- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 2-126/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- R. I. U., D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties ir atskirasis skundas grąžintas jį padavusiems asmenims civilinėje byloje Nr.2-2567-38/2006 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises bei Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimu), teismų sprendimais ir nutartimis, padarytos turtinės ir neturtinės žalos teisingo atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir VMI prie LR Finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimo), teismų sprendimais ir nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos teisingo atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2006 m. lapkričio 3 d. ieškovai, nesutikdami su šia teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties nuorašą gavo 2006 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties ir grąžino jį padavusiems asmenims, motyvuodamas tuo, jog ieškovai praleido įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti ir praleisto termino neprašė atstatyti. Teismas ieškovų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog skundžiama nutartis jiems buvo įteikta 2006 m. spalio 27 d., nepriėmė ir nelaikė, kad nuo tada ieškovams turėjo būti skaičiuojamas terminas atskirajam skundui paduoti. Teismas teigė, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties nuorašas buvo išsiųstas ieškovų atstovui advokatui E. U. , kurį ieškovai įvardino kaip jų atstovą. Pastarajam skundžiamos nutarties nuorašas buvo įteiktas 2006 m. spalio 20 d. Pagal CPK 118 str. 2 d. nuostatas atstovas, gavęs 2006 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos nutarties nuorašą, privalėjo nedelsdamas informuoti ieškovus apie tai ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Dėl to teismas laikė, jog įstatymo apibrėžtas 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti ieškovams skaičiuojamas nuo minėtos nutarties nuorašo įteikimo ieškovų atstovui dienos, tai yra nuo 2006 m. spalio 20 d. ir baigėsi 2006 m. spalio 27 d. 24 val. (CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.). Teismas, įvertinęs tai, kad atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui išsiųstas tik 2006 m. lapkričio 3 d., tai yra praleidus įstatymo nustatytą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tai, kad ieškovai neprašė praleisto termino atnaujinti bei nenurodė šio termino praleidimo priežasčių, sprendė, jog minėtas atskirasis skundas negali būti priimtas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai R. I. U. ir D. U. prašo: 1) atnaujinti terminą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties paduoti; 2) panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti 2006 m. lapkričio 3 d. ieškovų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties. Nurodo, jog 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo, lygiateisiškumo principams ( CPK 3 str. 1d. ir 17 str.) ir naikintina dėl šių argumentų:
1. Teismo teiginys, jog 2006 m. spalio 2 d. nutartis buvo įteikta ieškovų atstovui advokatui E. U. , nepagrįstas, nes minėta nutartis buvo įteikta atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau Tarnyba). Apeliantu manymu, toks įteikimas negali būti laikomas tinkamu teismo procesinio dokumento įteikimu apeliantų atstovui. Byloje nėra įrodymų apie tinkamą procesinio dokumento - 2006 m. spalio 2 d. nutarties, įteikimą 2006 m. lapkričio 20 d. apeliantų atstovui advokatui E. U. . Teismas nepagrįstai taikė CPK 118 straipsnio nuostatas, rėmėsi abstrakčiais įrodymais apie procesinio dokumento įteikimą, o ne faktu, kad apeliantai kaip rūpestingi proceso dalyviai tik 2006 m. spalio 27 d. sužinojo apie skundžiamą 2006 m. spalio 2 d. nutartį ir ją apskundė nepraleidę įstatymo nustatyto 7 dienų termino.
2. Apeliantu teigimu, Tarnybos kaip atsakovo įgaliotos institucijos veiksmai (neveikimas) - sąmoningas ar nesąmoningas teismo procesinių dokumentų savalaikis neperdavimas apeliantų atstovui advokatui E. U. , laikytini trukdymu teisingam teismo procesui ir bylos išnagrinėjimui per įmanomai trumpiausią laiką, ir tai yra pakankamai svarbi priežastis atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d. ir 335 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovų atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai Teisingumo ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo apeliantų atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes dėl procesinio termino praleidimo išspręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnyje nurodyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 307, 335 straipsniuose nustatytus terminus, kuriuos praleidus, teisė paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas atnaujinamas CPK 78, 307, 338 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios. Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis, tai yra teismo diskrecijos teisė. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti paduotas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 str.). Civilinio proceso įstatymas numato asmenims vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus (CPK 51 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovų R. I. U. ir D. U. interesus atstovavo advokatas E. U. pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. 06-T-126-473 (b.l. 17-18). Atstovavimo sutarties pagrindu susiklostantys advokato ir jo atstovaujamųjų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu. CPK 118 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Byloje esantis dokumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties nuorašą išsiuntė ieškovų R. I. U. ir D. U. atstovui advokatui E. U. buveinės (darbo vietos) adresu Kaunas, Kęstučio 21 (b.l. 46). Minėtos nutarties nuorašas ieškovų atstovo advokato E. U. darbo vietoje – Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje - buvo gautas 2006 m. spalio 20 d., tai yra įteiktas pasirašytinai minėtos įstaigos darbuotojai V. B. (b.l. 55). Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje teisingai nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. nutarties nuorašas buvo įteiktas ieškovų atstovui ir, kad apskundimo terminas pasibaigė 2006 m. spalio 27 d. 24 val. Ieškovai atskirąjį skundą dėl 2006 m. spalio 2 d. nutarties teismui pateikė 2006 m. lapkričio 3 d. (b.l. 51-53), tai yra praleidę įstatymo nustatytą terminą ir neprašė jo atstatyti. Ieškovai laikė, jog apie pirmosios instancijos teismo priimtą 2006 m. spalio 2 d. nutartį sužinojo 2006 m. spalio 27 d.
Sutinkamai su CPK 338 straipsniu ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo pateiktas. Ši įstatymo nuostata imperatyviai nurodo, kaip turi elgtis teisėjas, jeigu asmuo paduoda atskirąjį skundą praleidęs nustatytą terminą. Taigi nesant ieškovų prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi savo iniciatyva neturėjo teisės svarstyti praleisto procesinio termino atstatymo klausimo ir iš esmės pagrįstai atsisakė atskirąjį skundą priimti.
Ieškovai atskiruoju skundu, ginčydami pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį, svarbia atskirojo skundo dėl 2006 m. spalio 2 d. nutarties apskundimo termino praleidimo priežastimi nurodo, tai, kad 2006 m. spalio 27 d. patys atvykę į teismą sužinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartį (b.l. 205) ir, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotoja neperdavė teismo procesinių dokumentų ieškovų atstovui advokatui E. U. .
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga teismų praktika, tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą, kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, kuri įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr.R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kuriose nustatoma, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus antrosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, CPK 5 straipsnio pirmos dalies, 42 straipsnio pirmos dalies, 305 straipsnio, 334 straipsnio nuostatos taip pat suteikia bylos šalims teisę į apeliaciją, kuri yra viena iš šalies procesinių teisių. Kaip, jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 307, 335 straipsniuose nustatytus terminus, kuriuos praleidus, teisė paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas atnaujinamas CPK 78, 307, 338 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jeigu, teismo nuomone, jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra pakankamai svarbios.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties motyvuojamoje dalyje paminėtas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog ieškovus, atstovavęs advokatas E. U. buvo nerūpestingas, nepakankamai domėjosi bylos eiga, netinkamai vykdė pareigas, kylančias iš atstovavimo teisinių santykių – neinformavo ieškovų apie 2006 m. spalio 2 d. priimtą nutartį. Kolegija, siekdama užtikrinti ieškovų teisę į apeliaciją, įvertindama tai, kad ieškovai šią teisę prarado dėl atstovo nerūpestingumo, bei neilgą ieškovų atskirojo skundo praleidimo terminą, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), R. I. U. ir D. U. prašymą dėl termino atnaujinimo tenkina, negrąžindama jo svarstyti pirmosios instancijos teismui. Dėl to, pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis naikintina, praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujintinas ir ieškovų R. I. U. ir D. U. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties su byla perduotinas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 319 straipsnyje nustatytiems veiksmams atlikti (CPK 302 str., 338 str., 329 str. 1 d., 307 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti ieškovų R. I. U. ir D. U. praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarties paduoti ir perduoti bylą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.