- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3379-844/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00514-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- I. P., A. P.
- Advokatai
- Nikolajus Semionovas
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Ilonai Prokofjevai, dalyvaujant pareiškėjų I. P. ir A. P. atstovui, advokatui Nikolajui Semionovui, pareiškėjams I. P. ir A. P., vertėjai Jolantai Turienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio, gyvenančio Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Nikolaj Semionov (buveinė Statybininkų g. 24-116, Visagine) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kurioje suinteresuotu asmeniu yra Lietuvos Respublika, kodas 111105555, atstovaujama valstybės įmonės (toliau VĮ) „Turto bankas“, kodas 112021042, esanti Kęstučio g. 45, Vilnius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-05-10, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose priimtas pareiškėjų pareiškimas, kuriuo jie prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė I. P. ir A. P., faktiškai pradėję valdyti N. P. palikimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini), mirė jo brolis N. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo vaikų ir nebuvo susituokęs, tačiau ilgą laiką kartu gyveno su L. K. broliui N. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl to jis ir jo brolis A. P. yra pirmieji įpėdiniai pagal įstatymą galintys paveldėti mirusiojo brolio turtą. Jų tėvai jau yra mirę. Po brolio N. P. mirties atsirado palikimas - vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus N. P., per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą jis su broliu nepateikė, nes nežinojo, kad tai reikia atlikti per tris mėnesius po mirties, tačiau N. P. palikimą, jis su broliu priėmė faktiškai pradėję valdyti palikimą, nes po brolio N. P. mirties I. P. ir A. P. iš karto atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir dalyvavo brolio laidotuvėse. Norėdami pasirūpinti mirusio savo brolio N. P. turtu, I. P. ir A. P. brolio laidotuvių metu žodžiu susitarė su L. K., kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji ir toliau gyvens, prižiūrės mirusiojo brolio butą ir mokės už buto komunalines paslaugas. Todėl iki šiol butas yra prižiūrimas, reguliariai mokama už buto komunalines paslaugas. Pripažįsta, kad tinkamai įforminti palikimą I. P. ir A. P. per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą nespėjo, nes nemanė, kad yra toks trumpas terminas. Teigia, kad tam, jog gauti N. P. palikimo paveldėjimo teisės liudijimą, reikia nustatyti juridinį faktą, kad po N. P. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjai, faktiškai pradėję valdyti N. P. palikimą. Nurodė, kad pagal išrašą iš Testamento registro matyti, kad apie palikėjo palikimo priėmimą, notarui, 2018-01-25 yra pareiškusi Lietuvos Respublikos atstovė VĮ „Turto bankas“, tačiau paveldėjimo liudijimas nėra išduotas. Teigia, kad kitokia tvarka patvirtinti palikimo priėmimo fakto negalima. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. davė tokius pačius paaiškinimus, kaip ir pareiškėjas I. P.. A. P., taip prašo jo pareiškimą tenkinti.
Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta L. K. parodė, kad jos ir pareiškėjų I. P. ir A. P. santykiai yra draugiški. Ji su N. P. kartu pragyveno apie 22 metus. Jie gyveno kaip sutuoktiniai, tačiau oficialiai susituokę nebuvo. Bendrų vaikų neturi. Su mirusiuoju N. P. jie abu gyveno N. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). N. P. mirė (duomenys neskelbtini). I. P. ir A. P. yra mirusiojo N. P. broliai ir ji mano, kad jie turi teisę paveldėti mirusiojo brolio turtą. Paminėjo, jog kada mirė N. P. jo broliai I. P. ir A. P. buvo atvykę į jo laidotuves ir po brolio mirties jai leido gyventi mirusiojo brolio bute ir jos prašė, kad ji rūpintųsi jo turtu. Ji tai ir darė. Mano, kad I. P. ir A. P. pareiškimas yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovo VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Savo atsiliepime teismui nurodė, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalį ir 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvus veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismas sprendžia dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 2015 m. kovo 13 d., priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). VĮ „Turto bankas“ atkreipia dėmesį į tai, kad yra pradėjusi rinkti informaciją dėl valstybės galimybės paveldėti mirusiojo N. P. turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Pateikė teismui VĮ „Turto bankas“ turimus dokumentus, kurie yra susiję su ginčo objektu esančiu palikimu. Iš šių dokumentų yra matyti, kad 2018-01-18 VĮ „Turto bankas“, surinkusi duomenis iš įvairių valstybės registrų apie palikėjo turtą, 2018-01-08 kreipėsi į Visagino miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2018-01-24, Visagino miesto 1-ojo notarų biuro notaras raštu informavo, kad VĮ „Turto bankas“ pateiktus dokumentus perduos Visagino miesto 2-ojo notarų biuro notarei Astai Sipavičienei. Kaip minėta, šiai dienai paveldėjimo teisės liudijimas VĮ „Turto bankas“ nėra išduotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VĮ „Turto bankas“ prašo: tuo atveju, jei pareiškėjai įrodytų, kad priėmė N. P. palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po palikėjo mirties, pareiškėjų pareiškimą tenkinti, kitu atveju pareiškimą – atmesti. Bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti.
Rašytiniais įrodymais, esančiais civilinėje byloje, nustatyta, kad I. P., A. P. ir N. P. yra broliai (gimimo liudijimas Nr. 012159; gimimo liudijimas Nr. 458164; VĮ „Registrų centras“ 2018-03-05 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-631). I. P., A. P. ir N. P. tėvai yra mirę (mirties liudijimas Nr. 045528; mirties liudijimas Nr. 0231180). N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1988-11-21, (duomenys neskelbtini). N. P. mirė (duomenys neskelbtini). N. P. – nevedęs, duomenų apie vaikus nėra (VĮ „Registrų centras“ 2018-03-05 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-631). N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1992-05-05, pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28, įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-475, pagrindu (2018-03-02, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). L. K. 2007-11-22, gyvenamąją vietą deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2018-04-26, Visagino savivaldybės administracijos pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2018-57-PD)-916)). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas buvo mokama ir po N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini) (VĮ „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 1675939, už 2017 m. liepos mėnesį, išrašyta 2017-07-31; VĮ „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 1687185, už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, išrašyta 2017-08-31; VĮ „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 1698431, už 2017 m. rugsėjo mėnesį, išrašyta 2017-09-30; VĮ „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 1743370, už 2018 m. sausio mėnesį, išrašyta 2018-01-31; kaso kvitas 2017-08-22, 13,91 Eur sumai; kaso kvitas 2017-09-21, 15,15 Eur sumai; kaso kvitas 2017-10-19, 17,73 Eur sumai; kaso kvitas 2018-02-09, 22,73 Eur sumai; 2017-07-31, mokomasis pranešimas 17,72 Eur sumai; 2017-08-31, mokomasis pranešimas 14,65 Eur sumai; 2017-09-30, mokomasis pranešimas 14,72 Eur sumai; 2018-01-31, mokomasis pranešimas 12,06 Eur sumai; sumokėta perlo paslaugos – 2017-09-21, 14,90 Eur suma; 2017-08-10, 14,97 Eur suma; 2017-10-15, 14,97 Eur suma; 2018-02-09, 12,31 Eur suma). Visagino 1-ojo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja informavo teismą, kad (duomenys neskelbtini), mirus N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (2018-05-14, Visagino 1-ojo notarų biuro notarės raštas Nr. S-24). Visagino 2-ojo notarų biuro notarė Asta Sipavičienė informavo teismą, kad po N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė VĮ „Turto bankas“, paduodamas pareiškimą 2018-01-25, Visagino 2-ajam notarų biurui. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas (2018-05-15, Visagino 2-ojo notarų biuro notarės raštas Nr. 15).
Šie visi įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai I. P. ir A. P., mirus jų broliui N. P., iš karto pasirūpino jo, po mirties likusiu turtu, nes mirusio brolio laidotuvių metu, paprašė L. K. jį prižiūrėti ir juo rūpintis. L. K. mirusiojo N. P. turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Tokie pareiškėjų I. P. ir A. P. veiksmai po jų brolio N. P. mirties, įrodo, kad I. P. ir A. P. priėmė palikėjo N. P. palikimą faktiškai pradėję jį valdyti ir tai padarė iš karto po N. P. mirties.
Po N. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Todėl toks juridinio fakto nustatymas, išnagrinėjus pareiškėjų I. P. ir A. P. pareiškimą ypatingąja teisena, yra galimas.
Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių paveldėjimo priėmimo faktą (CPK 445 straipsnis), todėl turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu duoti pareiškėjų I. P. ir A. P. paaiškinimai, liudytojo L. K. paaiškinimai, teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį jo palikimą priėmė jo broliai I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami tą palikimą valdyti.
Nuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 444-448 straipsniais
nusprendžia:
Pareiškėjų I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį jo palikimą priėmė jo broliai I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami tą palikimą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.