- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- I1-152-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00483-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Markevičius Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų, išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (2 t., b. l. 1-9, 17) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2S-4129 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymo“ (toliau – ir Departamento Raštas), Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Išvada) ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (toliau – ir Raštas).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d. jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai perkeltas iš Pravieniškių PN- AK į Alytaus pataisos namus. Išvada motyvuota abstrakčiai, neindividualizuojant aplinkybių, susijusių konkrečiai su jo perkėlimu į kitus pataisos namus. Pareiškėjas dėjo pastangas dėl nutarimo, kuriuo perkeltas į Alytaus pataisos namus apskundimui, rinko informaciją, kreipdamasis su prašymais į Pravieniškių PN-AK, į Kalėjimų departamentą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 14-3287 buvo nurodyta apie pareiškėją tikrovės neatitinkanti, klaidinga informacija, todėl buvo kreiptasi į Kalėjimų departamentą, prašant paneigti apie jį tikrovės neatitinkančias žinias, tačiau skunde nurodyti prašymai nebuvo išspręsti, nebuvo paneigta prašoma informacija, o tik apsiribota biurokratiniu atsirašinėjimu, nesprendžiant klausimo iš esmės. Pravieniškių PN- AK ir Kalėjimų departamentas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (2 t., 39-43) nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas siekė nuginčyti Kalėjimų departamento 2018-08-29 nutarimą, tačiau tokio reikalavimo įstatymo nustatytu terminu nepareiškė, todėl Išvados panaikinimas siekiamo rezultato nesuteiks. Atsakovo tvirtinimu, Išvada yra motyvuota, ją priimant buvo laikomasi teisės aktais nustatytos procedūros. Joje pagrįstai konstatuotas siūlymas pareiškėją perkelti į kitus pataisos namus, surinkus pakankamai duomenų, kad jis daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Nurodė, jog skundžiamas Raštas yra teisėtas, motyvuotas, jis nekeičia, nepapildo ir nepanaikina Išvados. Reikalavimas dėl Departamento Rašto panaikinimo yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai bei išvados yra teisingi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byla dėl dalies skundo reikalavimų nutrauktina, kita skundo dalis atmestina.
Dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtos tarnybinio tyrimo išvados 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“ panaikinimo
Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“ panaikinimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnyje yra reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką (BVK 69 str. 4 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi įstatymo redakcija).
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3.2 papunktis (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, šia tvarka: 1) kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga; 2) išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; 3) patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą; 4) nutarimo kopijos išsiunčiamos perkeliančiajai ir priimančiajai įstaigai; 5) nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada, kurios pagrindu buvo priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (3.2.3 papunktis).
Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada yra tik tarpinis dokumentas, kurio pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą ir iš esmės ši išvada yra nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo sudėtinė dalis. Pati savaime išvada pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011, „Administracinė jurisprudencija“, 2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui administracinis teismas gali tirti tik nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-955-556/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir pan.).
Šioje administracinėje byloje pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas panaikinti galutinį, teisines pasekmes jam sukeliantį sprendimą (2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. NN-328) teismo buvo atsisakytas priimti dėl praleisto apskundimo termino, jo neatnaujinus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, 2019 m. lapkričio 4 d. pirmos instancijos teismo nutartis palikta galioti, todėl šioje byloje nebegali būti kvestionuojamas ginčas dėl 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. NN-328 teisėtumo ir pagrįstumo.
Taigi, byloje nenagrinėjant ginčo dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo (2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. NN-328) panaikinimo, negali būti nagrinėjamas tarpinio sprendimo (Išvados 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“) teisėtumas ir pagrįstumas, nes teisinių pasekmių jos nuginčijimas pareiškėjui nebesukeltų. Atsižvelgiant į tai, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 35(2)-30 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namus“ nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2S-4129 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymo“, Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“
Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617-13). Individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).
Pareiškėjas prašo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287, motyvuodamas tuo, kad jis surašytas taip, kad nebuvo išspręsti jo prašymai, apsiribota vien biurokratiniu atsirašinėjimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 2S-4129, pareiškėjo manymu, naikintinas dėl to, kad Kalėjimų departamentas atsisakė paneigti klaidingą informaciją apie nuteistąjį.
Kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 14-3287 (1 t., b. l. 33), jame buvo atsakyta į 2018 m. spalio 8 d. pareiškėjo prašymą, gautą 2018 m. spalio 12 d., (2 t., b.l. 30) dėl informacijos pateikimo. Minėtu prašymu pareiškėjas prašė jam pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjo perkėlimo į Alytaus pataisos namus. Pravieniškių PN-AK šiame 2018 m. spalio 25 d. rašte per 13 dienų atsakė į pareiškėjo prašymą, pateikdama pareiškėjo prašomą informaciją, t. y. nurodydama, kad administracija priėmė Išvadą, siekdama išlaikyti stabilią kriminogeninę situaciją, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką organizuotoje grupėje (už tai buvo teistas), kad pareiškėjas pareiškė norą atlikti bausmę sektoriuje, kuriame bausmę atlieka asmenys, priklausantys nusikalstamoms grupuotėms, kad pareiškėjas nedirbo, nesiekė įsidarbinti, neišnaudojo visų vykdomų resocializacijos priemonių, buvo baustas 23 kartus drausminėmis nuobaudomis. Taigi, šio rašto turinys patvirtina, kad pareiškėjui buvo išsamiai pateikta jo prašoma informacija. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šiuo raštu nebuvo išspręstos keliamos problemos, kadangi jokių probleminių papildomų klausimų pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. prašyme nekėlė, o nutarimo dėl perkėlimo pareiškėjas šiame prašyme neskundė. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Pravieniškių PN 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 14-3287 buvo atsakyta aiškiai ir išsamiai, ginčijamas administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 2S-4129 (1 t., b. l. 36 –37) turinys patvirtina, kad jame buvo atsakyta į 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 34), kuriuo jis reiškė nepasitenkinimą 2018 m. spalio 25 d. Pravieniškių PN-AK atsakymu Nr. 14-3287, motyvuodamas tuo, kad organizuotos grupės narys jis nebuvo, kad nurodytas teiginys dėl pareiškėjo pareikšto noro paskirti į sektorių neatitinka pataisos įstaigos principų, kad situacija dėl nurodytų drausminių nuobaudų nediferencijuota, kad iš tiesų pareiškėjas siekė įsidarbinti, o visas resocializacijos priemones įvykdė, taip pat prašė pateikti skundo kopiją.
Kaip matyti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 2S-4129, Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą su prašymu ir skundžiamu Pravieniškių PN-AK atsakymu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK atsakymas į Pareiškėjo prašymą yra išsamus ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 str. numatytus reikalavimus. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjui Kalėjimų departamento 2018 m. spalio 23 d. atsakyme Nr. 2S-3409 buvo išaiškinta teisė skųsti nutarimą dėl perkėlimo, o teiginys, kad pareiškėjas nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje nėra klaidingas, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikaltimą padarė organizuotoje grupėje. Dėl skundo kopijos pateikimo pareiškėjui buvo paaiškinta, kad reikėjo sumokėti už skundo kopijos parengimą ir Kalėjimų departamentui pateikti atlyginimą patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kalėjimų departamento priimto rašto turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai, atsakė į pagrindinius pareiškėjo nurodytus argumentus, o nutarimo dėl perkėlimo pareiškėjui neskundus, neturėjo pagrindo nagrinėti šio nutarimo pagrįstumo. 2018 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 2S-4129 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimai panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2S-4129 ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287 atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Bylos dalį nutraukus, o nagrinėtus pareiškėjo reikalavimus atmetus, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Bylos dalį dėl pareiškėjo T. S. reikalavimo panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 35(2)-30 nutraukti.
Pareiškėjo T. S. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 2S-4129 ir Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. 14-3287 atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.