- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-423/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Dalia Bajerčiūtė, Tomas Šeškauskas (pran.)
- Nuteistasis
- V. J., A. D., T., Klaipėdos apygardos
- Kaltinamasis
- A. K., R. B.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),
gynėjams advokatams Ričardui Noreikai, Dariui Pociui, Arūnui Dėvėnui, Vaidotui Rutavičiui, Romaldui Briliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir V. J. bei Klaipėdos apygardos prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 260 MGL dydžio (32 500 litų) bauda, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (7500 litų) bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 260 MGL dydžio (32 500 litų) bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi prie šios bausmės pridėta Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir subendrinta bausmė paskirta 440 MGL dydžio (55 000 litų) bauda.
V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 1 dalyje, 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (25 000 litų) bauda, pagal BK 291 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (7500 litų) bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 200 MGL dydžio (25 000 litų) bauda.
A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 270 MGL dydžio (33 750 litų) bauda. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį A. D. yra išteisintas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 MGL dydžio (21 250 litų) bauda.
R. B. pagal BK 229 straipsnį išteisintas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
A. K. (A. K. ) pagal BK 229 straipsnį išteisintas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti: V. J. ir E. S. automobilius „Mercedes-Benz“, GPS imtuvą „ Etrex“, katerį „Amur“, registracijos Nr. N-1974, su pakabinamu varikliu „Yamaha“, Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio savininkė I. K. , ir katerį „Amur“, registracijos Nr. N-2316, su pakabinamu varikliu „Yamaha“ be numerio, kurio savininkas S. L. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. R. ir V. J. Klaipėdos apygardos teismo nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, per ją, veikdami bendrininkų grupe su A. D. , padedant E. S. , gabendami privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei.
Teismas nustatė, kad neteisėtas sienos perėjimas ir kontrabanda buvo padaryti tokiomis aplinkybėmis: iki 2006 m. rugsėjo 12 dienos, tiksliau nenustatytu laiku, susitarę iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką gabenti cigaretes, nurodytą dieną į Bundulų kaimą, Šilutės rajone, V. J. ir E. S. atitinkamai atvairavus automobilius „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kuriuos turėjo būti pakrautos cigaretės, tą pačią dieną 19.13 val., 21.53 val., 2006 m. rugsėjo 13 d. 00.00 val. 09 sek., 00.14 val., 02.20 val., 02.30 val. T. R. ir V. J. , plaukdami motorine valtimi „Amur“, reg. Nr. N- 2316, Kuršių mariose ties Skirvytės upės žiotimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir, nepateikę muitinės kontrolei, kartu su A. D. , pastarajam plaukiant motorine valtimi „Amur“, reg. Nr. N-1974, iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos Šilutės rajone esantį Bundulų kaimą atgabeno į 395 dėžes supakuotų 185 500 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ ir 12 000 pakelių cigarečių „Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė 408 490 litų, o E. S. kartu su jo pakviestais A. B. ir S. G. dalį atgabentų cigarečių sukrovė į nurodytus automobilius ir tokiu būdu padėjo A. D. , T. R. ir V. J. įvykdyti nurodytą kontrabandą.
A. D. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 291 str. 1 d. tuo, kad 2006 m. rugsėjo 12 d., tuo pačiu laiku kaip ir T. R. bei V. V. – 19.13 val., 21.53 val., 2006 m. rugsėjo 13 d. 00.09 val., 00.14 val., 02.20 val., 02.30 val., plaukdamas motorine valtimi „Amur“, reg. Nr. N-1974, Kuršių mariose ties Skirvytės upės žiotimis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau dėl šio kaltinimo A. D. išteisintas.
A. K. ir R. B. buvo kaltinami pagal BK 229 str. tuo, kad būdami valstybės tarnautojai – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos patrulinių laivų būrio laivo specialistai – vyresnieji puskarininkiai, pažeisdami 2000-10-10 LR valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. l d., 3 d., 5 str. l d. l p., 6 str. l d. 4 p., 8 str. l d. 2 p. 4 p., 25 str. l d. l p. nustatytus reikalavimus įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, būti nuolatinės parengties, saugoti valstybės sieną Kuršių mariose, neleisti asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose, užkardyti krovinių (prekių, vertybių ir kitokių daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus, kontroliuoti, kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, taip pat pažeisdami Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 3 str. 9 d. 3 p., 12 str. reikalavimus gavus žinių apie padarytą teisės pažeidimą nedelsiant pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, 2006 m. rugsėjo 12 ir 13 dienomis, atitinkamai atlikdami laivo „Madeleinė“ specialisto padėjėjo ir budėtojo pareigas, būdami atsakingi už valstybės sienos ir pasienio ruožo stebėjimą Kuršių mariose, 2006 m. rugsėjo 12 d., 22 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos budėtojui apie galimą valstybės sienos pažeidimą informavus R. B. , jis ir A. K. nesiėmė priemonių šiai informacijai patikrinti, neužfiksavo jos laivo žurnale. Dėl A. K. ir R. B. netinkamo pareigų atlikimo 2006 m. rugsėjo 12 d., 19.13 val., 21.53 val., 2006 m. rugsėjo 13 d., 00.09 val., 00.14 val., 02.20 val., 02.30 val., A. D. , T. R. ir V. J. motorinėmis valtimis „Amur“ laivo „Madeleinė“ stebėjimo zonoje netrukdomi kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kuršių mariose ties Skirvytės upės žiotimis ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabeno kontrabandinių cigarečių krovinį. A. K. ir R. B. buvo kaltinami tuo, kad aukščiau nurodytais veiksmais sumenkino valstybinės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, nes dėl jų netinkamo pareigų atlikimo buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.
Dėl šio kaltinimo R. B. ir A. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti BK 229 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Nuteistieji T. R. , E. S. bei išteisintieji A. K. ir R. B. 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas I. K. nuosavybės teise priklausantis kateris „Amur“, reg. Nr. N-1974, su pakabinamu varikliu „Yamaha“, Nr. (duomenys neskelbtini) .
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nustatė, jog I. K. buvo nesvarbu, kaip nuteistasis naudojo katerį, todėl taip elgdamasi ji turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas galėjo būti panaudotas kontrabandai įvykdyti. A. D. nuomone, tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek jis, tiek I. K. paaiškino, kad įvykio metu katerį nuteistasis paėmė savavališkai, šeimininkė to daryti neleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis anksčiau už kontrabandos gabenimą nei teistas, nei baustas administracine tvarka nebuvo, todėl I. K. neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jai priklausantis kateris gali būti panaudotas kontrabandai gabenti.
Nuteistasis V. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos nuosprendį pakeisti ir pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirti jam mažesnę baudą nei numatytas sankcijos vidurkis už šią veiką, naujai paskirtą baudą subendrinti su pagal BK 291 straipsnio 1 dalį paskirta bauda apėmimo būdu ir paskirti galutinę mažesnę baudą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, turinčias įtakos nustatant baudos dydį, t. y. neatsižvelgė į jo vaidmenį darant nusikaltimą, šeiminę ir turtinę padėtį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra teigiamai charakterizuojamas, taip pat į galimybes įvykdyti nuosprendį ir sumokėti baudą.
V. J. nurodo, kad atliko tik padėjėjo vaidmenį, padėjo cigaretes gabenti tik kaip krovikas, tokių krovikų buvo ir daugiau, tačiau jiems byla nutraukta apskritai. Apeliantas nurodo, kad neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtą baudą, nes jo darbo užmokestis mažas, santaupų neturi, o paskolos bankas neduoda.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. išteisinimo pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, A. K. ir R. B. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį ir priimti naują nuosprendį, o nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo A. D. ir T. R. pakeisti.
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas, jog nėra jokių neabejotinų duomenų, jog kaltinamasis A. D. ne tik kad kaltinime nurodytu tuo pačiu, kaip ir T. R. bei V. J. , laiku, bet ir kokiu nors kitu laiku kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Prokuroro teigimu, pasienio policijos pareigūnas A. K. , apklausiamas prokuroro, parodė, kad naktinio matymo prietaisu matė, kaip dvi motorinės valtys iš Rusijos Federacijos pusės kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir įplaukė į Lietuvos teritoriją. Tai, kad kontrabandinės cigaretės buvo gabenamos dviem valtimis, nurodė ir policijos pareigūnai, stebėję kontrabandos gabenimą, – E. N. , V. P. , V. T. , A. L. , A. R. . Iš to prokuroras daro išvadą, kad A. D. kartu su T. R. ir V. J. ne tik kontrabandos būdu atgabeno cigaretes į Lietuvą, bet ir neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pačios savaime cigaretės negalėjo patekti į Lietuvos teritoriją. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nelogiška teigti, jog T. R. ir V. J. vieni plaukė į Rusijos Federacijos teritoriją ir atsigabentas cigaretes perkrovė Lietuvos pusėje jų laukiančiam A. D. , o paskui vėl plaukė parsigabenti kito cigarečių krovinio. Jeigu T. R. ir V. J. būtų vieni plaukę į Rusijos Federacijos teritoriją, liudytojai būtų matę tik vieną valtį. Dėl šių aplinkybių prokuroras mano, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai išteisino A. D. pagal BK 291 straipsnio l dalį.
Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino A. K. ir R. B. pagal BK 229 straipsnį, nes pirmosios apklausos metu A. K. parodė, kad 2006-09-12 apie 19 val., budint kartu su R. B. ir V. B. laivo „Medeleinė“ vairinėje, navigacinėje sistemoje – radare matė, jog palei krantą link Rusijos Federacijos sienos juda kažkoks objektas, kuris kirto Lietuvos valstybės sieną, tačiau R. B. pasakius, kad „žvejai plaukia į Skirvytę“, šios informacijos laivo žurnale nefiksavo ir apie tai niekam nustatyta tvarka nepranešė. Tą pačią dieną, apie 22 val., su jais susisiekė Vileikių užkardos pareigūnai, kurie pranešė, jog girdi pasienio ruože Kuršių mariose iš Rusijos pusės plaukiančios motorinės valties garsą. Tada jis su R. B. išėjo ant denio, tačiau jokio garso neišgirdo, bet prie salos, esančios Rusijos Federacijos pusėje, matė kažkokio objekto šešėlį. Tuomet R. B. Vileikių užkardos pareigūnams perdavė, jog nieko nemato ir negirdi. Po to R. B. nurodymu jis atsinešė naktinio matymo prietaisą, kuriuo pamatė, kad iš Rusijos Federacijos pusės Lietuvos sienos link juda dvi motorinės valtys. Apie tai pasakė R. B. , tačiau šis atsakė, „koks tavo reikalas“. Kadangi laivo vyresnysis pareigūnas R. B. liepė nesikišti, todėl jis nieko daugiau ir nedarė, nors faktiškai visa tai turėjo būti pažymėta laivo žurnale. Prokuroro nuomone, nors ir vėliau A. K. paneigė savo parodymus, motyvuodamas jam darytu spaudimu, tačiau liudytojų D. B. ir V. P. teismui pateiktas vaizdo įrašas paneigia tokius A. K. teiginius, nes įraše matyti, kad joks spaudimas jam nedarytas, nežiūrint į tai, kad šiuo įrašu nesiremta kaltinamajame akte.
Be to, prokuroro nuomone, nors ir A. K. ir R. B. savo kaltę neigia, bylos faktiniai duomenys rodo priešingai. 2006-10-12 specialisto išvadoje Nr. llK-371 nurodyta, kad 2006-09-13 Šilutės rajone, Bundulų k., iš E. S. paimtame palydoviniame vietos nustatymo aparate „Global position system“ (toliau – GPS) „Garmui ertex“ yra išsaugotos geografinės koordinatės. Remiantis šia specialisto išvada buvo apklaustas liudytojas J. L. , kuris nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės siena buvo pažeista šešis kartus. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad buvo pažeista valstybės siena ir būtent A. K. ir R. B. darbo metu. Prokuroro teigimu, šias aplinkybes patvirtina ir VSAT pareigūnų A. N. ir D. V. parodymai apie girdėtus motorinio katerio garsus bei liudytojo J. L. , remiantis specialisto išvadoje esančiomis koordinatėmis, duoti parodymai, kad valstybės sienos pažeidėjai praplaukė tarp kranto ir laivo „Madeleinė“. Šie liudytojo parodymai nuosprendyje neaptarti.
Taip pat prokuroras nesutinka su teismo argumentais, kad, kaltinamiesiems nesant pareigos nuolat stebėti naudojamą radarą, objektų pasirodymas ekrane galėjo būti nepastebėtas ir dėl to bei dėl įvairių žmogiškųjų faktorių. Nes jokiais žmogiškaisiais faktoriais negalima pateisinti to, kad A. K. ir R. B. , turėdami pareigą neleisti asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sienos nenustatytose vietose, per savo budėjimo laiką net šešis kartus „nepastebėjo“ neteisėto valstybės sienos kirtimo.
Prokuroras nesutinka ir su A. D. bei T. R. paskirtomis bausmėmis, nes, jo nuomone, jos neatitinka nei BK 41 straipsnio, nei BK 54 straipsnio reikalavimų ir yra aiškiai per švelnios. Prokuroras nurodo, kad A. D. anksčiau teistas, naujus nusikaltimus padarė esant neišnykusiam teistumui, jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo pagrindinis. T. R. 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl analogiško nusikaltimo padarymo. Abiejų išteisintųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nusikaltimą padarė veikdami kaip bendrininkai. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad gabenamos kontrabandos vertė buvo 408 490 litų, kad, paskyrus tokias baudas, kokios yra nurodytos nuosprendyje, bei įskaičius A. D. ir T. R. suėmimo laiką, jiems faktiškai jokia bausmė ir nepaskirta.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus prokuroras Apeliacinės instancijos teismo prašo:
- A. D. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti 5 metams laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 5 metus laisvės atėmimo.
- T. R. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteisti 4 metams laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
- A. K. ir R. B. pripažinti kaltais pagal BK 229 straipsnį ir nuteisti 1 metams laisvės atėmimo, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys išteisintieji, nuteistieji ir jų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti, nuteistieji V. J. ir A. D. bei jų gynėjai prašo šių nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro skundą patenkinti, o abiejų nuteistųjų skundus atmesti.
Kolegija, patikrinusi išteisintuosius A. K. ir R. B. kaltinančius ir teisinančius bylos duomenis, pirmosios instancijos atliktą šių duomenų patikrinimą ir įvertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad šie nuteistieji nepadarė veikos, turinčios visus BK 229 straipsnyje numatytus požymius. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi bylos duomenys ir kiti faktai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir šios išvados atitinka bylos aplinkybes.
Byloje atlikto įrodymų tyrimo metu nebuvo patvirtintos kaltinimuose dėl netinkamo pareigų atlikimo nurodytos esminės aplinkybės, jog išteisintieji, būdami valstybės tarnautojai, atlikdami laivo „Madeleinė“ specialisto padėjėjo ir budėtojo pareigas, būdami atsakingi už valstybės sienos ir pasienio ruožo stebėjimą Kuršių mariose, pažeidė valstybės sienos apsaugą reguliuojančias teisės normas, nes, Vileikių užkardos budėtojui jiems pranešus apie galimą valstybės sienos pažeidimą, jie nesiėmė priemonių šiai informacijai patikrinti, neužfiksavo jos laivo žurnale, ir būtent tai sudarė sąlygas kontrabandą gabenusiems asmenims laivo „Madeleinė“ stebėjimo zonoje netrukdomiems kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kuršių mariose ties Skirvytės upės žiotimis ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabenti kontrabandinių cigarečių krovinį, kas padarė didelę žalą, nes buvo sumenkintas valstybinės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prestižas, diskredituotas pareigūno vardas ir buvo padarytas sunkus nusikaltimas.
Prokuroras teigia, jog, nustatant išteisintųjų tarnybos pareigų neatlikimą, buvo būtina remtis būtent išteisintojo A. K. 2006-11-20 atliktos įtariamojo apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis. Prokuroro manymu, šios apklausos metu minimi faktai ir aplinkybės yra patvirtinti Pakrančių apsaugos rinktinės imuniteto poskyrio pareigūnų, liudytojų D. B. ir V. P. , parodymais, jų tarnybinio patikrinimo metu atliktu įrašu. Be to, netinkamo pareigų atlikimo faktą atspindi byloje nustatytos valstybės sienos pažeidimo aplinkybės bei katerio „Amur“ judėjimo aplinkybės, nustatytos pagal GPS imtuve išsaugotas geografines koordinates, specialisto išvados Nr. 11-K-371 rezultatus, specialisto J. L. paaiškinimus apie šiuos duomenis, liudytojų A. N. ir D. V. parodymus apie girdėtus katerio garsus.
Išties pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis išteisintasis A. K. yra nurodęs, kad jo radare pastebėto sienos kirtimo fakto iš Lietuvos į Rusijos Federaciją, kurį padarė kažkoks objektas, ir dviejų motorinių valčių pastebėjimo fakto jam liepęs nefiksuoti išteisintasis R. B. (3 t. b. l. 148-149). Tačiau jau kitą dieną A. K. , apklaustas kaip įtariamasis, šiuos savo parodymus paneigė ir nurodė aplinkybes, kodėl apkalbėjo save ir R. B. (3 t. b. l. 151-152). Teismas šias aplinkybes (prieš prokuroro apklausą A. K. vežimas į Pakrančių apsaugos rinktinės patalpas, ten įtariamojo laikymas, įkalbinėjimai, filmavimas) patikrino ir pagrįstai, atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas imuniteto poskyrio pareigūnų pateiktas pokalbio su A. K. įrašas negali būti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn A. K. kaltės įrodymas, nes padarytas ne baudžiamojo proceso normų numatyta tvarka ir neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimų. Imuniteto poskyrio pareigūnų, liudytojų D. B. ir V. P. , parodymai apie jų pokalbio su A. K. aplinkybes nepaneigia A. K. parodymų apie jo būseną 2006-11-20 apklausos pas prokurorą metu. Teisiamajame posėdyje šie liudytojai kaip imuniteto poskyrio pareigūnai turėdami teisę bendrauti su A. K. , negalėjo paaiškinti, kodėl buvo būtina jau davusį paaiškinimus apie savo tarnybos laive aplinkybes A. K. vietoj apklausos pas prokurorą vežti į Pakrančių apsaugos rinktinės patalpas, ten laikyti ir apklausinėti. Pastebėtina, kad VSAT imuniteto skyriaus tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2006-10-12 (1 t. b. l. 70-75). Tuo tarpu savo 2006-09-14 savo pirminiame paaiškinime imuniteto skyriaus tyrimo pareigūnams A. K. jokių valstybės sienos pažeidimo faktų ar duomenų apie netinkamą tarnybos laive atlikimą nebuvo nurodęs (1 t. b. l. 83-84). BPK 189 straipsnio 3 dalis numato vienintelę taisyklę, kaip turi būti atliekama įtariamojo apklausa, kai manoma, kad nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus, – t. y apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šis procesinis veiksmas atliktas nebuvo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2006-11-21 apklausos duodamus A. K. parodymus apie valstybės sienos stebėjimo budint laive aplinkybes, R. B. veiksmus, kontrabandą gabenusių katerių nematymą, valstybės sienos kirtimo pažeidimų nepastebėjimą, reagavimą į liudytojo V. N. pranešimą apie katerio variklio garsą visiškai ir nuosekliai patvirtina visi laive „Medeleinė“ buvę asmenys: išteisintasis R. B. , liudytojas V. B. . Šiems parodymams neprieštarauja aplinkybės, kurias savo parodymuose mini liudytojai A. N. ir D. V. , jog jie ne tik informavo laivo „Madeleinė“ budinčius pasieniečius apie variklio triukšmą, sklindantį iš Rusijos Federacijos pusės, bet ir priėmė R. B. atsakymą, kad informacija apie triukšmą Kuršių mariose buvo tikrinama ir valstybės pažeidėjai nepastebėti.
Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl byloje esančio 2006-11-02 eksperimento įvertinimo. Todėl neperžengiant prokuroro skundo ribų konstatuotina tik tiek, kad byloje nėra duomenų, kuriais buvo patikrinta patruliuojančio laivo „Medeleinė“ įgulos galimybė turimomis sekimo priemonėmis užfiksuoti valstybės sienos kirtimo bei kontrabandos krovinio gabenimo atvejus. VSAT prie LR VRM imuniteto skyriaus atlikto patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad „laivo navigacinė įranga, neturint papildomų įrenginių, negali užfiksuoti pastebėtų judančių objektų“ (1 t. b. l. 75). Iš VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado pažymos nustatyta, kad pagal technines galimybes laivo „Madeleinė“ radaras negali automatiškai fiksuoti objektų mariose, tai daroma rankiniu būdu, kadangi rankiniu būdu objektų nurodytomis dienomis fiksuota nebuvo, todėl įrašų apie užfiksuotus radaru objektus nėra (1 t. b. l. 118 ). Ta aplinkybė, jog byloje nustatyta, kad kontrabandos krovinį gabenantis kateris „Amur“ nakties metu praplaukė pro maždaug 600 m tarpą, skirianti laivą „Medeleinė“ ir krantą, ir vizualinio stebėjimo priemonėmis nebuvo pastebėtas, yra nepakankama konstatuoti, kad buvo netinkamai atliekamos pareigos. Išteisintiesiems pateiktuose kaltinimuose esančiuose pareigų vykdymo reikalavimuose nėra nurodyta pareiga nuolatos stebėti aplinką naktinio matymo prietaisiais ir tikrinti kiekvieną praplaukiančią valtį. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo O. P. parodymus, kad kontrabandą gabenantys kateriai nebuvo pastebėti ir iš Nidos radiolokacinės stoties, ir į tai, kad arti kranto plaukianti motorinė valtis yra sunkiai pastebima.
Priešingai, negu nurodo prokuroras, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo kruopščiai patikrinti ir nuosprendyje (9 lapas) yra aptarti specialisto laivavedžio J. L. paaiškinimai apie tai, kokią informaciją galima atsekti iš byloje esančio GPS prietaiso duomenų. Nuosprendyje ši informacija nurodyta. Specialistas pagal GPS prietaise išsaugotas ir pateiktas koordinates nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. 19.13 val. objektas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kuršių mariose ties Skirvytės upės žiotimis ir buvo įplaukęs į Rusijos Federacijos teritoriją, ten buvo iki 21.53 val. Vėliau išplaukęs iš Rusijos Federacijos teritorijos objektas 22.14 val. pasuko į Atmatos upę ir galutinė sustojimo vieta buvo 22.35 val. ties Kintų kaimu. 2006 m. rugsėjo 13 d., 00.00 val. 09 sek. objektas kirto valstybės sieną ties Skirvytės upės žiotimis ir įplaukęs į Rusijos Federacijos teritoriją ten buvo iki 00.14 val. Po to pradėjo plaukti atgal, 00.39 val. pasuko į Atmatos upę ir ten buvo iki 01.55 val. Paskui 02.20 val. objektas kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ties Skirvytės upės žiotimis ir buvo įplaukęs į Rusijos Federacijos teritoriją, ten buvo iki 02.30 val. Tuo metu atgal kirtęs Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną, objektas 02.52 val. pasuko į Atmatos upę ir galutinis objekto sustojimo taškas buvo 03.25 val. Minijos upėje tarp Sakučių ir Lankupių. Tačiau ši informacija, esant nustatytoms kitoms R. B. ir A. K. teisinančioms aplinkybėms, nėra pakankama, kad leistų patvirtinti kaltinimuose nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pareigų atlikimo.
Netinkamo tarnybos pareigų atlikimo atveju turi būti įrodyta, kad kaltininkas turėjo numatyti, jog dėl jo tarnybinio neveikimo gali atsirasti didelė žala valstybei, nenorėti tokios žalos ir tikėtis jos išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba turi būti įrodyta, jog kaltininkas nenumatė tokios žalos kilimo galimybės, nors turėjo ir galėjo ją numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Šiuo atveju išteisintųjų veikoje nėra nustatytas netinkamas tarnybinis neveikimas ir būtinasis priežastinis ryšys tarp neveikimo ir pasekmių. Todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, kad byloje esančių duomenų pagrindu konstatuoti, jog R. B. A. K. savo pareigas atliko netinkamai, tai susieti su kaltinamųjų T. R. , V. J. ir A. D. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir daryti išvadą, jog dėl R. B. ir A. K. netinkamo pareigų atlikimo valstybė patyrė didelės žalos, negalima.
Netenkintinas ir prokuroro prašymas pripažinti kaltu ir pagal BK 291 straipsnio 1 dalį nuteisti A. D. . Toks apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas, nes byloje išties nepakanka duomenų apie šios A. D. padarytos veikos objektyviuosius požymius, o būtent duomenų, neabejotinai rodančių, jog A. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perėjo valstybės sieną. Skunde prokuroras kaltinančiais A. D. duomenimis nurodo tuos pačius A. K. parodymus apie dviejų motorinių valčių pastebėjimą, kurie įvertinti kaip neatspindintys tikrųjų faktinių aplinkybių. Kiti duomenys: Lietuvos teritorijoje kontrabandą gabenusius asmenis persekiojusių policijos pareigūnų parodymai, kad kontrabandos krovinys buvo atgabentas į iškrovimo vietą dviem valtimis, prielaidos, kad prekių pakrovimas į A. D. katerį Lietuvos teritorijoje yra nelogiškas, nepaneigia teismo nuosprendyje išdėstytų išteisinimo motyvų, esančių nuosprendžio 10 lape.
Nuteistojo A. D. skundas dėl katerio „Amur“ su varikliu neteisėto konfiskavimo netenkintinas, nes skunde nurodomos aplinkybės yra nepakankamos, jog būtų galima konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonė buvo pritaikyta neteisėtai ir nepagrįstai.
Nuosprendyje katerio „Amur“ su varikliu konfiskavimas yra tinkamai motyvuotas. Transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandai daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jeigu gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Šios sąlygos byloje nustatytos. Kitos bylos aplinkybės rodo, jog kateris kontrabandai gabenti nuteistojo A. D. nebuvo paimtas savavališkai, be savininkės leidimo. Nors šis kateris registruotas A. D. sugyventinės, liudytojos I. K. , vardu, tačiau nuteistasis su šiuo kateriu galėjo elgtis savo nuožiūra. Laivas netgi yra pritaikytas ne patogiai žvejybai, pramogoms, o pervežti didesniam krovinių kiekiui, jame pailginta galinė dalis, paaukštinti bortai, pritaikytas atitinkamas variklis, yra atitinkamas tentas kroviniams uždengti (1 t. b. l. 30). Todėl nors kateris „Amur“ nepriklausė nuteistajam, toks kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas atitinka BK 72 straipsnyje esančias turto konfiskavimo taikymo taisykles.
Netenkintinas prokuroro prašymas sugriežtinti bausmes A. D. , T. R. ir nuteistojo V. J. prašymas jam paskirtą baudą sumažinti, nes teismas, nustatydamas šiems nuteistiesiems bausmių rūšis ir dydžius, BK esančių bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.
Nuteistiesiems skirtos bausmės yra motyvuotos ir tinkamai individualizuotos, nuosprendyje nurodyti konkretūs kriterijai, kurie lėmė būtent baudų skyrimą. Prokuroro skunde esantys argumentai dėl bausmių rūšies sugriežtinimo yra nepakankami. Skunde nėra įtikinamų motyvų, kodėl būtent laisvės atėmimo bausmė yra tinkamiausia, kuri sulaikytų nuteistuosius nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, tinkamiausiai juos nubaustų ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Į prokuroro skunde nurodytą kontrabandos mąstą nuosprendyje atsižvelgta, teismas nurodė, kad kontrabandos dalykas keliolika kartų viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą šioje byloje A. D. padarė praėjus lygtinio paleidimo už ankstesnį nusikaltimą laikotarpiui, tačiau turėdamas teistumą už nesunkų nusikaltimą, o T. R. neturėdamas teistumo. Į A. D. teistumą skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir šią aplinkybę aptarė. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta bausmės skyrimo recidyvui taisyklė teigia, kad tipinė bausmė už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai yra laisvės atėmimas, tačiau ši taisyklė nėra kategoriška. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. buvo nuteistas trumpalaike laisvės atėmimo bausme už kitokio pobūdžio nusikaltimą negu kontrabanda, iš laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai prieš terminą, nėra duomenų, kad beveik dvejus metus iki kontrabandos padarymo būtų daręs kitus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jam ir T. R. buvo taikytas suėmimas, nes buvo pagrindas manyti, kad jie darys naujus nusikaltimus, tačiau pats prokuroras įvertino, kad inkriminuojamos veikos pobūdis, A. D. ir T. R. asmenybės yra tokios, kad jiems gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės ( 2 t. b. l. 172; 3 t. b. l. 47). Byloje nėra duomenų, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. D. ir T. R. būtų padarę kokius nors kitus nusikaltimus.
Ta aplinkybė, kad šios bylos proceso metu T. R. buvo nuteistas už analogišką kontrabandos atvejį, neturėtų lemti jo bausmės griežtinimo, nes tokios bausmės skyrimo taisyklės BK nėra, nusikaltimų šioje byloje padarymo metu T. R. nebuvo teistas. Pagrįstai nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad T. R. ir A. D. turi darbo vietas, šeimas, mažamečių išlaikytinių. Baudos A. D. ir T. R. už sunkius nusikaltimus yra paskirtos arčiau už tokius nusikaltimus galimos skirti maksimalios baudos ribos. T. R. taikytas griežčiausias bausmių sudėjimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas, prie paskirtų bausmių šioje byloje pridėta visa Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Katerių ir automobilių konfiskavimu apribotos galimybės visiems nuteistiesiems daryti naujus analogiškus nusikaltimus.
Pastarųjų metų bausmių skyrimo praktika teismuose nusikaltimų ekonomikai ir verslui bylose rodo, kad esant nekvalifikuotoms kontrabandos sudėtims, kaltininkams turint tvirtus socialinius ryšius paprastai ir parenkamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
Suėmimo laikas yra privalomai įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis) ir tai atliktina pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Išimčių dėl šios bausmių skyrimo taisyklės, kitokio prilyginimo būdo baudžiamieji įstatymai nenumato. Todėl, kolegijos manymu, skunde nenurodyta pagrindų ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų nuteistiesiems A. D. ir T. R. griežtinti jiems paskirtas bausmes.
Nepagrįstas nuteistojo V. J. manymas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, turinčias įtakos nustatant baudos dydį. Visos palankios ir nepalankios šiam nuteistajam bausmės skyrimo aplinkybės nuosprendyje yra nurodytos. Pagrįstai neįžvelgta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, nes šis nuteistasis nebuvo nuoširdus nurodydamas visas jam žinomas aplinkybes (GPS prietaiso radimo pas jį aplinkybės).
Apygardos teismas atsižvelgė į šio nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimus, kad V. J. buvo aktyvus vykdytojas. Atsižvelgta ir į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, dirba, labai gerai charakterizuojamas (4 t. b. l. 93- 94 ), turi šeimą, nepilnamečius vaikus (4 t. b. l. 95 ), kuriuos išlaiko. Kolegija nenustato aplinkybių, leidžiančių mažinti V. J. paskirtą bausmę ir konstatuoti, kad mažesnė nei 150 MGL dydžio bauda (baudos vidurkis) būtų teisingesnė, negu paskirtoji, ir geriausiai atitiktų bausmės paskirtį. Byloje nustatyta turtinė nuteistojo padėtis nėra aplinkybė, įgalinanti mažinti baudos dydį. Visų pirma iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. turi pajamų, iš kurių bauda gali būti išieškoma (6 t. b. l. 68), o antra, jei nebūtų galimybių paskirtą baudą išieškoti, bausmės vykdymo metu ji galėtų būti keičiama areštu (BK 47 straipsnio 7 dalis).
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė atkreipė dėmesį į nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, kad neteisingai nurodytas nuteistojo E. S. automobilio „Mercedes-Benz“ numeris. Tačiau šio nuosprendžio netikslumo apeliaciniuose skunduose spręsti neprašoma, jis neesminis ir automobilio numeris tikslintinas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnio tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų A. D. , V. J. ir Klaipėdos apygardos prokuroro apeliacinius skundus atmesti.