Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarties A. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. 2019 m. liepos 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad A. M. 2018 m. spalio 31 d., 16 val. 43 min., vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kryptimi iš Karmėlavos kapinių link magistralinio kelio A6, ties T. g. ir P. g. sankirta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingą manevrą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Važiavo kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, nesilaikė kelio horizontaliojo ženklinimo, kirto baltą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias kitas transporto priemones kelio ruože, kur kelio matomumas yra blogas, kelio posūkis į kairę ribojo priešprieša atvažiuojančių transporto priemonių matomumą. Tokiu būdu, A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4 punktą, 5 punktą, 8 punktą, 9 punktą, 3 priedo 1.1 punktą, 140 punktą, 140.3 punktą.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas 2019 m. rugsėjo 13 d. priėmė nutarimą ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė A. M. nuobaudą – 170 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad A. M. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus byloje esančių įrodymų, nesprendžiant dėl galimybės rinkti naujus įrodymus, taip pat, pažeidžiant asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

10. A. M. neigiant savo kaltę padarius šios nutarties 1 punkte aprašytą administracinį nusižengimą ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde teigiant, kad įvykio dieną jis iki 16 val. buvo darbo vietoje, kuri yra Vilniuje, ši įrodinėtina faktinė aplinkybė buvo esminė, sprendžiant jo kaltės klausimą.

11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymus, patvirtinančius, kad įvykio dieną A. M. vairavo transporto priemonę, su kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, turėjo surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo protokolą A. M. atžvilgiu surašiusi Institucija. Tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 19102795127 medžiagos, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną būtent A. M. pavojingai vairavo transporto priemonę Audi A4. Be to, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, Institucija tokių duomenų nepateikė ir teismui, nei pateikdama atsiliepimą į skundą, nei teismo posėdžio metu (jame Institucijos atstovai nedalyvavo). Apylinkės teismas, apklausęs A. M. šeimos narius, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, sprendė, kad sprendimui priimti duomenų pakanka, kadangi bylos nagrinėjimą 2020 m. sausio 6 d. iš esmės baigė, nurodydamas, kad procesinis sprendimas bus skelbiamas 2020 m. sausio 20 d.

12. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo A. M. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, jo kaltę grindė byloje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas bei aplinkybe, kad minėta transporto priemonė registruota A. M. vardu. Visgi, nusižengimo padarymo faktą užfiksavęs pranešėjas Kauno apylinkės teisme apklaustas nebuvo. Kaip jau minėta, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Į Kauno apylinkės teismo posėdžius neatvyko ir Institucijos atstovai, taip pat, teismas nekvietė ir vaizdo įrašą pateikusio asmens, neapklausė jo dėl vaizdo įrašo užfiksavimo aplinkybių, neprašė jo identifikuoti nusižengimą padariusį asmenį, nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė abejojantis vaizdo įrašo objektyvumu. Taip pat, siekiant nustatyti objektyvia tiesą byloje, būtina tinkamai įvertinti ir A. M. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo vairuojama darbine transporto priemone ir darbo grafiku. Nors A. M. parodė, kad įvykio dieną jis iki 16 val. dirbo Vilniuje, tačiau vien tik tokie jo paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad nėra galimybės nustatyti, kas įvykio dieną vairavo transporto priemonę. Juolab, nustačius A. M. telefono abonento duomenis naudotus įvykio dieną, tai sudarytų galimybę gauti šio telefono abonento prisijungimo prie bazinių stočių (celių) duomenis ir tai leistų nustatyti A. M. maršrutą įvykio metu. Apygardos teismas mano, kad vaizdo įrašą pateikusio asmens parodymai, duomenys apie A. M. valdomą darbinį automobilį ir jo darbo laiką, telefono abonento prisijungimo prie bazinių stočių duomenys šioje byloje būtų esminiai sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Kauno apylinkės teismas privalėjo atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir tinkamai įvertinti juos priimant sprendimą.

13. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė, neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp A. M. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko jis yra naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

14. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu apylinkės teismas taip pat nepagrįstai priėmė sprendimą A. M. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. A. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingą manevrą, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. 2019 m. rugsėjo 13 d. Institucija priėmė nutarimą, kuriuo, nustačiusi iš esmės tas pačias padaryto nusižengimo aplinkybes, A. M. nubaudė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. M. skundą, sprendė, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jis nubaustas nepagrįstai, todėl jo veiką perkvalifikavo pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam bausmę.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Be to, ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos ATPK 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad <...> nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, perkvalifikuojant A. M. veiką šių taisyklių laikytasi nebuvo, kadangi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, esmė A. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole aprašyta nebuvo, jis nebuvo informuotas apie galimybę jo veiką kvalifikuoti pagal kitą įstatymo straipsnį, be to, buvo pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, paskiriant jam didesnę baudą bei nevertinant galimybės surašyti administracinį nurodymą.

16. Dėl išdėstytų aplinkybių Institucijos atstovo skundas tenkinamas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimas naikinama, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą –A. M. administracinio nusižengimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.