- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-1331-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-03944-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Atea“
- Ieškovas
- UAB „Kopranas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Atea“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kopranas“ ieškinį atsakovui UAB „Atea“ dėl 9046,48 Lt skolos ir metinių palūkanų priteisimo ir atsakovo UAB „Atea“ priešieškinį dėl atliktų darbų akto ir sąskaitos - faktūros pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų A. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kopranas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Atea“ 8189,00 Lt skolą už atliktus darbus ir 857,48 Lt metines palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 27 d. iki 2010 m. kovo 26 d., viso 9046,00 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai subrangos teisiniai santykiai pagal 2007 m. liepos mėn. 20 d. sudarytą subrangos sutartį. Pagal sutartį ieškovas turėjo atlikti remonto darbus. Už atliktus darbus atsakovas turėjo sumokėti 29 434,90 Lt. Tačiau pagal 2007-09-31 atliktų darbų aktą atsakovas neapmokėjo 2008-06-25 išrašytos sąskaitos faktūros Serija KOP Nr. 1007 8189 Lt sumai (b.l. 1-3).
Atsakovas UAB „Atea“ priešieškiniu prašė pripažinti 2007-08-31 atliktų darbų aktą ir 2008-06-25 PVM sąskaita faktūra negaliojančiais ir nelaikyti jų įrodymais. Nurodė, kad atliktų darbų aktas ir sąskaita-faktūra yra suklastoti, t.y. surašyti ir pasirašyti atbuline data, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, minėtus dokumentus pasirašė asmuo, viršijęs savo įgaliojimus. Atskirąją nutartimi apie paaiškėjusius nusikalstamų veikų požymius informuoti prokurorą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 67-72).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-11-25 sprendimu (b.l. 115-118) ieškovo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo UAB „ATEA“ ieškovui UAB „Kopranas“ skolą 8189 Lt, 857,48 Lt metines palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. birželio iki 2010 m. kovo 26 d., viso 9046,48 Lt, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9046,48 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 271 Lt žyminio mokesčio. Priešieškinį atmetė.
Nurodė, kad neesant įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti darbų priėmimo aktą suklastotu, pasirašytu neįgalioto asmens bei prieštaraujančiu įstatymo imperatyvioms normoms ir todėl negaliojančiu. Darbų priėmimo - perdavimo dokumentus pasirašė projektų vadovas, o pagal nusistovėjusią tarp šalių tvarką, darbų kiekiai ir kokybė su subrangovo atstovu buvo derinami žodžiu ir atskiras dokumentas nebūdavo rašomas. Subrangos sutarties 3.2 punkto sąlygų vykdymo būdas nedetalizuotas ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti ar įvykdyti netinkamai. Taip pat nurodė, kad remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80, 1.92, 2.133 str. nuostatomis, priešieškinys dėl darbų priėmimo - perdavimo akto ir sąskaitos - faktūros nuginčijimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkintinu. Nenustačius nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo faktų, netenkinamas reikalavimas apie tai informuoti prokurorą ir nelaikyti įrodymais atliktų darbų akto ir sąskaitos - faktūros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Atea“ apeliaciniu skundu (b.l. 123 – 128), prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: UAB „Kopranas“ ieškinį atmesti, o UAB „Atea“ ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus nepagrįstai sutapatino Sutartyje numatytų darbų atlikimą su Atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimu ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims įrodinėjant Atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimą/neatlikimą. Teismas, konstatuodamas, kad sutartiniai darbai buvo vykdomi 2007 m. liepos - rugsėjo mėn., ir kad Ieškovas vis tik atliko dalį darbų 2007 m. rugsėjo mėn., rėmėsi prezumpcija, kad šių darbų atlikimą patvirtina Atliktų darbų aktas. Apelianto įsitikinimu, ši prezumpcija, kurios pagrindu paskirstoma įrodinėjimo našta panašaus pobūdžio bylose, šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes byloje nustatyta eilė grubių Sutarties sąlygų, reglamentuojančių akto surašymo tvarką, pažeidimų. Pareiga įrodyti, kad akte nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, tenka Ieškovui, reikalaujančiam apmokėjimo už juos. Taip pat nurodo, kad esant byloje nustatytiems Atliktų darbų akto defektams, atsiradusiems išimtinai dėl Ieškovo kaltės, Ieškovas, reikalaujantis apmokėjimo pagal šį aktą negali remtis tokiu įrodinėjimo naštos paskirstymu, pagal kurį aktas būtų laikomas prima facie įrodymu byloje, o Apeliantas, ginčijantis ši aktą turėtų įrodinėti darbų neatlikimo faktą. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad jokie darbai 2007 m. rugsėjo mėn. nebuvo vykdomi. Taip pat nurodo, kad atliktų darbų aktas iš tikrųjų buvo surašytas ir pasirašytas ne ta data, kuri nurodyta akte, o 9 mėnesiais vėliau - 2008 m. birželio 25 d.; Atliktų darbų akte nurodyta informacija yra neatitinkanti tikrovės - t.y. Ieškovas jokių darbų, nurodytų Atliktų darbų akte, neatliko. Nurodo, kad A. M., žinodamas, jog jis nėra įgaliotas asmuo pagal Sutartį, viršijo savo įgaliojimus neteisėtai pasirašydamas Atliktų darbų aktą ir Sąskaitą faktūrą, todėl remiantis CK 1.92 str. tiek Atliktų darbų aktas, tiek ir Sąskaitą faktūrą privalo būti pripažintais negaliojančiais, nes juos neteisėtai pasirašė savo įgaliojimus viršijęs buvęs Apelianto darbuotojas - A. M..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 135-136) ieškovas UAB „Kopranas“ prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bylotų, jog darbai buvo neatlikti ar atlikti netinkamai. Atsakovas tiesiog neįrodinėjo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog sutartyje numatytų darbų atlikimas ir Atliktų darbų akte nurodyti darbai negali būti sutapatinami, yra faktiškai ir teisiškai ydingas. Atsakovas taip ir nenurodė per visą bylos nagrinėjimą, kokių gi darbų ieškovas neatliko ar atliko nepilnai. Atsakovas savo apeliaciniame skunde kelia visiškai naujus klausimus, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacine tvarka šie argumentai apskritai nenagrinėtini. Pati Sutartis nenumato, jog šalių pasirašytas Aktas tokiais atvejais, kokius nurodo apeliantas, tampa negaliojančiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Akte nurodyti darbai nėra sutartiniai darbai, neįrodinėjo, kad darbai neatlikti, nepateikė įrodymų, kad darbai atlikti nepilnai ar nekokybiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra šalių sudarytos subrangos sutarties pagrindu ieškovo atliktų darbų apimtis ir kaina. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus – silpnų srovių sistemų įrengimo A. A. Vienuolio gimnazijos pastate darbus. Tačiau apeliantas ginčija, jog darbų buvo atlikta mažiau ir atitinkamai už mažesnę kainą, nei buvo susitarta sutartyje. Apeliantas nurodė, kad šalys sutarties vykdymo metu modifikavo sutartį ir susitarė sumažinti darbų apimtį bei kainą bei nurodė, jog visi darbai buvo atlikti iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio ir jokių darbų ieškovas po šios datos realiai neatlikinėjo.
Subrangos sutartimi subrangovas (šiuo atveju ieškovas) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti darbus pagal pateiktą statybos objekto projektą, o rangovas (šiuo atveju – atsakovas) – sudaryti subrangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, už dalį atliktų darbų pagal šalių pasirašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus yra atsiskaitęs, tačiau ginčija ir prašo pripažinti negaliojančiu 2007-09-31 atliktų darbų aktą 8189 Lt sumai bei atsisakydamas sumokėti už darbus, teigia, kad ieškovas neįrodė darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatyme nustatytą tvarką. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčo darbų atlikimą vien tik atliktų darbų akto pagrindu ir padarė esminę teisės taikymo klaidą. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į CPK 178 straipsnyje įtvirtintą šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, apeliantas privalėjo patikimais įrodymais paneigti ieškovo įrodymus pateiktus byloje dėl atliktų darbų apimties ir kainos ir patvirtinti savo teiginius.
Pagrindinis šalių tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą nustatantis teisinis dokumentas yra šalių sudaryta subrangos sutartis. Pagal šią sutartį šalys susitarė, jog visi šios sutarties papildymai ir pakeitimai galioja, jei yra sudaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių (sutarties 11.5 p.). Apeliantas nurodė, kad dėl sutartyje numatytų darbų apimties ir kainos buvo susitarta, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Rašytinio šalių susitarimo dėl sutartyje nustatytų darbų, jų apimties ar kainos nėra. Be to, kaip matyti iš priedo prie sutarties – sąmatų (b.l. 175-176), jose taip pat buvo numatyta, kad medžiagų kiekiai gali būti tikslinami po instaliavimo. Tačiau duomenų apie tai, kad minėti kiekiai buvo tikslinami apeliantas taip pat nepateikė.
Pažymėtina, kad šalių neginčijamuose darbų priėmimo aktuose nebuvo detalizuojama, kokie instaliacijos ir montavimo darbai buvo atlikti (nenurodyta konkrečių darbų, jų apimties, panaudotų medžiagų kiekiai), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad visi sutartyje sulygti darbai buvo atlikti ir perduoti tik neginčijamais aktais ir po jų jokių darbų ieškovas neatliko. Sutartyje šalys buvo sutarusios darbų kainą – 29434,90 Lt sumai. Tokiai pat sumai yra sudarytos sąmatos. Ginčijamame akte nurodytos medžiagos bei jų kiekiai atitinka prie sutarties šalių pasirašytų sąmatų apimtį ir kiekį bei neviršija sutartyje sutartos bendros sutarties kainos (b.l. 17, 176). Taip pat iš byloje pateiktų kitų įrodymų – paslaugų teikimo sutarties, pagal kurią ieškovui buvo suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis Anykščių r. bendrabutyje Nr.2 (b.l. 87-88) 2007 m. rugsėjo mėnesį, galima daryti išvadą, kad ieškovas sutartyje numatytame objekte atlikinėjo darbus ir rugsėjo mėnesį. Be to, pagal sutartyje numatytą grafiką, darbai turėjo būti atlikti iki 2007-09-15 d. (sutarties 4.1 p.). Todėl darytina išvada, jog ne vien tik atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, bet ir kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina ieškovo atliktų darbų visai sutarties kainai faktą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas šiuo atveju turėjo įrodyti, kad darbai nebuvo atlikti, tačiau to nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 2007-09-31 akto ir 2008-06-25 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros pripažinimo negaliojančiu, nes nurodė, kad minėtų dokumentų pripažinti negaliojančiais prieštaraujančiais įstatymams dėl suklastojimo ir pasirašyto neįgalioto asmens, nėra pagrindo. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Šalys neginčija, jog 2007-09-31 aktas (b.l. 17) buvo surašytas ir pasirašytas ne dokumente nurodyta data, o vėliau, t.y. PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dieną 2008-06-25 (b.l. 16). Šio fakto neginčija ieškovas ir patvirtina tretysis asmuo savo paaiškinimais tiek duotais atsakovui 2008-08-26 raštu (b.l. 56), tiek teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b.l. 111-114). Apeliantas nurodo, kad ginčijamas aktas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes atliktų darbų aktas yra suklastotas. Kolegija nesutinka su tokia apelianto argumentacija, nes šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad minėtas aktas yra suklastotas BK 300 str. prasme. Vien tas faktas, kurio ieškovas neginčija, jog akto surašymo data yra nurodyta neteisingai, t.y. aktas surašytas vėliau nei nurodyta data, nesudaro pagrindo konstatuoti suklastojimo fakto. Nors ieškovas pažeidė sutartyje nustatytą nuostatą pranešti rangovui per 3 dienas po darbų atlikimo datos apie darbų pridavimą (sutarties 3.2 p.), tačiau šis pažeidimas nesuponuoja pagrindo konstatuoti, kad darbai nebuvo atlikti. Taip pat byloje esančių duomenų pagrindu negalima teigti, jog akte nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nes priešingai, nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog akte užfiksuotas realus ieškovo atliktų darbų perdavimas atsakovui. Aktą pasirašė tretysis asmuo A. M., kuris akto pasirašymo metu, t.y. 2008 birželio mėnesį, buvo atsakovo darbuotojas ir pagal savo pareigas – projektų vadovas – turėjo teisę pasirašyti tokio pobūdžio, kaip darbų priėmimo aktas, dokumentus (b.l. 62-64). Tretysis asmuo nurodė, kad ieškovo pateiktą aktą pasirašė būtent jis, nes projektų vadovas A. A., kuris buvo atsakingas už šalių sutarties vykdymą, tuo metu pas atsakovą jau nebedirbo. Todėl logiškai paaiškinamas tas faktas, jog atsakovo vardu darbų priėmimo aktą bei sąskaitą-faktūrą pasirašė tretysis asmuo. Atsakovas nurodė, kad tretysis asmuo neturėjo įgalinimų pasirašyti tokių dokumentų, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė ir duomenų apie tai, ar 2008 m. birželio mėnesį, t.y. ginčijamų dokumentų surašymo metu, minėtas projektų vadovas A. A. pas atsakovą dirbo (b.l. 177-181). Todėl pripažinti ginčijamų akto bei sąskaitos-faktūros, kaip pasirašyto neįgalioto asmens vadovaujantis CK 1.92 str., nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas jau nuo 2008 m. birželio mėnesio žinodamas apie ieškovo pateiktą ir jo darbuotojo pasirašytą atliktų darbų aktą bei sąskaitą-faktūrą, jokių veiksmų dėl minėtų dokumentų nuginčijimo nesiėmė iki šios bylos iškėlimo.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo bei priešieškinio atmetimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pirmosios instancijos teismas nenustatęs nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo fakto, pagrįstai nepriėmė atskirosios nutarties ir nesikreipė į prokurorą. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo bei priešieškinį atmetė, tai pagrindo kreiptis į prokurorą nėra.
Ieškovas atsiliepime buvo nurodęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.
Vadovaujantis CPK 96 str. teismo turėtos pašto išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.