Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės R. B. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (suėmimo) atlyginimo, priėmimo klausimą, trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 25000,00 Lt neturtinės žalos, 1000,00 Lt turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, tačiau CPK 30 straipsnio 7 dalis numato, jog ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Ieškovė teikia ieškinį atsakovui, kurio buveinės vieta Vilniaus mieste, ieškinys pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui pagal ieškinyje nurodytą ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 7 d. ). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t.y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis numato, jog kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, tūrėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 str.).

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro tarnyboje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pastarasis ieškovės gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir teismui pateiktoje 2014-01-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos faktinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Klaipėdos mieste.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kadangi ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, jį atsisakytina priimti. Ieškovei siūlytina su ieškiniu kreiptis arba pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinės vietą į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 29 str.), arba, ieškovės pasirinkimu, pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą į Šilutės rajono apylinkės teismą (CPK 30 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p., 29 str., 290-292 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir kartu su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Pateikiant skundą kartu turi būti pateikti ir teismo grąžinti dokumentai.