Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. vasario 27 d. priimto nutarimo Nr. 93-115 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, nustatyta 14 (keturiolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. balandžio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendis, galutinė bausmė A. P. paskirta 13 (trylikos) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2004 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 27 d.2017 m. vasario 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-115 nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – du kartus pažeidė nustatytą tvarką, yra baustas drausmine tvarka, neįvykdė visų Komisijos nustatytų rekomendacijų. Todėl padaryta išvada, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad A. P. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį ir priimti naują - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir šališka. Komisija savo nutarime taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl jam netaikomas lygtinio paleidimo institutas, t. y. išdėstė tik faktus, bet nepateikė jų analizės. Nemotyvuoti sprendimai dažniausiai yra laikomi deliktais. Pateiktas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, taip pat atitinka BK 154 ir 155 straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų sudėtį. Nuteistasis skunde cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo bylą Nr. 40412/92 (V. prieš Suomiją), kurioje suformuluota doktrininė nuostata – ankstesni teistumai nereiškia kėsinimosi nusikalsti. A. P. nesutinka, kad jis neįvykdė jam nustatytų rekomendacijų. Šiuo metu jis nedirba, tačiau mokinasi, darbas jam nebuvo siūlomas. Gautas nuobaudas nuteistasis įvardija kaip administracijos šališkumą jo atžvilgiu. Nuteistasis taip pat nesutinka, kad egzistuoja jo pakartotinį nusikalstamumą didinantys kriminogeniniai veiksniai. A. P. skunde atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2003)22, kuri įtvirtina šiuos principus: lygtinio paleidimo kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs, darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti ar atidėti lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo taikymo kriterijai turi būti taikomi taip, kad šis institutas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Kad kalinys neatitinka kriterijų, gali įrodyti tik atitinkamos institucijos. Nuteistasis nesupranta, kaip gali dalyvauti smurto mažinimo programose, jei tokių atvirojoje kolonijoje nėra organizuojama. Rekomendacijos konsultuotis su Psichologinės tarnybos darbuotojais, dalyvauti siūlomose reabilitacijos programose yra deklaratyvios ir laikytinos tuščiažodžiavimu. Ne pirmą kartą pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos, nuteistojo vertinimu, balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Skunde pažymima ir tai, kad Komisijos praktikoje yra buvę atvejų, kai lygtinis paleidimas taikomas drausminių nuobaudų turintiems nuteistiesiems, todėl jo atžvilgiu netaikomas lygtinis paleidimas siejasi su diskriminacijos draudimo pažeidimu bei konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimu. Lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju A. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepritarė nei Komisija (sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas vienbalsiai), nei apylinkės teismas. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad A. P. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 bausmės), kas leidžia svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien atitinkamos įstatymu nustatytos bausmės dalies atlikimo nepakanka, būtina nustatyti ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei konstatuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.A. P. iš tiesų yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 33 balai pagal OASys metodiką, ankstesnių svarstymų metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 34 ir 40 balų, taigi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme, vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Ankstesnis nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo Komisijos posėdyje buvo svarstytas 2016 m. spalio 13 d. ir Komisijai nusprendus netaikyti lygtinio paleidimo, A. P. buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: tęsti mokymąsi pataisos įstaigoje, nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina, jog tos pačios priemonės buvo numatytos ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane, kuris pilna apimtimi nebuvo vykdomas. Nors A. P. šiuo metu mokosi Kaišiadorių technologijos ir verslo mokykloje virėjo specialybės, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau nustatyto režimo reikalavimų jis nesilaikė. Vos po savaitės nuo Komisijos atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, 2016 m. spalio 20 d. jam buvo pareikštas papeikimas dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Nors ši drausminė nuobauda panaikinta anksčiau laiko – 2017 m. vasario 8 d. gavus paskatinimą už gerą elgesį, tačiau tai rodo, jog A. P. nesugeba nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis už teigiamą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo sistemingai skatintas dvidešimt keturis kartus, tačiau tai jo pozityviai neveikė, 2016 metais jis nustatytą tvarką pažeidė du kartus, 2017 metais – vieną kartą. Pirmąjį kartą drausminė nuobauda jam neskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, antrą kartą skirtas papeikimas, t. y. ne pati švelniausia nuobauda, kas rodo, jog padarytas pažeidimas nebuvo mažareikšmis. Nepaisant to, nuteistojo elgesys nesitaisė ir 2017 m. kovo 30 d. jis vėl nusižengė nustatytai tvarkai, dėl ko buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų. Ši nuobauda yra galiojanti.Teisėjų kolegija aktyvios A. P. atgailos dėl padarytų nusikalstamų veikų bei režimo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltę neigė, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis jo atžvilgiu priimtas tik 2016 m. balandžio 25 d. Taigi, kaltę nuteistasis pripažįsta tik apie metus laiko, o priešingų teisei veikų neigimas truko apie dešimt metų, kas rodo, jog jo gailėjimasis yra daugiau formalus nei nuoširdus. Įstaigoje nustatytų taisyklių pažeidimo A. P. iš viso nepripažįsta ir teigia, kad tai pataisos įstaigos administracijos šališkumo jo atžvilgiu rezultatas. Tokios nuteistojo nuostatos, t. y. negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo poelgius, teisėjų kolegijos vertinamos neigiamai, kaip trukdančios nuteistajam siekti sėkmingos probacijos. Nuteistojo mąstymo nesikeitimą patvirtina ir palaikomos kriminalinio pasaulio nuostatos. Nors Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. P. stengiasi jų nesilaikyti, tačiau neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Savo asmenybės statuso išaukštinimas neleidžia nuteistajam priimti specialistų pagalbos, laikytis jų siūlomų rekomendacijų. Nors A. P. Socialinio tyrimo išvados rengėjams teigė, kad pakeitė savo draugų ratą, tačiau tai laikytina deklaratyviu teiginiu, kadangi nuteistasis vis dar nesugeba atsiriboti nuo nuteistųjų bendrijoje galiojančių nerašytų taisyklių laikymosi. Tai, kad nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, yra padengęs teismo priteistą civilinį ieškinį, mokosi virėjo specialybės, yra įgijęs elektros įrenginių remontininko specialybę, turi konkrečius planus dėl darbinės veiklos išėjus į laisvę, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Vien pozityvus laisvalaikio leidimo būdas, sveikos gyvensenos propagavimas, nerodo didelių pastangų integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių teises bei teisėtus interesus. Būrio viršininkė G. M. išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus yra pažymėjusi, kad nuteistasis dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, t. y. savo iniciatyva nesiima jokių veiksmų, galinčių padėti jam mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis A. P. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos.Nuteistojo mąstymo ydingumą atskleidžia ir jo skundo aukštesniajam teismui turinys, kuriame jis vietoj konkretaus išdėstymo, kodėl jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, aprašo neva pažeistas įvairių rekomendacijų bei Konstitucijos nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimas netaikyti A. P. lygtinio paleidimo instituto yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, Komisijos nariai, priimdami nuteistajam nepalankų sprendimą, nepažeidė nei asmenų lygybės prieš įstatymą principo, nei nekaltumo prezumpcijos laikymosi reikalavimo. Kiekvieno nuteistojo asmens byla yra vertinama individualiai, todėl abstraktus A. P. skundo teiginys, kad kitiems nuteistiesiems, kurie turi galiojančių drausminių nuobaudų yra pritaikytas lygtinio paleidimo institutas, vertinamas kaip deklaratyvus. Teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nuteistojo teiginių dėl Komisijos sprendime išdėstytų teiginių atitikimo BK 154 ir 155 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėčiai, kadangi šie nuteistojo samprotavimai parodo tik jo nepasitenkinimą bei nepagrįstą pasipiktinimą priimtu sprendimu. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė Konstitucijos ar kitų nacionalinių ar tarptautinių įstatymų nuostatas, todėl nuteistojo A. P. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.