sutarties pakeitimai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-06 įsakymu Nr. A-818, kurio pagrindu pakeista nuomos sutartis, SĮ „Panemunės butų ūkis“ buvo įpareigota sutartį pakeisti ieškovės R. J. vardu, nenustatant naujų ir nekeičiant jokių kitų sąlygų. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovei būtų pranešta apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, todėl teismas laikė, kad numatomos keisti nuomos sutarties sąlygos su ieškove nebuvo derinamos, ieškovei apie tai nebuvo pranešta, nebuvo išklausyta jos nuomonė. Atsakovė, pateikdama ieškovei pasirašyti nuomos sutartį vadovaujantis „Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti“ įstatymu, įsigaliojusiu 2003-01-01, kuris iš esmės nustato valstybės paramą fiziniams asmenims, būstui išsinuomoti sąlygas ir tvarką bei savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką, pažeidė CK 6.598 straipsnio 4 dalies ir 6.607 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas būtų priskirtas socialinio būsto statusą turinčiam butui, kuris skirtas mažas pajamas turintiems asmenims bei, kad jam turi būti taikytinos Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, įsigaliojusio 2003-01-01 nuostatos. Teismas netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Teismo nuomone, ieškinio senatis nagrinėjamuoju atveju netaikytina ir pažeistoji teisė turi būti ginama, nes naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių, todėl ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti. Be to trejų metų senaties terminas numatytas ginčyti tokią sutartį visa apimtimi, o ne sutarties dalies sąlygų ginčijimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 78-82) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Apeliantė nurodo, kad byloje yra pakankamai dokumentų (ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartys su ieškovės tėvu A. P., pačia ieškove, 2006-03-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymas Nr. A-818), patvirtinančių, jog ginčo butas yra išnuomotas kaip socialinis būstas. Šią faktinę aplinkybę patikslintame ieškinyje patvirtino ir pati ieškovė. Pagal byloje pateiktas faktines aplinkybes ir oficialius dokumentus, akivaizdu, jog butas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra Kauno miesto savivaldybės nuomotinas socialinis būstas. Todėl šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, kuri numato, kad socialinis būstas, tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo sąlygas. Šis būstas gali būti suteikiamas tik mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms. Ieškovės turtui ar pajamoms viršijant nustatytus dydžius ir toliau nuomojant socialinį būstą, būtų pažeisti kitų asmenų, turinčių mažas pajamas teisėti interesai gauti socialinį būstą bei nuomojamas butas neatitiktų socialinio būsto paskirties. Kauno miesto apylinkės teismas, pripažindamas negaliojančia sandorio dalį, vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-30 nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-480/2010, yra nurodęs, jog sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, vienos iš šalių teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šis pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teismas sprendime nekonstatavo visų būtinų sąlygų, kurias būtina nustatyti, kuomet yra sprendžiama dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas tik nurodė, jog Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio norma yra imperatyvi ir Kauno miesto savivaldybė pažeidė jos taikymą. Nuomos sutartis apsprendžia nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teises ir pareigas, todėl sutarties šalys privalo jomis vadovautis. Ginčo sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos nuo 2006-03-09, t.y. nuo jos sudarymo momento. Pasirašydama nuomos sutartį, ieškovė patvirtino, jog sutinka su nuomos sutarties sąlygomis, jokių prieštaravimų ar pastabų iš ieškovės nebuvo pateikta nei pasirašant sutartį, nei vėliau. Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Minėta įstatymo nuostata jau galiojo pasirašant su ieškove 2006-03-09 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl turėjo būti taikoma. Kauno miesto savivaldybė vadovavosi CK 6.157 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė - nacionalinė ar tarptautinė - šias normas nustato. Kadangi sudarant nuomos sutartį su ieškove jau galiojo Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, todėl šios sutarties šalys, vadovaujantis CK 6.157 straipsniu, net negalėjo šios nuostatos neįrašyti į sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai netaikė trejų metų ieškinio termino dėl dalies nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. CK 6.586 straipsnio 5 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos ir galioja tiek visai sutarčiai, tiek jos daliai pripažinti negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta 2006-03-09, ją pasirašė pati ieškovė, todėl nuo sutarties pasirašymo ieškovė žinojo apie ginčijamas sutarties sąlygas. Todėl pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimams turi būti taikomas 3 metų senaties terminas, kuris baigėsi 2009-03-09.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 86-88) ieškovė R. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė įstatymines normas, todėl teismo sprendimas turi būti paliktas galioti. Ieškovė palaiko teismo motyvus, kad jos nuomojamas butas nepriskirtinas socialinio būsto statusui. Socialinio būsto statusas atsirado tik įsigaliojus 2002-11-12 Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymui Nr.IX-1188. Tik nuo 2003-01-01 galiojančiame Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 2 straipsnyje paaiškinta socialinio būsto sąvoka. Ieškovei būstas buvo nuomojamas pagal anksčiau galiojusius įstatymus, nes ji teisę į buto nuomą įgijo 1969 metais, kai butas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suteiktas ieškovės tėvo šeimai. Nuomos teisiniai santykiai susiklostė jau 1969 metais, jie nenutrūko, nepasikeitė, o tęsiasi iki dabar. Nuomos sutartis tik buvo pakeista ieškovės vardu po jos tėvo - buto pagrindinio nuomininko A. P. mirties. Iki 2003-01-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme socialinio būsto sąvokos nėra.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovė – apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės jai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje yra pakankamai dokumentų (ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartys su ieškovės tėvu A. P., pačia ieškove, 2006-03-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymas Nr. A-818), patvirtinančių, jog ginčo butas yra išnuomotas kaip socialinis būstas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Byloje pateikta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, sudaryta 1999 01 08 atsakovės įgaliotų asmenų su nuomininku A. P., t.y. ieškovės tėvu, patvirtina, kad nuomininkui ir jo šeimos nariams buvo suteiktos neterminuotam naudojimui savivaldybės žinioje esančios gyvenamosios patalpos – 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.17-20). (duomenys neskelbtini) mirus šią sutartį sudariusiam A. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 03 06 įsakymu, vadovaudamasis CK 6.602 str., pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, įpareigodamas savivaldybės įmonę „Panemunės butų ūkis“ šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudaryti su ieškove R. J. (b.l. 21 ir 24). Taigi akivaizdu, kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo pakeista vadovaujantis CK 6.602 str. 2 d. nuomininkui mirus, kada nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamoje patalpoje. O tai reiškia, kad 2006 m. kovo 9 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l.13-16) buvo sudaryta ne dėl socialinio būsto nuomos, ne vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu.
Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog butas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra socialinis būstas. Socialiniu būstu yra laikomos ne visos savivaldybės gyvenamosios patalpos, o tik tos, kurios yra skirtos nuomoti asmenims, atitinkantiems Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nustatytus kriterijus. Ieškovei ir tretiesiems asmenims butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo 2006 03 09 išnuomotas kaip socialinis būstas, jie kaip ir iki šios datos toliau naudojosi mirusiam šeimos nariui išnuomotoje gyvenamojoje patalpoje, todėl visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovė, pateikdama ieškovei pasirašyti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, į kurią įrašė naujas sąlygas, netinkamai interpretavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir tuo pažeidė CK 6.598 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikalaujančias, kad pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį būtų sudaroma nauja sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai, sutartis pakeičiama tik toje apimtyje, koks yra jos pakeitimo pagrindas, naujai sudarytoje sutartyje turi būti nurodomi senosios sutarties pakeitimai, taip pat kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-06 įsakymu Nr. A-818, kurio pagrindu pakeista nuomos sutartis, SĮ „Panemunės butų ūkis“ buvo įpareigota sutartį pakeisti ieškovės R. J. vardu, nenustatant naujų ir nekeičiant jokių kitų sąlygų.
Nustačius kad į gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą 2006 03 09 buvo įrašytos ieškovės prašomos pripažinti negaliojančiomis nuostatos, privalomos tik socialinio būsto nuomos sutarčiai, yra pagrindas pripažinti, kad tai pažeidžia ieškovės teises. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokias sutarties nuostatas pripažino negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šios sutarties nuostatos prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui. Teisėjų kolegija iš esmės su tokiu vertinimu sutinka.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, t. y. teismas turi teisę taikyti kitą teisės normą nei tą, kurią nurodo bylos šalis, ir aiškinti teisės normą bei kvalifikuoti ginčo teisinį santykį kitaip, nei nurodo šalis, pripažįsta, kad 2006 03 09 sutartį ieškovė sudarė ir suklydimo įtakoje. Ieškovės valia buvo pratęsti nuomos sutartį mirus šeimos nariui, su kuriuo buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuomotojas Kauno miesto savivaldybė pateikė ieškovei pasirašyti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su socialinio būsto nuomos sutarčiai būdingomis nuostatomis, įtvirtintomis sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktuose, nors akivaizdžiai tokios teisės neturėjo ir ieškovė to nepageidavo. Kadangi, kaip byloje nustatyta, kad atsakinga institucija savivaldybė sudarydamas sutartį netinkamai taikė įstatymų nuostatas yra pagrindas pripažinti, kad taip ieškovė buvo prieš jos valią suklaidinta. Tai yra pagrindas ginčijamas sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis ir vadovaujantis CK 1.90 str.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nustatant, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas, ar ne, būtina nustatyti, momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė apie jos teisių pažeidimą sužinojo ne nuo sutarties sudarymo, o nuo jos nurodyto momento, kai iš 2010 03 23 atsakovės rašto suvokė, kad 2006 03 09 sudarytoje sutartyje yra jos teises pažeidžiančios nuostatos. Kadangi 2006 03 09 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymas buvo besitęsiančios nuomos sutarties pakeitimas, t.y. procedūra, už kurios tinkamą vykdymą yra atsakingas atsakovas – savivaldybė, negalima pripažinti, kad ieškovė tikrai sutarties sudarymo metu privalėjo suvokti, jog pažeidžiamos jos teisės, savivaldybės pareigūnai netinkamai taiko įstatymų nuostatas, ir kad tai jai gali sukelti neigiamų pasekmių.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpos nuomos santykius, dėl ko tokį teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo. Todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos ieškovės turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt, sumokėtų už advokatės teisinę pagalbą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų sumokant advokatei už teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.