Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-6156-1021/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
e2YT-6156-1021/2022
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01085-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
L. R.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“
Advokatai
Arūnas Sakalauskas
Civilinė byla Nr. e2YT-6156-1021/2022 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01085-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,dalyvaujant: pareiškėjui L. R., jo atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. R. (toliau –pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) ir po P. R. mirties (duomenys neskelbtini) jis kaip sūnus priėmė jų palikimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo tėvas J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini). mirė jo motina P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jo tėvai mirė gyvendami santuokoje, o jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) V.. Jis, L. R., yra vienintelis J. R. ir P. R. vaikas. Santuokos metu J. R. ir P. R. 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 385 pagrindu, pagal 1991 m.-gegužės 2 d. LR įstatymą Nr. I- 1374, už bendras lėšas, įgijo pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetą, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šis tėvų bendras turtas 1992-11-04 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik tėvo J. R. vardu. Po to, kai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). mirė abu jo tėvai, nei jis, vienintelis jų sūnus, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai nesikreipę į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Po to, kai mirė jo tėvas J. R., o po 12 dienų ir motina P. R., jis jų visu turtu - gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., pradėjęs disponuoti, rūpintis, jį prižiūrėti. Be to jam atiteko ir visi tėvų namų apyvokos daiktai. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio pabaigoje minėtame gyvenamajame name leidęs gyventi jo giminaitės V. B. anūkei G. P., kuri su šeima gyvena iki šiol. Iki šiol visi mokėtini mokesčiai už jo tėvų turtą yra sumokama, įsiskolinimų nėra. Jis, pareiškėjas, mirus tėvams, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipęs, kadangi buvo įsitikinęs, kad į notarą kreiptis nereikia, nes mirusių tėvų palikimas atitenka jam, vieninteliam palikėjų vaikui. Todėl savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą neįteisinęs, kadangi manęs, jog palikimą priėmęs praktiškai pradėjęs tėvų turtą valdyti ir todėl nebuvo būtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Palikėjų J. R. ir P. R. mirties dieną galiojusiame CK nurodyta, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Jis, L. R., po savo tėvų, J. R. ir P. R., mirčių palikimą priėmęs per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjų mirčių faktiškai jų turėtu turtu disponavęs, jį prižiūrėjęs, turtas buvo tvarkomas, mokami mokesčiai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Juridinių faktų nustatymas būtinas tikslu pareiškėjui L. R. gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti (e. b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime dėl pareiškimo neprieštaravo, tačiau nurodė, kad trūksta rašytinių įrodymų bei papildomų pareiškėjo paaiškinimų‚ prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 18-19).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, patvirtino jame nurodytus faktus, bei į teismo klausimus paaiškino, kad mirę jo abu tėvai 1999 m. Jis vienintelis jų sūnus. Tėvai mirties metu turėjo R. kaime (gyvenvietėje) sodybėlę, registruotą tėvo J. R. vardu. Mirties metu joje gyveno tik abu tėvai, pirmiau mirė tėtis, po to viena gyveno mama. Jis tuo metu ir dabar gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis savo namus. Jis juos palaidojęs. Po jų mirties pasiėmęs vieną kitą daiktą vertingesnį – dėžutę, nuotraukas. Perleidęs namą mamos pusseserei V. B., kuri paėmė sodybą gyventi savo sūnui B.. Jis pasiėmęs ką reikia ir palikęs tuos namus, perleidęs sodybą tais pačiais metais per šešis mėnesius, leidęs iš karto rugsėjo pabaigoje. P. V. sūnaus dukra. Pirmiausia atėjo gyventi B.tais pačiais metais, kada gyveno jau P. nežinantis tiksliai. Nepardavęs dėl apsileidimo, nes nesusitvarkęs per nustatytą terminą pas notarą paveldėjimo dėl ligos, po to buvo vėlu, praleistas terminas, žinojęs, kad reikia kreiptis į teismą, bet nesikreipęs. Turtas ir dabar registruotas jo tėvo vardu. Dabar tvarkantis, nes norintis parduoti, nes ten negyvensiąs, jam nereikalinga. Parduosiąs G. P., nes jie negali elektros susitvarkyti, kadangi nėra gyvo savininko. 1999 m. jam B. davė už sodybą 3000 litų, daugiau nemokėjo, juos įleidęs su mintimi, kad parduosiąs (teismo posėdžio protokolo –garso įrašo 5 min. 53 sek.---13 min. 8 sek.). Jis buvo pardavęs sodybą, tik nesuforminęs dokumentų. Jam pinigus padavė V. B.. Buvo galutinė suma. Tai buvo po kelių mėnesių, mirus jo motinai, o atėjo gyventi vėliau (teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 19 min. 43 sek.---20 min.26 sek.).

Liudytoja G. P. teismo posėdyje parodė, kad jos su pareiškėju giminystės ryšiai nesieja, tolimų giminių nežinanti. Jos tėvas S. B., kurio motina V. B.. Ji nežinanti apie jos giminystės ryšius su pareiškėju. Ji gyvenanti (duomenys neskelbtini) kuri priklauso pareiškėjui, kieno vardu registruota nepasakysianti. Sodybą buvo nupirkęs jos tėvo tėvas, tik nebuvo perrašyta, kai ji buvusi vaikas, tiksliai nepasakysianti kada. Ten gyvenusi su tėvais. Dabar ruošiasi persirašyti sodybą savo vardu (teismo posėdžio protokolo –garso įrašo 14 min. 55 sek.---19 min.42 sek.).

Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas yra jos vyras, santuokoje nuo 1974 m. Vyro tėvus pažinojusi, jie mirė gal 25 metai prieš, galėjo būti 1999 m., dalyvavę laidotuvėse. Vyras brolių, seserų neturintis. Testamento nebuvo. Jo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, toje sodyboje, kurioje gyvena G. P.. Vyras pasiėmė stalą, stalą, maldaknygių. V. B., G. močiutė, paprašė sodybos, nes jos sūnus S. norėjo gyventi. Jie buvo laidotuvėse, ir po jų paprašė greitai, tais pačiais metais. V. ir L. mama buvo giminės. Jos vyras leido jiems gyventi, o vėliau V. jos vyrui davė apie 2000 litų (teismo posėdžio protokolo –garso įrašo 22 min. 30 sek.---26 min. 55 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – sutuoktuvių liudijimu nustatyta, kad J. R. ir P. A. susituokė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 5). Gimimo liudijimu nustatyta, kad L. R. tėvai J. R. ir P. R. (e. b. l. 6). Mirties liudijimu nustatyta, kad P. R. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 7). Mirties liudijimu nustatyta, kad J. R. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 7). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini) nuo 1992 m. lapkričio 4 d. yra įregistruoti J. R. vardu 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (e. b. l. 11, 12).

Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 straipsnio 1 dalimi, kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiųjų J. R. ir P. R. sūnus pareiškėjas L. R. turėjo teisę paveldėti savo tėvų turtą. Pareiškėjas palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( 1964 m. CK 567 straipsnis, 587 straipsnis ).

Pareiškėjo abu tėvai mirė tais pačiais metais 12 dienų skirtumu, t. y. jo motina mirė vėliau 12 dienų negu tėvas, nesuėjus 6 mėnesių palikimo priėmimo terminui, todėl pareiškėjas turėjo teisę priimti palikimą iš karto abiejų tėvų per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą. Pareiškėjo ir jo pakviestų liudytojų parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas buvo vienintelis pirmos eilės turto paveldėtojas, bei palikimo dokumentų pas notarą per įstatymo nustatytą terminą nesutvarkė. Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, t. y. po mirties abu tėvus palaidojo, pasiėmė tėvams priklausančius daiktus – dėžutę, fotonuotraukas, bei pasirūpino be priežiūros likusia sodyba, leisdamas ja naudotis giminaitei V. B., ir tai padarė per įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja D. R. patvirtino pareiškėjo teiginius, kad jis palaidojo tėvus, po to pasiėmė jų vertingus daiktus, kiek atsimena, tai stalą, nuotraukas, maldaknyges, ir disponavo tėvų nekilnojamu turtu, leisdamas naudotis juo kitiems asmenims, ir tai padarė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį. Liudytoja G. P. patvirtino, kad jos tėčio S. B. tėtis nupirko sodybą, kurioje ji dabar gyvenanti, ji priklauso pareiškėjui, ir joje gyvenanti nuo vaikystės. Pagrindo netikėti šių liudytojų teisme duotais paaiškinimais nenustatyta.

Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo tėvo J. R. ir savo motinos P. R. mirties priėmė jų palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo abiejų tėvų mirties.

Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jų byloje nėra (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 13 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., ir po P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., jų sūnus L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė abiejų tėvų palikimą.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.

Teisėjas Jonas Abraitis