- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 2A-559/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S.
- Ieškovas
- E. B.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-318-230/2009 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. Š. ir J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų AB Lietuvos draudimas“, A. Š. teisių perėmėju 170 680 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt žalos asmeniui (sveikatai) atlyginimo, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir iš mirusio A. Š. teisių perėmėjų 18 280 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Š., vairuodamas automobilį, partrenkė nepilnametę ieškovę, gim. (duomenys neskelbtini) ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. A. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. A. Š. 2008 m. gegužės 22 d. mirė. Ieškovė dėl patirtų sužalojimų negalėjo baigti mokyklos, nutrūko jos socialiniai santykiai. Ieškovės galimybės judėti ir dirbti fizinį darbą yra ribotos, prarasta dalis darbingumo. Ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą ir stresą, jis turi lankytis pas gydytojus, dėl ko patiria neturtinę žalą, patiria išlaidų gydymui ir negauna pajamų. Ieškovės nuomone, patirta žala turi būti visiškai atlyginta. Ieškovės duomenimis, A. Š. palikimas nėra priimtas, tačiau yra jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei E. B. solidariai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir mirusiojo A. Š. turto 3 452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 46 547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš mirusiojo A. Š. turto, atmetė kitą ieškinio dalį. Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 28 d. įvykio eismo įvykis, kurio metu A. Š., vairuodamas automobilį, partrenkė nepilnametę ieškovę, gim. (duomenys neskelbtini) ir sutrikdė jos sveikatą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 170 680 Lt turtinės žalos. Pažymėjo, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, tačiau byloje nesant jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės turėtas išlaidas, nustatyti nuostolių dydį teismas neturi galimybės. Kadangi asmeniui padaryta žala gali būti turtinė arba neturtinė, teismas ieškovės reikalavimą priteisti asmeniui (sveikatai) padarytą 100 000 Lt žalą solidariai iš visų atsakovų, 20 000 Lt neturtinę žalą: 500 eurų iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 18 280 Lt iš atsakovo A. Š. teisių perėmėjų, vertino kaip vieną reikalavimą dėl 120 000 Lt neturtinės žalos priteisimo solidariai iš visų atsakovų. Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu ieškovės sveikata buvo sunkiai sutrikdyta. Ieškovė 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. gruodžio 5 d. buvo operuota, o 2007 m. gruodžio 14 d. buvo išrašyta iš ligoninės tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Ieškovės blauzdos kaulų skeveldriniams lūžiams gydyti buvo sumontuotas išorinės fiksacijos Ilizarovo aparatas. Po operacijų skausmas ieškovei nepraėjo, kairės kojos blauzda gijo lėtai. Nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. liepos 3 d. ieškovei buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. birželio 21 d. – lengvas neįgalumo lygis. Vėliau ieškovei nedarbingumo lygis nebuvo nustatytas, tačiau gydytojas rekomendavo metus laiko riboti fizinį krūvį. Teismas pažymėjo, kad dėl patirtų traumų ir sudėtingo gydymo ieškovė patyrė ilgalaikius nepatogumus, nes pusę metų lankėsi pas gydytoją, metus negalėjo vaikščioti, vėliau vaikščiojo sunkiai. Ieškovė metus nelankė mokyklos, mokėsi namuose. Ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, beveik du metus buvo apribotos šešiolikmetės ieškovės mokymosi, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo galimybės. Dėl operacijos viena ieškovės koja yra trumpesnė, kartais skauda, krypsta stuburas, reikia daryti mankštas, ne visos avarijos pasekmės ir ieškovės ilgalaikiai neigiami išgyvenimai yra išnykę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis yra 50 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad neturtinę žalą turi atlyginti už ją atsakingas asmuo, o civilinės atsakomybės draudimo atveju, neviršijant draudimo sumos, - draudikas (CK 6.250 str. 2 d.). Įvykio metu A. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Teismo vertinimu, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ draudiminio įvykio ir savo atsakomybės neginčija, tačiau nepagrįstai nurodo, kad nustatant draudiko sutartinės atsakomybės ribas, turėtų būti taikoma 2007 m. balandžio 1 d. draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) redakcijos 11 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad draudimo išmokos suma dėl vieno eismo įvykio padarytos neturtinės žalos ribojama 500 eurų suma. Teismas pažymėjo, kad draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos yra nustatytas TPVCAPDĮ. Dėl šios priežasties draudimo sutartis taikoma kartu su TPVCAPDĮ, kurio nuostatos dėl draudiko atsakomybės ribų taikytinos ta redakcija, kuri yra draudiminio įvykio metu (CK 6.249 str. 5 d., 6.252 str. 2 d.). Pagal eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ (2007 m. birželio 11 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudimo išmokos suma dėl neturtinės žalos ribojama 1 000 eurų suma. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie mirusiojo A. Š. palikimo priėmimą, todėl nėra galimybės nustatyti, kas yra jo teisių perėmėjai – įstatyminiai įpėdiniai ar valstybė. Teismas į bylą įtraukė galimus A. Š. teisių ir pareigų perėmėjus, t. y. A. Š. motiną, S. Š., seserį J. M. ir Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Teismas konstatavo, kad šie atsakovai neatsako pagal pareikštą ieškinį (CK 5.11 str. 2 d., 5.50 str. 1, 2 d., 5.62 str. 1 d. 3 p., 3 d.), tačiau, VĮ Registrų centras duomenimis, A. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, todėl dalis neturtinės žalos priteisiama iš mirusiojo A. Š. turto (CK 5.63 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo vertinimas, jog žala skirstoma tik į turtinę ir neturtinę, remiasi sena Lietuvos teisės doktrina. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsako pagal TPVCAPDĮ. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žala yra trijų rūšių: žala asmeniui, žala turtui ir neturtinė žala. Ši norma įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. ir nuo šios datos buvo pakeista šimtametė teisės tradicija sveikatos sužalojimo atveju priteisti tik turtinę žalą. Pagal CK sveikatos sužalojimas negali būti suvestas į neturinę žalą, nes žala asmeniui pagal įstatymą atlyginama visiškai, o neturinės žala – tik tam tikrais atvejais. TPVCAPDĮ taip pat išskiria tris žalos rūšis (2 str. 15, 24, 25 p.). Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nagrinėjamoje byloje gali būti atsakingas dėl žalos asmeniui – 500 00 eurų suma, dėl neturtinės žalos – 500 eurų suma, dėl žalos turtui – 100 000 Lt eurų suma. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala apima dvasinio, psichologinio pobūdžio nepatogumus, tačiau neapima fizinio sužalojimo, organų, galūnių praradimo. Ieškovė asmeniui (sveikatai) padarytą žalą įvertino 100 000 Lt suma, neturtinę žalą (patirtą skausmą, bendravimo galimybių apribojimą) – 20 000 Lt suma. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį šalis gali nuostolio dydžio tiksliai neįrodyti, jų dydį privalo nustatyti teismas. Žala nagrinėjamoje byloje aiškiai nustatyta teismo medicinos ekspertize, nuostolių dydį turi nustatyti teismas. Ieškovės manymu, teismas nepagrįstai žalą priteisė iš atsakovo A. Š., o ne iš draudiko, kurį atlyginti žalą asmeniui ir turtinę žalą įpareigoja įstatymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Tauragės valstybinė mokesčių inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, nepažeisdamas materialinės teisės normų. Ieškovė nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl teisės taikymo. Nurodo, kad prievolės dėl ginčo įvykio kyla ne iš delikto, o iš transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Šiuos santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – TPVCAPDĮ, kuris turi aukštesnę teisinę galią, nes jis yra specialusis (specialiųjų ir bendrųjų teisės normų konkurencija), be to, CK 6.988 straipsnio 3 dalis nurodo, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. TPVCAPDĮ (redakcija taikytina ginčo įvykiui) apibrėžia draudiko atsakomybės ribas dėl atskirų žalos rūšių: 10 000 eurų dėl žalos turtui ir 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tame tarpe 500 eurų dėl neturtinės žalos). Priešingai, nei teigia apeliantė, niekas ir netapatina neturtinės žalos ir žalos asmeniui, tačiau toks formulavimas aiškiai parodo, kad minėto įstatymo prasme neturtinė žala yra suprantama kaip žalos asmeniui dalis. Toks šios normos aiškinimas suformuluotas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).
2. Dėl žalos. Pagal suformuotą teismų praktiką visiško žalos atlyginimo principas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-626/2005). Draudimo prievolė atlyginti neturtinę žalą apribota 500 eurų suma. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dėl moralinių priežasčių neskundė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo, kuriuo iš jo priteista ne 500 eurų, o 1 000 eurų. Teismas motyvavo savo sprendimą naujesne TPVCAPDĮ redakcija, nors draudimo sutartis buvo sudaryta iki naujesnės redakcijos įsigaliojimo. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji neprivalo įrodyti turtinės žalos asmeniui dydį, o tai turi padaryti teismas, neturėdamas jokių išeitinių duomenų, įrodymų.
3. Dėl reikalavimo priteisti 100 000 Lt žalos asmeniui. Žalą asmeniui sudaro dvi dalys: turtinė žala asmeniui ir neturtinė žala. Tačiau ieškovo reikalauja papildomo „naujadaro“ – žalos asmeniui, kuri nėra neturtinės žalos ir turtinės žalos asmeniui visuma. Atsakovo nuomone, toks ieškovės reikalavimas yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl žalos rūšies nustatymo
Ieškovė ieškinyje pareiškė tris reikalavimus, t. y. priteisti: 1) 170 680 Lt turtinės žalos, kuri susideda iš ieškovės patirtų tiesioginių 26 680 Lt išlaidų (kelionės pas medikus, tėvų negautos pajamos dėl šių kelionių, medikamentai, dovanos gydytojams, sanatorijos, korepetitorių samdymas) ir 144 000 Lt negautų pajamų dėl darbingumo netekimo; 2) 100 000 Lt asmeniui (sveikatai) padarytos žalos; 3) 20 000 Lt neturtinės žalos (fizinis skausmas, bendravimo galimybių apribojimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti 100 000 Lt asmeniui (sveikatai) padarytos žalos, nurodė, kad ši žala atsirado dėl kojos sutrumpinimo ir iš to sekusių pasekmių (šlubavimo). Pirmosios instancijos teismas ieškovės antrą ir trečią ieškinio reikalavimą vertino kaip vieną reikalavimą dėl 120 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.
Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas deliktinės civilinės atsakomybės atveju žala skirstoma į turtinę žalą ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos sąvoka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, t. y. asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, vienas iš kurių yra žalos asmens sveikatai padarymas (CK 6.250 str. 2 d.). Turtinė žala dar skirstoma į žalą turtui ir žalą asmeniui. Bylos duomenimis, žala ieškovės turtui nebuvo padaryta. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys: jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CPK 6.283 str. 2 d.).
Iš esmės analogiškos žalos rūšys nustatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo teisinius santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų ir draudimo sutarties. Tai reškia, kad draudiko pareigas nustato ne deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, o teisės normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius, ir pati draudimo sutartis. Pagal bendrąją taisyklę draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas privalomojo draudimo santykiuose netaikomas. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis skiria tris autoįvykio metu padarytos žalos rūšis: 1) žala turtui (nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala, TPVCAPDĮ 2 str. 23 p.); 2) žala asmeniui (žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, TPVCAPDĮ 2 str. 22 p.); 3) neturinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, TPVCAPDĮ 2 str. 14 p.). Žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. TPVCAPDĮ žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, todėl šio specialiojo įstatymo nuostatos nukreipia į bendrąsias teisės normas, t. y. į CK 6.283 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys. Teisėjų kolegija pažymi, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudiko atsakomybės ribos dėl atskirų žalos rūšių. Šio įstatymo prasme neturinė žala yra suprantama kaip žalos asmeniui (sveikatai) dalis, tačiau tai padaryta siekiant apriboti draudiko atsakomybę neturinės žalos padarymo atveju, todėl žalos asmeniui (sveikatai) ir neturinės žalos negalima sutapatinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pirmu reikalavimu (dėl 170 680 Lt turtinės žalos priteisimo) prašo priteisti žalą, padarytą jos asmeniui (sveikatai), nes prašo priteisti tiesiogines išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu ir negautas pajamas (CK 6.283 str. 2 d.). Minėta, kad ieškovė antru reikalavimu prašo priteisti 100 000 Lt asmeniui (sveikatai) padarytos žalos, nurodydama, kad ši žala atsirado dėl kojos sutrumpinimo ir iš to sekusių pasekmių (šlubavimo). Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą neturtinės žalos sąvoką, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl 100 000 Lt žalos asmeniui (sveikatai) padarymo labiau atitinka neturtinės žalos sampratą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai antrą ieškovės reikalavimą dėl 100 000 Lt asmeniui (sveikatai) padarytos žalos priteisimo vertino kartu su trečiuoju reikalavimu dėl 20 000 Lt neturinės žalos priteisimo ir laikė, kad tai yra vienas reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo. Neturi pagrindo apelianto skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė žalą iš A. Š. turto, o ne iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Minėta, kad draudiko atsakomybė neturinės žalos padarymo atveju pagal ankstesnę TPVCAPDĮ redakciją buvo apribota 500 eurų suma, todėl neturinė žala, viršijanti šią ribą, priteistina iš šią žalą padariusio asmens (jo teisių perėmėjų).
Dėl 170 680 Lt turtinės žalos
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl 170 680 Lt turtinės žalos, kuri susideda iš ieškovės patirtų tiesioginių 26 680 Lt išlaidų (kelionės pas medikus, tėvų negautos pajamos dėl šių kelionių, medikamentai, dovanos gydytojams, sanatorijos, korepetitorių samdymas) ir 144 000 Lt negautų pajamų dėl darbingumo netekimo. Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo jos ieškinį patenkinti visiškai, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kuriomis grindžia skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas šis reikalavimas, nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra apeliacijos dalykas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovei pateikti įrodymus dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo bei kitus reikšmingus bylas įrodymus, tačiau ieškovė šių įrodymų teismui nepateikė (b. l. 94).
Dėl žalą padariusio asmens teisių ir pareigų perėmimo
Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad 2007 m. lapkričio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Š., vairuodamas automobilį, partrenkė ieškovę ir sutrikdė jos sveikatą. A. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi A. Š. 2008 m. gegužės 22 d. mirė, ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ ir A. Š. teisių ir pareigų perėmėjams. Ieškovė nenurodė, kas yra A. Š. teisių ir pareigų perėmėjai, nes ieškinio pateikimo teismui dieną A. Š. palikimo niekas dar nebuvo priėmęs, tačiau nurodė, kad A. Š. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai). Pirmosios instancijos teismas, iš notarų biuro pažymos nustatęs, kad po A. Š. mirties dėl palikimo priėmimo nė vienas įpėdinis nesikreipė, sprendė, jog A. Š. palikimas gali pereiti valstybei, todėl nutarė apie iškeltą bylą pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 30). Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau -– Tauragės apskrities VMI) informavo teismą apie A. Š. įstatyminius paveldėtojus: sūnų E. Š., motiną S. Š. ir seserį J. M. (b. l. 39). Teismas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2008 m. lapkričio 11 d. ir 2009 m. vasario 24 d., žodinėmis nutartimis, įrašytomis į teismo posėdžio protokolus, nutarė Tauragės apskrities VMI, S. Š. ir J. M. įtraukti į bylą atsakovais (b. l. 49-50, 78-79). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą įtraukti nauji atsakovai nesutiko su jų procesine padėtimi. Atsakovas Tauragės apskrities VMI atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dar negali atlikti veiksmų, susijusių su A. Š. turto priėmimu, kol nesuėjo terminas palikimui priimti visų eilių įstatyminiams įpėdiniams (b. l. 60). Atsakovės S. Š. ir J. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos per įstatymo nustatytą terminą A. Š. palikimo nepriėmė, todėl iš jų negali būti priteista jokia žala (b. l. 84-85). Pirmosios instancijos teismas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos nenustatęs, A. Š. teisių ir pareigų perėmėjo, priteisė ieškovei padarytą žalą iš A. Š. turto. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nenustačius A. Š. teisių ir pareigų perėmėjo, teismas negalėjo baigti civilinės bylos nagrinėjimą ir ieškovei žalą priteisti iš mirusiojo asmens turto.
Vienas iš asmens teisių ir pareigų perėmimo atvejų yra nustatytas CK 5.1 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusiojo fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėmimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Iš Šilalės rajono notarų biuro 2008 m. rugpjūčio 28 d. pažymos matyti, kad notarų biuras nėra gavęs pareiškimo dėl mirusiojo A. Š. palikimo priėmimo, taip pat palikimo priėmimo faktas testamentų registre nėra registruotas. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį ir 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pareina valstybei. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti A. Š. teisių ir pareigų perėmėją (t. y. asmenį, priėmusį A. Š. palikimą) ir jį patraukti atsakovu byloje, o ne priteisti žalos atlyginimą iš mirusiojo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždraudė iki bylos nagrinėjimo pabaigos Šilalės rajono notarų biurui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl A. Š. turto. Atsižvelgiant į tai, kad ta pačia nutartimi yra areštuotas A. Š. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, be to, pagal CK 5.66 straipsnio nuostatas palikimo priėmimo faktas įforminamas notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti minėta nutartimi nustatyto draudimo notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą panaikinimo klausimą, kad įpėdiniai pagal įstatymą arba valstybė galėtų paveldėti palikėjo turtą.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl ko jis yra naikintinas (CPK 330 str.). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai yra šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos; kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad dėl A. Š. veiksmų ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, nenustatė A. Š. teisių ir pareigų perėmėjo, dėl to teismas neatskleidė bylos esmės ir šio pažeidimo negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.