Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei adv. Vidai Kisielienei, atsakovams E. B., E. I., jų atstovei adv. Rasai Užkuraiteinei, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams E. B., E. I., E. I., trečiajam asmeniui M. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 11 28 netinkamai taikė materialinės teisės normą, todėl sprendime klaidingai konstatavo, kad 1997 12 30 dovanojimo sutartis negali būti nuginčyta dėl formos nesilaikymo, nes notarinės formos dovanojimo sandoriui 43000 Lt. sumai šiuo metu galiojantis LR CK nenumato. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 11 28 sprendime netinkamai taikė LR CK 1.93 str. , LR CK 6.469 str. ir LR CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo Įstatymo 8 str. reglamentuojantį CK normų taikymą sandorio formai. Minėto straipsnio 1 d. numato, kad sandorio formai taikomi jos sudarymo momentu galioję įstatymai.

2007 11 28 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra prieštaringas. Sprendimo 3 psl. antroje pastraipoje nurodoma „Dovanojimas yra dvišalis sandoris..." Vėliau šioje pačioje sprendimo pastraipoje nurodoma - „dovanojimo sutartis vienašalė...". Iš 2007 11 28 sprendimo turinio matyti, kad teismas nesupranta dovanojimo sandorio esmės ir tame pačiame teismo sprendime tą patį sandorį įvardija ir kaip vienašalį sandorį, ir kaip dvišalį. Tokių dviprasmybių teismo sprendime negali būti ir tai prieštarauja LR CK 6.154 str. 1 d.

Dovanojimo sutartis yra realinis sandoris, kuris sudaromas perduodant realų turtą. Ginčijama 1997 12 30 pasirašyta sutartimi buvo siekiama „dėl akių" dovanoti 43000 Lt. atsakovei E. B.. 1997 12 30 dovanojimo sutartyje, sudarytoje Šiauliuose, nėra nurodyta, kad E. B. pinigai (43000Lt. suma) buvo perduoti. Jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad 1997 12 30 atsakovai E.ir E. I. perdavė E. B. 43000Lt. byloje nebuvo pateikta. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 177 str. 4 d., kuri numato įrodymų leistinumą. Pagal LR CK normas 43000 Lt. sumos perdavimas negali būti įrodinėjamas jokiomis kitokiomis priemonėmis kaip tik rašytiniais įrodymais (LR CK 43 str. 2p.(1964 m. redakcija)). Ta pati nuostata yra ir 2001 m. LR CK 1.73 str., todėl teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui A. B. įrodinėjimo pareigą dėl pinigų perdavimo pagal 1997 12 30 dovanojimo sutartį. Vadovaujantis LR CPK 178 str. ne ieškovas A. B. privalėjo įrodyti 1997 12 30 atsakovų 43000Lt. sumos perdavimą, o atsakovai privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad 1997 12 30 E.ir E. I. perdavė 43000 Lt. savo dukrai E. B..

Teismo teiginys, jog deklaracijos nepateikimas paties sandorio įvykimo fakto nepaneigia, o „deklaracijos nepateikimas gali patvirtinti tik tuo metu galiojusio įstatymo pažeidimą" yra nesuderinamas su LR CK 1.2 str. numatytais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais ir neleistinumu piktnaudžiauti teise.

Apeliantas yra tos nuomonės, kad sprendžiant dovanojimo sutarties pripažinimo niekine klausimą, remtis tikimybių pusiausvyros principu neleidžiama.

Tiek senasis SŠK, tiek LR CK 3.87str. numato, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str.2 d. reglamentuoja „preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė". Kauno miesto apylinkės teismas 1998 04 15 į UAB „Saldita" atsakovės E. B. įneštas pinigines lėšas privalėjo vertinti kaip santuokinį turtą pagal įstatymo prezumpciją.

Teismas šališkai vertino byloje surinktus tiek rašytinius įrodymus, tiek proceso šalių bei liudytojų paaiškinimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi sprendime atsakovų paaiškinimais ir be jokio pagrindo atmetė ieškovo nurodytas aplinkybes.

Dėl 2001 07 01 dovanojimo sutarties

2001 07 01 sutartis surašyta ir pasirašyta tik vieno asmens t.y. E. I.. Atsakovė E. B. šios sutarties nepasirašė, t.y. šios sutarties nesudarė, neišreiškė valios priimti dovaną. LR CK 6.465 str. numato, jog dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris. LR CK 1.76 str.l d. imperatyviai konstatuoja, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Taigi, 2001 07 01 surašyta dovanojimo sutartis pažeidžia nurodytas imperatyvias įstatymo normas ir pagal LR CK 1.80 str. bei 1.93 str.ld.,2d. ši sutartis yra niekinė ir negalioja.

Kauno miesto apylinkės teismas atmetė ieškinį ir tuo pagrindu, jog nenurodytos konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kurioms minėtas sandoris prieštarauja. Visų pirma, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu imperatyvios įstatymo normos yra nurodytos. Antra, LR CPK 135str. numato reikalavimus ieškiniui, ši procesinė teisės norma neįpareigoja ieškinyje nurodyti imperatyvias įstatymo normas.

LR CK 1.73 str.ld. įpareigoja bei LR CK 6.465 str.ld. numato, kad dovanojimo sandoris 12000Lt. sumai turi būti raštu įformintas ir turi būti rašytinis įrodymas, jog dovana realiai buvo perduota kitai sutarties šaliai. Atsakovai E. B. ir E. I. tokių rašytinių įrodymui teismui nepateikė. Todėl, nesant tokių įrodymų, 2001 07 01 surašyta sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia, sudaryta tik dėl akių.

Teismas rėmėsi suklastotu dokumentu sprendime. Teismas sprendime rėmėsi 2001 m. A. B. turto ir pajamų deklaracija. Apeliantas nurodė, kad tokios deklaracijos jis neužpildė, jos nepateikė VMI, kad šioje deklaracijoje jo parašas yra suklastotas.

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad teismas pažeidė procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą, kadangi teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstas išvadas, taip pat nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas ieškovui perkėlė įrodinėjimo naštą dėl pinigų pagal 1997 12 30 dovanojimo sutartį, kadangi teismui įrodymus apie lėšas pateikė atsakovai.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė LR CPK 185 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas vertinant byloje surinktus įrodymus atitinka suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo - išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė E. B. 2001 m. liepos mėn. 1 d dovanojimo sutarties nepasirašė, t.y. šios sutarties nesudarė, neišreiškė valios priimti dovaną, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė E. B. dovaną priėmė.

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad 2001 07 01 dovanojimo sutartį, kaip niekinio sandorio faktą, privalėjo konstatuoti ex officio, nes ši sutartis pažeidžia ir LR CK 6.471 str. 1 d. kuri nurodo, kad turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu. Tai, kad neduotas sutikimas gali būti pažeista tik atsakovės E. I. teisė, o ne ieškovo, todėl šiuo pagrindu ieškinį gali reikšti tik atsakovė E. I., o ne ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Šioje byloje yra keliamas atsakovų E. B., E. I., E. I. sudarytų sandorių – dovanojimo sutarčių galiojimo klausimas.

1997 12 30 dovanojimo sutartį atsakovės E. B. atžvilgiu ieškovas (apeliantas) ginčija 1964m. CK 58 str. 3d., 280-282 str. pagrindu, nurodo, kad sandoris yra negaliojantis, nes: nesilaikyta tuo metu reikalaujamos sandorio formos; dovanojimo sutartis sudaryta tik dėl akių, siekiant išvengti santuokinio turto padalinimo; pinigai nebuvo realiai sumokėti. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2007 11 28 sprendime netinkamai taikė LR CK 1.93 str. ir LR CK 6.469 str., nes sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (LR CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo Įstatymo 8 str. 1d.). Teisėjų kolegija pažymi, kadangi ginčijama sutartis sudaryta 1997 metais, šios sutarties galiojimui taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Vadovaujantis šiuo kodeksu ginčijama sutartis turėjo būti ne tik rašytinės formos, bet ir patvirtinta notaro (1964m. CK 282 str. 3d., CK PĮĮĮ 8 str. 1d.). Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, o įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (1964m. CK 47 str. 1d., 58 str. 3d.). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sandoriai, sudaryti iki 2000m. CK įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nėra numatyta tokio sandorio negaliojimo pagrindo (CK PĮĮĮ 9 str. 4d.). 1964 metų Civilinio Kodekso 282 str. 1 d. nustatė, kad nekilnojamojo turto, taip pat pinigų, kurių vertė didesnė kaip 30 000 Lt dovanojimo sutartis turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtinta. Naujojo Civilinio Kodekso 6.469 str. 2 d. nustato, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 Lt turi būti notarinės formos, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ( LR CK 1.93 str. 3d.) Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju vadovaujantis naujuoju Civiliniu Kodeksu rašytinė, tačiau notariškai nepatvirtinta pinigų dovanojimo sutartis, kurios suma neviršija 50 000 Lt negali būti pripažinta negaliojančia, nes 2000 metų CK nėra numatytas toks sandorio negaliojimo pagrindas. Šiuo atveju atsiranda CK 1.93 str. numatytos pasekmės - tai yra įstatymų reikalaujamos paprastosios rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ki­ta ver­tus, šis įro­di­nė­ji­mo ri­bo­ji­mas nė­ra ab­so­liu­tus. CK 1.93 straips­nio 6 da­ly­je įtvir­tin­ta nuo­sta­ta su­tei­kia teis­mui tei­sę ne­tai­ky­ti drau­di­mo rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, jei­gu tai prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams. Be to, CK 1.93 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ti kon­kre­tūs at­ve­jai, ka­da, re­mian­tis są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pais, ga­li­ma ne­pai­sy­ti drau­di­mo nau­do­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, bū­tent kai: 1) by­lo­je yra ki­to­kių ra­šy­ti­nių, nors ir ne­tie­sio­gi­nių, san­do­rio su­da­ry­mo įro­dy­mų; 2) san­do­rio su­da­ry­mo fak­tą pa­tvir­ti­nan­tys ra­šy­ti­niai įro­dy­mai yra pra­ras­ti ne dėl ša­lies kal­tės; 3) at­si­žvel­giant į san­do­rio su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes, ob­jek­ty­viai ne­bu­vo įma­no­ma san­do­rio su­da­ry­ti raš­tu; 4) at­si­žvel­giant į ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius, san­do­rio pri­gim­tį bei ki­tas svar­bias by­lai ap­lin­ky­bes, drau­di­mas pa­nau­do­ti liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams.

Apeliantas nurodo, kad dovanojimo sutartis yra sudaryta tik dėl akių, pinigai realiai nebuvo sumokėti. Sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, negalioja (1964m. CK 51 str. 1d., CK 1.86 str., CK PĮĮĮ 9 str. 4d.). Sprendžiant ar ginčijamas sandoris yra tariamas svarbu nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, kokie buvo jų atitinkamo elgesio motyvai bei tikslai, be to, reikia atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pagal bylos duomenis tarp atsakovų 1997 12 30 buvo sudaryta rašytinė pinigų dovanojimo sutartis (1 t., b.l. 6), sutartyje nurodyta kokiu tikslu yra dovanojami pinigai - steigiamos įmonės įstatiniam kapitalui suformuoti. Byloje yra pateikta 1999 m. Kauno miesto VMI gauta atsakovės E. B. turto ir pajamų deklaracija už 1998 m., kurioje nurodyta, jog metų pradžioje ji turėjo 43000 Lt santaupų, o metų eigoje už 43000 Lt, suformavus akcinį kapitalą, buvo įsigytos UAB „Saldita“ akcijos (b.l.40-43). Taip pat byloje pateikti 1998 04 15 kasos pajamų orderiai, pasirašyti vyr. finansininko E. B. bei kasininko A. B., kuriais atsakovė E. B. ir M. I. įmokėjo į UAB „Saldita“ kasą už įmonės akcijas po 43000 Lt (b.l.49). Dovanojimo sutartis yra laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam (1964m. CK 281 str.). ). Ieškovo ir jo atstovės argumentai dėl 1997 12 30 dovanojimo sandorio nebuvimo, nes ieškovė nedeklaravo jo pagal 1993 12 09 įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“, atmestini, nes tai nepaneigia paties sandorio įvykimo fakto, o deklaracijos nepateikimas gali patvirtinti tik tuo metu galiojusio įstatymo pažeidimą, kas šioje byloje nėra nagrinėjamu objektu. Kolegija pažymi, kad turto nedeklaravimas negali būti vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Civilinio Kodekso 1.2 straipsnio prasme. Atsakovai teigia, kad pinigai buvo perduoti, ieškovas neigia pinigų perdavimo faktą, tiek ieškovas tiek atsakovai savo paaiškinimus grindė rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 177 str. 4 d ir CK 1.73 str. nuostatų, nes draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimams, kadangi sandorio šalys yra tėvai ir vaikai ( LR CK 1.93 str. 6 d. 4 p.).

Ci­vi­li­nei by­lai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) teis­mas nu­sta­to, rem­da­ma­sis įro­dy­mais. Įro­dy­mai – ci­vi­li­nei by­lai reikš­min­gi fak­ti­niai duo­me­nys, gau­ti CPK 177 straips­nio 2 ir 3 da­ly­se iš­var­dy­to­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis. Teisėjų kolegija remdamasi ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu sprendžia, kad pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog pinigai pagal dovanojimo sutartį buvo perduoti ne­gu neperduoti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kuriame teigiama, kad 1997 m. dovanojimo sutartis sudaryta tik dėl akių ( neketinat sukurti teisinių pasekmių).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998 04 15 į UAB „Saldita" atsakovės E. B. įneštas pinigines lėšas privalėjo vertinti kaip santuokinį turtą pagal įstatymo prezumpciją, kadangi tiek senasis SŠK, tiek LR CK 3.87str. numato, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 str.2 d. reglamentuoja „preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė". Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas dovanojimo sandorių negaliojimo, o ne santuokinio turto padalinimo klausimas, todėl minėta prezumpcija nėra taikoma ir pareiga įrodyti sandorių negaliojimą tenka ieškovui.

Apeliantas nurodo, kad 2001-07-01 sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes: ji sudaryta tik vieno asmens – E. I., o E. B. sutarties nepasirašė, vadinasi jos nesudarė; sutartį ieškovas ginčija naujojo CK 1.63 str. 6d., 1.80, 6.465 str. pagrindu. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius ( CK. 6.154 str. 1d. ). Sutartis yra šalių susitarimas, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejai – ir sutarties forma ( CK 6.159 str. ). Taigi svarbiausia yra šalių valia, nes tai – būtinas sutarties galiojimo elementas. Civilinio Kodekso 6.469 str. 1d. nustato, jog kai dovanojama didesnė kaip 5 000 Lt suma sutartis turi būti rašytinės formos. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose ( CK 1.93 str. 1d.). Apelianto nuomone tai, kad atsakovė E. B. sutarties nepasirašė reiškia, jog sutartis nebuvo sudaryta, tokia sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir pagal LR CK 1.80 str. bei 1.93 str. 1 d. 2 d. ši sutartis yra niekinė ir negalioja. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto argumentacija. Visų pirma LR CK 1.80 straipsnis, reglamentuojantis imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, kalba apie sandorio negaliojimą dėl jo turinio, bet ne dėl formos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Sandorio negaliojimo dėl jo formos klausimai sprendžiami vadovaujantis kitais CK straipsniais ( pvz. 1.93 str.). Byloje nėra nustatyta, kad ginčijama dovanojimo sutarties objektas ar tikslas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl ginčo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms atmestinas. Kaip jau minėta įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose ( CK 1.93 str. 1d.). Galiojančiame civiliniame kodekse nėra nurodyta, kad paprastosios rašytinės dovanojimo sutarties formos nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje yra pateikta rašytinė 12 000 Lt dovanojimo sutartis, tačiau ant jos nėra E. B. parašo ( 1 t., b.l. 7). Kolegijos nuomone tai, kad sutartis yra pasirašyta tik vieno asmens negali būti prilygintina rašytinės sutarties nebuvimui, taip pat tai nereiškia, kad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo atveju konstatuotina, kad ginčijama sutartis turi formos trūkumų. Apeliantas teigia, jog 2001-07-01 dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovė E. B. gavo pinigus kas reiškia, kad sutartis nebuvo sudaryta. Įvertinant tai, kad dovanojimo sutartis yra realinė, sprendžiant klausimą ar sutartis buvo sudaryta svarbus yra pats dovanos perdavimas. Sutarties nuostatos, kad viena šalis pinigus perdavė, o kita šalis juos priėmė, nebuvimas negali būti tapatinamas su pačios dovanos neperdavimu. Šiuo atveju sandorio šalys teigia, jog sutartis buvo įvykdyta, pinigai perduoti. Taip pat teismui pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia atsakovų teiginį - atsakovo E. I. deklaracijoje už 2001 m. yra deklaruotas 12 000 Lt sumos dovanojimas E. B. (b.l.75,109,110). Kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovų parodymais bei byloje esančiu rašytiniu įrodymu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl jo tariamumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas 2001 07 01 dovanojimo sutartį, kaip niekinio sandorio faktą, privalėjo konstatuoti ex officio, nes ši sutartis pažeidžia ir LR CK 6.471 str. 1 d. kuri nurodo, kad turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik visų bendraturčių rašytiniu sutikimu. Ieškovas iš esmės teigia, kad nesant dovanotojo sutuoktinės rašytinio sutikimo dovanojimo sutartis yra absoliučiai negaliojanti. CK 6.225 str. nustato absoliučiai ir santykinai negaliojančių sutarčių sampratą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties šalys negali vėliau patvirtinti. Santykinai negaliojančią (nuginčijamą) sutartį šalys (šalis) gali patvirtinti (LR CK 6.225 str. 4 d.). Civilinio Kodekso 3.92 str. 6 d., 3.96 str. numato kokiais atvejais sutikimo nedavęs sutuoktinis gali patvirtinti sandorį, taip pat nustato kokios atsiranda pasekmes jei toks sandoris nėra patvirtinamas. Šių Civilinio Kodekso normų analizė leidžia daryti išvadą, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, kai toks sutikimas yra privalomas, yra nuginčijami sandoriai, o ne niekiniai. Todėl kolegija daro išvadą, jog šiuo pagrindu dovanojimo sutartį ginčyti gali tik atsakovė E. I., o ne ieškovas (LR CK 6.227 str.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Kolegija daro išvadą, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo nenustatyta; teismas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą teismas šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrino vienodas galimybes įgyvendinti savo teises, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas. Teisėjų kolegija nenustatė ir šališkumo principo pažeidimų nagrinėjant bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priimdamas sprendimą įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas. Apelianto apeliacinio skundo motyvai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams ( CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. I., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1200Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.