- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- A-261-214-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Povilas Juzikis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.
S. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-6304 dalį dėl servitutų nustatymo kelio 585 m² plote; teisės tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1838 m² plote; teisės aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote.
Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje nurodyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnyje nurodyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais administracinis aktas. Šiuo atveju apskrities viršininkas laikė, kad servitutą galima nustatyti pagal įstatymą ir priėmė administracinį teisės aktą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju nėra viešpataujančio daikto, nurodyto Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Tai yra nėra kapinių, rekreacinių zonų, bendram naudojimui skirtų zonų, teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, prie kurių reiktų privažiuoti privačiu žemės sklypu ar jais naudotis. Mano, jog jo sklypas nėra aptarnaujančiu daiktu. Nurodė, jog servitutą galima nustatyti išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Tačiau projekto, kad per jo sklypą eitų bendro naudojimo komunikacijos, nėra. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį apskrities viršininkas negali priimti sprendimo – nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Apskrities viršininkas ignoravo Vyriausybės patvirtintą tvarką. Nurodė, jog su 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu dėl detaliojo plano tvirtinimo yra susipažinęs, žino, jog detaliajame plane suprojektuoti du servitutai – komunikacijų ir kelio servitutas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kelio servitutai žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane. Rengiant detaliuosius planus, nustatomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintomis detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Šiaulių apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų žemės sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“ nustatė 1832 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę, kitą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir kitus kadastro rodiklius, vadovaudamasis patvirtintu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 detaliuoju planu. Su parengto detaliojo plano sprendiniais S. S. yra susipažinęs ir patvirtinęs parašu, nepareikšdamas jokių pastabų dėl numatomų servitutų, todėl dalinai panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-6304 nėra pagrindo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas įvertinęs valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2003 m. lapkričio 12 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l.24), nustatė, jog nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) S. S. įgijo remiantis 2003 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 31-15649, o ginčijamas kelio servitutas, specialiosios naudojimo sąlygos „Žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai“ ir Vandens telkiniai“ buvo nustatyti remiantis Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-3469.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog ginčijamų servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindas yra Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. V-3469, kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija. Taip pat nepateikia duomenų, jog jis yra nebegaliojantis ar kitu būdu užginčytas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad apie ginčijamų servitutų egzistavimą pareiškėjas turėjo žinoti ne tik iš aukščiau paminėto Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. V-3469, bet ir iš žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo 2004 m. rugpjūčio 6 d. akto Nr. 133 (b.l. 26), kuriame nurodyta, jog žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, bei su kuriuo jis supažindintas pasirašytinai, taip pat iš 2004 m. spalio 6 d. suderinto žemės sklypo plano (b.l.27). Nors apie tai, kad ginčijami servitutai buvo nustatyti 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamojo namo statybai Vijolių kaime detaliajame plane (b.l. 20-21), pareiškėjas nurodo žinojęs ir su detaliuoju planu sutikęs, jo neginčijęs.
Teisėjų kolegija nenagrinėjo pareiškėjo motyvų dėl ginčijamų servitutų nustatymo teisėtumo, o tik tai, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiam ginčui taikytini 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr. I-1539, 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtinti nekilnojamojo turto registro nuostatai, 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr. VIII-1764, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų IV skyriaus „Nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų bei juridinių faktų registravimas“ Prašymų įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimas“ 16 punktas numato sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę, daiktinių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Jame paminėti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą;Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai“ 1 dalis nurodo, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Atsižvelgdama į šias teisės normas, teisėjų kolegija konstatavo, jog Šiaulių apskrities viršininkas, būdamas kompetentingas administravimo subjektas, teisėtai priėmė skundžiamą įsakymą ir teisėtai bei pagrįstai nustatė nekilnojamojo daikto – 1832 m² ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – kadastro duomenis, taip pat ir servitutus kelio 585 m² plote; teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote; teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote. Šį teisės aktą tinkamai pagrindė teisės aktais bei teisėtai vadovavosi galiojančiu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 patvirtintu detaliuoju planu (b.l. 20-21) bei L. V. įmonės paruošta kadastrinių matavimų byla (b.l.19-27), kur jau buvo nustatyti pareiškėjo ginčijami servitutai.
III.
Pareiškėjas S. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
1. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo motyvų dėl ginčijamų servitutų nustatymo teisėtumo, tačiau priėmė sprendimą, kad servitutai nustatyti teisėtai ir pagrįstai. Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.V-6304 dalis dėl servitutų nustatymo neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams - Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktams, nes nėra viešpataujančių daiktų nurodytų šiuose punktuose, dėl kurių galėjo būti nustatyti servitutai. Be to, priimant įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros nurodytos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 6, 8, 9,10,12,14 ir 15 dalyse.
2. Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.21-617) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: servitutai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį detalieji planai rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Aplinkos ministerijos patvirtintomis taisyklėmis. Vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr.D 1-473, (Žin., 2006, Nr.l 14-4364) 50 dalimi - žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius keičia detalieji planai. Todėl atskiro apskrities viršininko įsakymo dėl servitutų, nustatytų administraciniu teisės aktu pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą panaikinimo patvirtinus detalųjį planą nereikia.
3. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime patvirtinimo“ patvirtino pareiškėjo detalųjį planą su jame suprojektuotais visais detaliojo plano sprendiniais, tame skaičiuje ir pareiškėjo suprojektuotais servitutais. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio - „Servitutų nustatymo pagrindai ir momentas“ 1 dalimi „Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas“. Šiuo atveju ginčijamų servitutų nustatymo pagrindas yra Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai, šioje dalyje nurodoma, kad servitutus nustato apskrities viršininkas savo sprendimu -administraciniu aktu Vyriausybės patvirtinta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Todėl servitutų nustatymo momentas yra Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.V-6304, o ne Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr.A-1065. Todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo nustatyti servitutus, nes iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo išreikšta viešpataujančiu daiktu tampančio savininko (patikėtinio) valia ir nėra viešpataujančiais tampančių daiktų, nurodytų Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Taip pat nebuvo atliktos pagrindinės procedūros nustatytos Vyriausybės patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 6, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 dalyse. Detalusis planas suteikia teisę žemės sklypo savininkui įgyvendinti sprendinius įstatymų nustatyta tvarka, bet ne prievolę juos įgyvendinti, jeigu to nereikalauja įstatymai.
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas Nr.I-1539, 2002 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1129 patvirtinti nekilnojamojo turto registro nuostatai, 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas Nr.VIII-1764, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja ne servitutų nustatymo pagrindus ir momentą bet nekilnojamojo turto kadastro rodiklių registravimą po jų nustatymo momento, t. y. įteisinus juridinį faktą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio -„Nekilnojamojo turto kadastro duomenys:“ 1 dalimi - „Į žemės nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys:“ 15 punktu - „kiti teisės aktų nustatyti duomenys“. Servitutai yra kiti teisės aktais nustatyti duomenys ir tampa privalomai įrašomi kaip atskiri kadastro rodikliai, tik įteisinus juos teisės aktu, t. y. apskrities viršininko įsakymu, o ne automatiškai perkeliami iš detaliojo plano ar kadastrinių matavimų bylos į žemės sklypo kadastrinius duomenis.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas Šiaulių filialas 2003 m. balandžio 25 d. atliko namų valdos geodezinius matavimus ir parengė žemės sklypo Nr. projekto plane 451-2, bloko Nr. 0001, sklypo Nr. 449, sklypo planą, kuriame buvo numatytas servitutas leisti naudotis kitiems asmenims, privažiavimo keliu 0,05 ha. plote. S. S. su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003 m. balandžio 19 d. žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą ir nustatytu plotu sutiko bei yra pasirašęs parengtame sklypo plane.
2003 m. spalio 2 d. buvo priimtas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-3469 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone“, kuriuo S. S. žemės sklypui, esančiam Bridų k., Vijolių k., Šiaulių rajone, sklypo plotas 0,18 ha. buvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nurodytos LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) XXI skyriuje - 0,18 ha plote, XXVIII - 0,06 ha plote, ir servitutas leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius 5 m. pi. keliu - 0,05 ha plote.
Pagal A. B. įmonės paruoštą kadastrinių matavimų bylą žemės sklypo ribos ir kadastriniai rodikliai buvo sutikslinti, o šiame žemės sklypo plane, taip pat buvo numatyti servitutai. Pareiškėjas 2004 m. rugpjūčio 6 d. supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu Nr. 133, kuriame buvo numatyti servitutai bei jame pasirašė. S. S. taip pat supažindintas pasirašytinai su paruoštu žemės sklypo planu. Atsižvelgiant į A. B. įmonės parengtą kadastrinių matavimų bylą 2004 m. spalio 11 d. buvo priimtas Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-3775 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo S. S. privačios nuosavybės teise valdomam žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam Vijolių kaime, Šiaulių rajone buvo pakeistas plotas iš 0,18 ha į 0,1832 ha ir kiti kadastro rodikliai pagal kadastrinių matavimų duomenis, bei nustatytos šiam žemės skapui specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nurodytos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) XXIX skyriuje - 0,029 ha plote - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, ir servitutas - kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu (taku), nutiestu per jo naudojamą žemės sklypą 0,0585 ha plote. Lyginant su 2003 m. spalio 2 d. priimtu Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-3469, šiuo įsakymu tik padidėjo jau nustatyto servituto plotas, nes pagal patikslintus matavimus, padidėjo sklypo plotas.
Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-6304 „Dėl iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotų sklypų kadastro rodiklių nustatymo Šiaulių rajone“, priimtas vadovaujantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A-1065 patvirtintu detaliuoju planu, kuriame ir buvo numatyti servitutai S. S. žemės sklypui. Su detaliojo plano sprendiniais pareiškėjas yra susipažinęs ir patvirtinęs parašu. Pareiškėjas apie ginčijamų servitutų nustatymą žinojo jau 2003 m. balandžio 25 d., kai pasirašytinai buvo supažindintas su žemėtvarkos projekto rengėjo - VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas Šiaulių filialas parengtu sklypo planu.
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos ginčas yra dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-6304 teisėtai bei pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo daikto – 1832 m² ploto žemės sklypo, esančio Šiaulių rajone, Vijolių kaime (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) servitutai: kelio servitutas 585 m² plote, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote, servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas 1832 m² plote.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą , kad ginčijamų servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindas yra Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. V-3469, kurio pareiškėjas šioje byloje neginčija. Šią išvadą teismas siejo su tuo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymą yra ribojamas nurodyto įsakymo galiojimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo 2003 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. V-3469, turi reikšmę vertinant įrodymų visumą dėl servitutų nustatymo teisėtumo, bet jis nepaneigia pareiškėjo teisės ginčyti įsakymą dėl servitutų nustatymo. Patvirtinus teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, detalųjį planą, galėjo kisti teritorijos režimas ir tuo pačiu galėjo būti panaikinti esami servitutai ir nustatyti papildomi servitutai. Tokia nuostata kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 punkto, kuriuo nustatyta, kad detaliuoju planu nustatomi servitutai planuojamoje teritorijoje.
Patvirtinus detalųjį planą, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti servitutus, kurie buvo nustatyti remiantis ginčijamu įsakymu bei 2008 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1065 „Dėl detaliojo plano Vijolių kaime tvirtinimo“ patvirtintame žemės sklypo paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamojo namo statybai Vijolių kaime detaliajame plane.
Žemės įstatymo 23 straipsniu nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.
Tokiu būdu, remiantis šiuo teisiniu reguliavimu yra nustatyta, kad servitutai nustatomi dviem būdais, tai yra remiantis CK nuostatomis arba administraciniu aktu. Pareiškėjas ginčija servitutų nustatymą administraciniu aktu. Teisingam bylos išsprendimui pirmosios instancijos tesimas privalėjo patikrinti, ar buvo nustatyti nauji servitutai, ar palikti galioti Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-3469 nustatyti servitutai. Lyginant VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2003 m. lapkričio 12 d. pažymėjime nurodytus servitutus ir ginčijamą įsakymą, darytina išvada, jog ginčijamu įsakymu žemės sklypui buvo nustatytas naujas servitutas, tai yra teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas. Svarstytina ar šis servitutas galėjo būti nustatytas administraciniu aktu. Taip pat vertinant kitų servitutų nustatymą, būtina vadovautis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis. Remiantis šiais teisės aktais būtina patikrinti servitutų nustatymo teisėtumą vertinant servitutų tikslingumą bei neišvengiamumą.
Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu apeliantas pateikė papildomus įrodymus, kurie kelia abejonių dėl nustatytų servitutų teisėtumo. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. birželio 2 d. rašte Nr.S3-341(1.44) nurodyta, kad nustatant servitutą teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas nebuvo gautas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis tokio servituto būtinumą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 21 d. rašte Nr.S3-230 S-(1.22) nurodyta, kad nėra duomenų, koks savininkas naudojasi žemės sklype nustatytu servitutiniu keliu. Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.V-231 buvo pakeistos specialiosios žemės sklypo sąlygos dėl vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Melioracijos poskyrio 2004 m. rugsėjo 13 d. pranešime Nr.SZZ-244 pareiškėjui nurodoma, kad sklype nėra valstybei priklausančių melioracijos statinių.
Šios aplinkybės turi būti patikrintos ir tam būtina rinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Remiantis šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.