- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- A5.-2169-540/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01594-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Butkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. balandžio 3d., 10.00 val. D. K. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas asmeniu vykdančiu individualią veiklą, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose N. S., kuris atliko privataus namo, vartų tvoros pamato įrengimo darbus. D. K. neužtikrino statybvietės tvarkos ir leido darbuotojui N. S. dirbti pagalbinio darbininko pareigose, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo N. S. priėmimą į darbą. Tuo D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio mėn. jis dirbo statybos objekte ir jam padėti paprašė pažįstamo N. S.. Jie sutarė, kad N. S. dirbs dvi dienas, už kurias D. K. jam žadėjo sumokėti 450 Eur. Sutarė, kad N. S. pajungs laidus bei jie pasiruoš vartų betonavimo darbams. N. S. sakė, jog jis turi individualios veiklos pažymą, tačiau D. K. neprašė pažymą parodyti ir jam leido dirbti, pilnai neįsitikinęs, kad N. ją turi.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rūta Butkienė nurodė, jog pilnai palaiko protokole nurodytą kaltinimą ir paaiškino, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2019 m. vasario 21 d. K. R. sudarė rangos sutartį su D. K. dėl tvoros betonavimo darbų atlikimo. Buvo nustatyta, jog sutartus darbus atlikti D. K. padėjo M. J., kuriam D. K. už atliktus darbus sumokėjo 600 Eur ir N. S., su kuriuo buvo sutarta, kad už darbą jam D. K. sumokės 150 Eur. Visas darbo priemones jiems suteikė D. K.. Buvo nustatyta, jog N. S. objekte dirbo su juo nesudarius darbo sutarties bei jam neturint individualios veiklos pažymos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsakymas dėl informacijos suteikimo (b. l. 5); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 6, 23); integracija su VMI informacine sistema – užklausos parametrai (b. l. 7); įvykio vietos apžiūros aktas su foto nuotraukomis (b. l. 8-12); įvykio darbe, įvykusio 2019 m. balandžio 3 d., tyrimo aktas Nr. 1 (b. l. 13-14); K. R. paaiškinimas (b. l. 15); 2019 m. vasario 21 d. rangos sutartis (b. l. 1-18); M. J. paaiškinimas (b. l. 19); D. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta (b. l. 21-22); nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 24-25).
Byloje surinkta D. K. charakterizuojanti medžiaga : D. K. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 2); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad D. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26-28).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog individualią veiklą vykdantis D. K., vykdydamas darbdavio funkcijas, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko pareigose N. S., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad D. K. pilnai pripažino nelegalaus darbo faktą, nebandė išvengti administracinės atsakomybės, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, D. K. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. K. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19103550745.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.