Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. B., A. B., S. P., E. B. ir atsakovės M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. B., A. B., S. P. ir E. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – A. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo tarp nepilnamečio vaiko senelių ir prosenelių bei vaiko motinos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės - tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama abiejų šalių apeliacinių skundų ribose. Pagal apeliacinių skundų suformuluotus pagrindus apeliacijoje keliami klausimai dėl giminaičių (prosenelių) teisės bendrauti su vaiku, ginčų dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais sprendimo tvarkos ir tinkamo įrodymų vertinimo. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, tačiau iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kas sudarė prielaidas nustatyti tokią senelės – ieškovės L. B. bendravimo su vaiku tvarką, kuri negali būti laikoma labiausiai atitinkančia vaiko interesus. Dėl to sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys, keistina, nustatant ne tokią intensyvią bendravimo su vaiku tvarką.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko – B. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais L. B. ir A. B., bei giminaitėmis – prosenelėmis S. P. ir E. B..

Dėl S. P. ir E. B. reikalavimų

Ieškovė L. B. yra vaiko B. B. tėvo A. B. motina, ieškovas A. B. yra A. B. tėvas, taigi, B. B. yra jų vaikaitis. S. P. yra L. B. motina, o E. B. - A. B. motina, taigi, joms B. B. yra provaikaitis.

Ieškovai remiasi išplėstine šeimos samprata, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šeimos apibrėžimas ir iš to kylančios valstybės pareigos, šiuo konkrečiu atveju dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, turi būti aiškinamos, atsižvelgiant ne tik į tarptautinių teismų, bet ir nacionalinių teismų praktiką šios kategorijos bylose bei nacionalinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba pabrėžiama ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr., cituotą sprendimą Marckx v. Belgium, § 45, Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000). Nacionaliniai įstatymai (CK 3.176 str.) garantuoja valstybės pagalbą, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarką, t.y. užtikrinant tuos mažiausius ryšius tarp artimųjų giminaičių. Teismas neturi pagrindo išplėsti šių asmenų rato, nes jį apibrėžia įstatymų leidėjas, todėl tik įstatymų leidėjas, pakeisdamas CK 3.172 straipsnį, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su giminaičiais (ne artimaisiais) ir atitinkamai pavesti atsakingoms institucijoms nustatyti bendravimo su šiais giminaičiais tvarką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias giminaičių bendravimą su vaiku, ir pagrįstai atmetė ieškovių S. P. ir E. B. ieškinio reikalavimus.

Dėl A. B. reikalavimų

Atsakovė M. B. teismo prašė ieškovo A. B. ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jis nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovės reikalavimą laikė nepagrįstu, nes 2010-05-20 ieškovai L. B. ir A. B. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydami, kad atsakovė trukdo jiems matytis su vaikaičiu. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius sprendimą priėmė tik ieškovės L. B. atžvilgiu 2009-09-30 pagal jos kreipimąsi, nors 2010-09-13 skunde pasirašė ir A. B., jo vaidmuo ir siekiai yra neaiškūs. Teisėjų kolegija atsakovei iš esmės pritaria.

Pagal CK 3.176 straipsnio 3 dalį artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą, jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su šios institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku.

Iš bylos nustatyta, kad 2009-09-30 Vaikų teisių apsaugos skyriuje svarstytas L. B. skundas dėl bendravimo su vaikaičiu B. B. tvarkos nustatymo ir nuspręsta, jog bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma teisme, nes tarp šalių yra ginčas (b.l. 44, t.1). Svarstyme dalyvavo ir pati L. B., tačiau 2009-10-05 raštu jai dar kartą paaiškinta, jog ji turi teisę kreiptis į teismą, nes nesutarimai dėl bendravimo su vaikaičiu peraugo į ginčą, nagrinėtiną teismine tvarka (b.l. 10, t.1). L. B. ir A. B. skundas (b.l. 72, t.1), kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, Vaikų teisių apsaugos skyriui paduotas ne 2010-05-20, bet 2010-09-13, nes data yra ištaisyta, o iš skundo turinio akivaizdu, jog ieškovai jau kreipėsi į teismą. Ieškovų ieškinys teisme gautas 2010-06-23, todėl skundas, kurį pasirašė L. B. ir A. B., Vaikų teisių apsaugos skyriui negalėjo būti pateiktas 2010 m. gegužės 20 d. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kas suponavo nepagrįstą išvadą dėl ieškovo A. B. kreipimosi į vaikų teisių apsaugos instituciją. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų dėl A. B. veiksmų, kurie patvirtintų jo siekį bendrauti su savo vaikaičiu. Net ir 2010-09-13 skunde, kurį pasirašė ir A. B., rašoma tik apie pačios L. B. veiksmus (vykimą į darželį ir pan.), tačiau neatspindi A. B. pastangų ir noro bendrauti su savo vaikaičiu. Iš bylos nustatyta, jog ieškovai L. B. ir A. B. gyvena atskirai, kiekvienas turi savo savarankišką gyvenimą, todėl nėra pagrindo manyti, jog L. B. veiksmai gali būti laikomi ir A. B. interesų atstovavimu. Ieškovo A. B. pasyvi pozicija ir byloje surinkti įrodymai suponuoja išvadą, jog tarp jo ir vaikaičio nebuvo ir nėra palaikomi ryšiai, ieškovas nesiekia jų užmegzti ir plėtoti, todėl jo, kaip artimo giminaičio, teisė bendrauti su vaikaičiu negali būti ginama, nes jo tikslai, kreipiantis į teismą, negali būti laikomi nuoširdžiais vaiko atžvilgiu.

Dėl L. B. reikalavimų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė L. B. atsisakė vieno reikalavimo, ji siekia susitikti ir bendrauti su B. B. vieną kartą per savaitę darbo dienomis, t.y. kiekvieną savaitės pirmadienį nuo 18 val., bendraujant ne mažiau kaip 2 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai. Tokia tvarka galiotų pirmus du mėnesius, o jiems praėjus, su vaiku matytųsi ir bendrautų vieną kartą per savaitę darbo dienomis, t.y. kiekvieną pirmadienį nuo 16.30 val., bendraujant ne mažiau kaip 4 val., bendravimo bei susitikimo vietą ieškovei pasirenkant savo nuožiūra. Taip pat susitiktų ir bendrautų su vaiku ne rečiau, kaip kartą per pusę kalendorinių metų, praleidžiant su vaiku ne mažiau, kaip vieną savaitę iš eilės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies patenkinęs ieškinį, nustatė iš esmės net intensyvesnę bendravimo su vaiku tvarką, nei būtų nustatyta, visiškai patenkinus ieškovės L. B. ieškinį, tokiu būdu teismas ne tik pažeidė procesines teisės normas, draudžiančias viršyti ieškinio reikalavimus ir pakeisti ieškinio dalyką, bet ir vaiko interesus.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t.y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. CPK 376 straipsnis, nagrinėjant šeimos bylas, numato aktyvų teismo vaidmenį, suteikiantį teismui ir teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau toks teismo aktyvus vaidmuo turi būti pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pakankamo pagrindo teismui savo iniciatyva pakeisti ieškinio dalyko, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, nei jų buvo pareikšta.

Sprendžiant ar leisti vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia, vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, ar vaiko ir artimų giminaičių ryšiai yra artimi, glaudūs, ar leidus vaiką bendrauti su artimais vaiko giminaičiais, tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ar nedarys žalos. Tuo tikslu įvertintinos ieškovės L. B. galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, ieškovės ir jos aplinkos sąlygos, jos asmeniniai bruožai ir reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, ieškovės ir vaikaičio tarpusavio santykiai ir jų pobūdis ir kt. Įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas, jei toks ryšys Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikomas šeimos gyvenimu, egzistuojančiu tarp vaiko ir konkretaus asmens, atsiranda pareiga užtikrinti šį ryšį. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“.

Ieškovė L. B. apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2011 m. lapkričio mėn. buvo prasidėjęs bendravimas su vaikaičiu, tačiau ji pati šio bendravimo atsisakė (b.l. 7, t.2), ką patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-02-22 raštas (b.l. 4, t.2), kuriame nurodyta, jog L. B. atsisako paimti vaikaitį kiekvieną savaitės trečiadienį iš sporto treniruotės pas save su nakvyne ir kitos dienos rytą nuvežti jį į darželį. Būtent tokia laikinoji bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2012 m. sausio 30 d. (b.l. 5, t.2). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė L. B. teigė, jog vaikas pažįsta ją, o atsakovė tam neprieštaravo, nes bendravimas tarp vaikaičio ir senelės buvo prasidėjęs. Ieškovė L. B. savo atsisakymą motyvavo tariamai netinkamu atsakovės elgesiu, siunčiant įžeidžiančias žinutes ir rašant skundus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieškovės bendravimas su vaikaičiu tapo negalimas. Priešingai, pačios ieškovės L. B. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ji nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos atsisakė dėl to, jog jai buvo nepatogu rūpintis vaiku, t.y. vaiko vežimas į treniruotes yra per brangus tiek finansiškai, tiek laiko prasme (2012-10-01 teismo posėdžio protokolas). Teisėjų kolegija pažymi, jog senelės bendravimas negali pažeisti vaiko dienos rėžimo, užimtumo, lavinimosi ir t.t. Norėdama bendrauti su vaikaičiu, ieškovė turi prisiimti ir visus su tuo susijusius nepatogumus, nes šis bendravimas skirtas ne artimųjų giminaičių asmeninių poreikių tenkinimui, bet vaiko interesams. Asmenys, besirūpinantys vaiku, privalo prisiimti visus finansinius, laiko ir kitokius galimus praradimus, nes be jų negalimas vaiko asmenybės formavimas ir vystymas. Ieškovei „patogus“ bendravimas negali būti laikomas atitinkančiu vaiko interesų, nes tokiu būdu būtų pažeista vaiko dienotvarkė, įprastinė vaiko veikla. Šios įprastinės vaiko veiklos sutrikdymas pažeistų vaiko saugumo jausmą ir vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, teismas privalo atsižvelgti ir į vaiko sveikatos būklę, nes mažamečiui vaikui įprastinės dienotvarkės nesilaikymas sukelia stresą, kuris ypač kenkia vaikui, turinčiam sveikatos problemų. Iš bylos nustatyta, jog B. B. diagnozuota bronchinė astma, alergija, Bechčeto liga, vaikas dažnai serga (b.l. 47-49, 95, 123-124, t.1, 2011-09-26 išrašas iš medicininių dokumentų). Tai, kad stresas sukelia ligų paūmėjimą yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Tuo tarpu byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog bendravimas su senele ne vaiko įprastinėje aplinkoje sukelia mažamečiui vaikui pergyvenimus, ką patvirtina ne tik pačios atsakovės paaiškinimai, bet ir (duomenys neskelbtini) darželio 2012-09-28 raštas. Pažymėtina, kad artimųjų giminaičių bendravimas turi užtikrinti vaikui saugumo jausmą, todėl šis bendravimas negali būti epizodiškas ir chaotiškas. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nesilaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, atsisakė vieno iš reikalavimų dėl bendravimo tvarkos, nėra pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą pakankamai intensyvią bendravimo su vaiku tvarką, nes ieškovės L. B. veiksmai nerodo jos pastangų itin artimai bendrauti su vaikaičiu. Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teigti, jog tarp jos ir vaikaičio nėra glaudžių socialinių ryšių, dėl kurių galėtų būti nustatomas intensyvesnis bendravimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais – seneliais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks trečiųjų asmenų bendravimas su vaiku yra pateisinamas tik tuo atveju, jei šie asmenys įrodo, kad tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo, kad toks bendravimas nepakenks vaiko interesams, našta tenka būtent artimiesiems giminaičiams, siekiantiems palaikyti šeimos ryšius su vaiku. Ieškovė L. B. ne tik neįrodė, kad jos prašoma nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarka nepakenks vaiko interesams, bet priešingai, jos veiksmai patvirtina, kad intensyvi bendravimo tvarka (tiek jos prašoma, tiek nustatyta pirmosios instancijos teismo) neatitinka vaiko interesų, nes intensyvios bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymas sudaro sąlygas tarp ieškovės ir atsakovės kilti konfliktams, kurie neigiamai veikia vaiką, ir nustatytas ieškovės bendravimo su vaiku būdas esamoje situacijoje neatitinka jo interesų augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Pažymėtina, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kur vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės, nuolatinių konfliktinių situacijų. Senelės siekis palaikyti ryšį su vaikaičiu yra gerbtinas, tačiau akivaizdu ir tai, jog vykstant vaiko tėvų santuokos nutraukimo procesui, ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Tarp šalių tvyranti įtampa neabejotinai persiduoda vaikui ir neigiamai veikia jo psichinę būseną. Manytina, kad vaikas dėl vykstančių ginčų gyvena įtampoje, todėl tiek atsakovė, tiek ieškovė L. B. turi siekti apsaugoti vaiką nuo išgyvenimų. Darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių esant įtemptiems ir nepagarbiems santykiams vieni kitų atžvilgiu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų esminių vaiko interesų augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, darytų žalą visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl teismas priima prioritetines vaiko teises ir interesus šioje konfliktinėje situacijoje apginantį sprendimą – nustatyti atsakovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe yra laikoma nustatyta vaiko bendravimo su tėvu – ieškovės L. B. sūnumi, tvarka. A. B. pirmą ir trečią mėnesio penktadienį turi paimti vaiką iš ugdymo įstaigos, nuvežti į treniruotes, po jų pasiimti ir pirmadienį nuvežti į vaiko ugdymo įstaigą, pirmadieniais nuvežti į treniruotes ir parvežti į vaiko motinos gyvenamąją vietą, trečiadieniais nuvežti į treniruotę. Taigi vaiko tėvas turi galimybę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį ir du kartus į savaitę. Tokia bendravimo tvarka yra intensyvi ir leidžianti vaiko tėvui ne tik pačiam bendrauti su vaiku, bet ir sudaryti sąlygas savo tėvams – vaiko seneliams, bei kitiems giminaičiams, vaikui būnant su tėvu, bendrauti su vaiku. Taigi būtent tėvas, išnaudodamas savo bendravimo su vaiku laiką, turi galimybę užtikrinti ir vaiko ryšių su giminaičiais palaikymą, tai yra vaiko tėvo teisė, o ne atsakovės pareiga.

Jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės L. B. bendravimo su vaikaičiu tvarka yra per intensyvi, todėl keičiant bendravimo tvarką, atsižvelgtina į tai, kad vaikaičio ir senelės bendravimas yra svarbus jos raidai, o ryšių palaikymas ir plėtojimas su senele gali tapti itin svarbiu, nes iširus atsakovės M. B. ir trečiojo asmens A. B. santuokai, gali bent minimaliai užpildyti bendravimo spragas. Atsakovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, šiuo konkrečiu atveju laikytina atitinkančia vaiko interesus, nes vaikas, bendraudamas jam įprastinėje aplinkoje jausis saugus. Nustačius bendravimo tvarką ilgesniam periodui, būtų nepaisoma vaiko nuomonės, nes sulaukus amžiaus, kuomet vaikas galės išreikšti savo nuomonę ir norą dėl bendravimo su senele, būtina jį išklausyti ir atsižvelgiant į susiformavusius ryšius tarp vaikaičio ir senelės, iš naujo spręsti dėl jų bendravimo. Pažymėtina, kad glaudesnis senelės su vaikaičiu bendravimas gali būti užtikrinamas ne tik tiesiogiai fiziškai bendraujant, bet ir bendraujant telefonu, laiškais ar kitaip, kaip vaikas suprastų ir žinotų, kad bendrauja su senele ir jaustų giminės bendrumo ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi atsakovės M. B. apeliacinis skundas patenkintas, ieškovai privalo atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4719 Lt (b.l. 230-232, t.1) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, 139 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (b.l. 258, t.1), ir 2178 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.). Pirmosios instancijos teismas atsakovei buvo priteisęs tik 1859 Lt už advokato paslaugas, todėl, patenkinus jos apeliacinį skundą, ši suma padidinama iki 6897 Lt (4719+2178).

Pirmosios instancijos teismas turėjo 104,22 Lt, o apeliacinės instancijos teismas - 51,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, taigi viso - 155,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ir priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Nustatyti tokią ieškovės L. B. bendravimo su nepilnamečiu B. B. tvarką: L. B. su vaikaičiu B. B. iki jam sueis septyneri metai bendrauja vieną kartą per mėnesį paskutinės savaitės pirmadienį nuo 18 val. ne mažiau kaip dvi valandas vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai M. B..

Ieškovo A. B. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Ieškovių S. P. ir E. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai atsakovės M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 6897 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 139 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovų L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)), S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) solidariai į valstybės biudžetą 155,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.