Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-67-372/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
2A-67-372/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
N. T.
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-67-372/2011Teisėja D. Kregždienė Proceso Nr. 2-36-3-00952-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; (S) 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Kristinai Bagdonienei,dalyvaujant ieškovei N. T. , atsakovui K. T. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui K. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. T. ieškiniu kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama

priteisti iš atsakovo K. T. materialinę paramą nepilnametės dukros E. T. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Lt iki jos pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas dukros išlaikymui nuolatinės materialinės paramos neteikia. Pažymėjo, kad jos vienos gaunamų pajamų dukros išlaikymui nepakanka, todėl ji negali užtikrinti dukros visapusiško vystymosi. Ieškovės vertinimu, atsakovas privalo prisidėti prie savo dukros išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) priteisė iš K. T. išlaikymą nepilnametei dukrai E. T. po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2010-10-11 iki E. T. pilnametystės; 2) E. T. skiriamą išlaikymą uzufrukto teise pavedė valdyti N. T. ; 3) priteisė iš K. T. 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 54 Lt žyminio mokesčio ir 5,52 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas. Nurodė, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nepilnametis vaikas E. T. gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, ją išlaiko, todėl prašoma priteisti suma, su kuria sutiko ir atsakovas, yra tinkama patenkinti minimalius vaiko poreikius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. T. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis yra bedarbis, nuo 2010-04-06 užsiregistravęs darbo biržoje, išmokų negauna. Atsakovas pažymi, kad priteisiant išlaikymą, byloje nebuvo surinkta duomenų apie jo šeimos sudėtį bei gaunamas pajamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad

ieškovė augina mažametį vaiką N. M. , tačiau teismui nepateikė pažymos apie išmokas, gaunamas iš vaiko tėvo. Nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo, trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo K. T. apeliacinį skundą ieškovė N. T. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad atsakovas nelegaliai dirba savo tėvo B. T. , individualioje įmonėje.

2. Ieškovės nuomone, atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti savo dukrą.

3. Pažymi, kad atsakovas jos prašė parašyti raštą, jog atsakovas nuo 2010-10-11 iki E. T. pilnametystės yra atsiskaitęs ir kad ieškovė jam jokių pretenzijų neturi.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad jos advokatė O. B. nepranešė VTAT, o ieškovė nežinojo, kad minėtos tarnybos atstovas turėjo dalyvauti nagrinėjant bylą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Kolegija analizuoja kiekvieną apelianto motyvą. Pirma, apelianto motyvas, kad teismas privalo rinkti įrodymus, yra nepagrįstas. Teismas vertina visus pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro išvadas (CPK 265 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė pateikė visus galimus įrodymus. Apeliantas su jos reikalavimais sutiko. Tai matyti iš teismo posėdžio protokolo (20-21 b.l.). Pastabų dėl jo nepareiškė (CPK 171 straipsnis). Pats apeliantas jokių įrodymų neteikė. Teismas yra aktyvus tiek, kiek tai liečia vaiko interesus. Atsakovo atžvilgiu jis neprivalo būti aktyvus. Kiekviena šalis turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Apeliantas šia teise nesinaudojo. Jokių įrodymų jis nepateikė ir pateikdamas apeliacinį skundą, nors turėjo galimybę tai daryti (CPK 314 straipsnis). Pati kolegija siūlė pateikti apeliantui papildomus įrodymus, tačiau jis pateikė tik pažymą iš Darbo biržos (34 b.l.). Šis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas yra bedarbis, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog iš šios institucijos negauna jokių išmokų.

Įstatymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principą. CK 3.192 str. numato, jog materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.). Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą. Prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų gauna minimalų atlyginimą ar jo negauna visiškai. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, turintis galimybę prisidėti prie dukters išlaikymo. Ieškovė neginčijo, kad apeliantas kiekvieną dieną duoda dukrai po 4 litus maitinimuisi mokykloje. Tokiu atveju daroma išvada, kad apeliantas iš dalies prisideda prie dukters išlaikymo. Būtina įvertinti tą aplinkybę, kad vaikui reikalingas ne tik maistas, tačiau ir kiti jo būtinus poreikius tenkinantys daiktai. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Nė viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių dydį. Tokiu atveju tai daro teismas, įvertindamas minimalių šių poreikių būtinybę. Išlaikyti vaiką privalo abu tėvai, todėl kolegija sprendžia, kad E. T. būtina 400 Lt suma. Tai yra pati minimaliausia suma, tenkinanti vaiko poreikius, įvertinus, kad jai šiuo metu jau yra 12 metų, ji mokosi vidurinėje mokykloje. Mergaitė turi maitintis ne tik vieną kartą per dieną, jai būtini drabužiai, higienos reikmenys, mokymo priemonės. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad iš apelianto priteistina 200 Lt suma yra reali. Apelianto motyvas, kad jis privalo išlaikyti pilnametį sūnų, šiuo atveju neturi būti pagrindas mažinti išlaikymo sumą nepilnametei dukrai. Pilnametis sūnus turi teisę reikalauti išlaikymo iš tėvų, jei jis yra nedarbingas dėl invalidumo arba jam būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metai (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Šių įrodymų apeliantas nepateikė. Taip pat nepateikta įrodymų, kad jis privalo išlaikyti vaiką, gimusį kitoje santuokoje.

Apelianto motyvas, kad jis neturėjo galimybės sumokėti advokatui už teisinę pagalbą, yra šiuo atveju nereikšmingas. Jei apelianto turtinė padėtis būtų bloga, jis turėtų teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis galimybėmis. Ieškinio nuorašas apeliantui buvo įteiktas prieš mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo (11,20 b.l.). Apeliacinis skundas buvo pateiktas paskutinę įstatymo numatytą dieną (25 b.l.). Per 30 dienų apeliantas turėjo galimybę kreiptis nemokamos teisinės pagalbos. Kadangi šia teise apeliantas nepasinaudojo, kolegija daro išvadą, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodo. Kolegija taip pat nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie savo turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įgytą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Kolegijas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą Vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat teismas turėtų įtraukti į bylos nagrinėjimą ir atsakovo sutuoktinę iš kitos santuokos, siekiant įvertinti ir jos gaunamas pajamas ir turimą turtą. Tačiau tai nėra pagrindas naikinti šį sprendimą, nepripažinus tai absoliučiu jo negaliojimo pagrindu. Kolegija turi galimybę įvertinti jau turimus įrodymus ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį, negrąžindama bylos nagrinėti iš naujo. Atsiradus naujų esminių aplinkybių, apeliantui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos sumažinimo, atsiradus naujoms esminėms aplinkybėms. Lygiai taip pat ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumos padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš apelianto priteista išlaikymo suma sumažintina iki 200 Lt. Tuo pačiu turi būti pakeičiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies punktas) ir valstybės turėtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Tokiu atveju iš apelianto valstybei priteisiama 144 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista, ir 320 Lt, suteikus valstybei antrinę teisinę pagalbą (13 b.l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 5,52 Lt pašto išlaidų, šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, buvo siunčiami procesiniai dokumentai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šias išlaidas privalo atlyginti apeliantas, kadangi ieškovė nuo jų sumokėjimo yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos sudaro 3,40 Lt (30 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u tarė:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti. Priteistą iš atsakovo K. T. išlaikymo sumą nepilnametei dukrai E. T. sumažinti iki 200 Lt. Priteistą iš atsakovo K. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinti iki 320 Lt, žyminio mokesčio sumą padidinti iki 144 Lt. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo K. T. 3,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėKolegijos teisėjai Danutė BurbulienėVytautas Kursevičius