Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19872-848/2019, kuria ieškinį atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. balandžio 12 d. susirinkimo sprendimą nepritarti ieškovės J. V. siūlymui pritarti namo balkono paprastojo remonto darbams negaliojančiu; pripažinti, kad atliekant ieškovės buto (duomenys neskelbtini), balkono paprastojo remonto projekto, 2018 m. rugpjūčio 27 d. parengto atestuoto architekto S. G., derinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo atlikti šiuos remonto darbus yra nereikalingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės J. V. ieškinį dėl susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo, kad atliekant paprastojo remonto darbus bendraturčių sutikimas nereikalingas.

3. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio, ieškovė reiškia du reikalavimus, kuriais, viena vertus prašo pripažinti, kad namo bendraturčių susirinkime priimtas sprendimas yra negaliojantis, kita vertus prašo pripažinti, kad toks sprendimas nėra reikalingas. Iš ieškinio turinio ir reikalavimų formulavimo matyti, kad ieškovės siekis yra atlikti namo fasado elemento remontą be namo bendraturčių sutikimo, kadangi, ieškovės manymu, toks sutikimas nėra reikalingas. Iš prie ieškinio pridėtos eksperto išvados matyti, kad ginčo remontui atlikti reikalingas Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinio padalinio pritarimas ir projektas. Ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo tvarka – nesikreipė į Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinį padalinį dėl pritarimo ginčo remontui ir neparengė projekto arba nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Tik atlikus nurodytus veiksmus, kiltų pagrindas kreiptis į teismą, reiškiant ieškinyje nurodytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, ieškinyje pareikštų reikalavimų tenkinimas, neturint Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinio padalinio pritarimo, projektinių pasiūlymų, ieškovei nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė J. V. atstovaujama advokato D. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.

5. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Atsakovai Statybų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatytą sutikimą atsisakė duoti piktnaudžiaudami savo teisėmis, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be teismo sprendimo ar atsakovų rašytinio sutikimo gavimo ieškovė negalėtų įvykdyti ekspertizės akte nurodytų reikalavimų, be to, Statybos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl esamo fasado balkono neteisėtos rekonstrukcijos, atliktos dar iki apeliantei įsigyjant butą ginčo name iš kito asmens. Skundžiamoje nutartyje minėta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ieškovė pasinaudoti negali. Net ir gavusi Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinio padalinio pritarimą ir projektą, ieškovė bet kuriuo atveju turėtų gauti ir atsakovų rašytinį sutikimą arba teismo sprendimą, kuriuo būtų nustatyta, kad tos atsakovų sutikimas nėra reikalingas.

6. Su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenis dėl prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimo. Įvertinus, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė kilo pirmosios instancijos teismui atsisakius ieškinį priimti dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir vertina (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 str. 2-5 d.), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu kreipęsis į teismą asmuo nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

13. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kad ieškovė nesikreipė į Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinį padalinį dėl pritarimo ginčo remontui ir neparengė projekto arba nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų.

14. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje valdytojui (šio įstatymo 2 str. 39 p.) nustatyta pareiga prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija.

15. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

16. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra tarpukario laikotarpio statinys, esantis Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto –(duomenys neskelbtini) dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia ištaisyti 2019 m. kovo 1 d. Eksperto išvadoje Nr. 19-3/02 nurodytus, rekonstruojant jos buto balkoną, padarytus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimus, atsakovams nedavus sutikimo dėl minėtų darbų.

18. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo remontui atlikti reikalingas Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinio padalinio pritarimas ir projektas, tačiau sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad net ir gavusi Kultūros paveldo departamento Kauno miesto teritorinio padalinio pritarimą ir projektą, ieškovė, norėdama vykdyti remonto darbus, kaip nustato Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas, privalėtų gauti ir atsakovų rašytinį sutikimą ar protokolinį sprendimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenys patvirtina, kad ieškovės prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo atmestas dėl pastarojo dokumento nepateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad namo bendraturčiai be pagrindo nesutinka su būtinų balkono remonto darbų atlikimu, tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgytų teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įstatymų nustatytų pritarimų bei leidimų gavimo. Neturėdama siekiamo teismo sprendimo ar atsakovų sutikimo, apeliantė neturėtų galimybės pašalinti ekspertizės akte nurodytų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismui ieškinį atsisakius priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovei užkertamas kelias į galimai pažeistų jos teisių ir teisėtų interesų gynybą.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.