Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Š., gimęs 2000 m. birželio 27 d., Pakruojo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, mokosi Pakruojo rajono žemės ūkio mokykloje 2 kurse, gyvenantis L. mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta, L. mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje; 2017 m. gruodžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte; teistas 2018 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2018 m. lapkričio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra 2018 m. lapkričio 2 d., apie 20.30 val., Pakruojo rajone, Linkuvos mieste, Varpo g. 16, Linkuvos kultūros centro salėje vykusių šokių metu, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą D. M. į veido dešinės pusės skruostą, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam D. M. apatinio žandikaulio abipusius lūžius, burnos gleivinės žaizdą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko Linkuvoje, kultūros namuose. Datos tiksliai nepamena, tai galėjo būti 2018 m. lapkričio 2 d. vakare, šokių metu sudavė D. M. vieną smūgį. Įvykio vakarą su draugu atėjo į šokius, kurie vyko kultūros centre. Į šokius atėjo išgėrę, viskas įvyko netikėtai. Buvo susipykęs su G. G., turėjo su juo susimušti, bet alkoholis paveikė ir ne tam sudavė. Su D. M. iki įvykio buvo draugai. Šokių salėje buvo tamsu, nematė veido, atsitiktinai sudavė D. M.. Priežasties suduoti D. M. neturėjo. Buvo susikivirčiję su G. G., pasekė jį, jis užėjo už D. M., jis nepastebėjo ir juos sumaišė. Sudavė ranka, kumščiu į veido sritį, nepamena, į kurią veido pusę. D. M. reakcijos nematė, nes išėjo į lauką. Paskui į lauką išėjo ir D. M., kaip ir susitaikė, atsiprašė tą patį vakarą, gavo atleidimą. Ryte pasakė, kad lūžo žandikaulis. Savo veiksmus vertina blogai. Toks santykių aiškinimosi būdas netinkamas. Norėjo išsiaiškinti su G. G., kalbėjosi lauke, paskui ėjo į salę jam iš paskos. Pamatė jį lauke, norėjo prie jo prieiti, jis tada nuėjo į salę, o jis iš paskos. Nežino, kodėl aiškinosi ne lauke. Alkoholio veikiamas trenkė jam. Nenori sakyti, už ką. Suprato, kad aiškintis santykius pasirinko viešoje vietoje. Su G. G. galėjo išsiaiškinti be smurto. Labai gailisi, kad taip pasielgė, supranta, kad sužalojo žmogų. Prašė nukentėjusiojo D. M., kad civilinio ieškinio sumą sumažintų. Civilinio ieškinio suma per didelė, neturi iš ko mokėti, nedirba, mokosi, išlaikomas tėvų, gaunu tik stipendiją – 20 Eur. Turi turto pagal dovanojimo sutartį. Matė, kad turtas yra areštuotas. Žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs, norėtų atlyginti.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaip nurodė pats kaltinamasis į šokius eidamas jau žinojo, kad ten aiškinsis su G. G., su kuriuo buvo susipykę, ir būsimas nesutarimų išsiaiškinimo būdas bus muštynės. Smūgį sudavė ne dar būnant jam ir G. G. lauke, bet nuėjus į šokių salę. Aiškios asmeninės motyvacijos arba preteksto veiksmams kaltinamasis neįvardijo, nurodydamas, kad G. G. buvo „prisišnekėjęs“. Pastebėtina, kad liudytoju apklaustas G. G. nurodė, kad tarp jo ir kaltinamojo nei prieš šokius nei apskritai nėra buvę konfliktų (2 t., b. l. 102). G. Š. smurtinis elgesys nebuvo spontaniška reakcija į paties G. G. veiksmus, konfliktui vykstant „čia ir dabar“, santykių aiškinimuisi iš anksto numatydamas savo veiksmus jis sąmoningai pasirinko viešą vietą, taip ignoruodamas elementarias elgesio normas, pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, taigi, teismo vertinimu, veikdamas iš chuliganiškų paskatų. Juolab, kad dėl tokių G. Š. sprendimų atsitiktinai nukentėjo niekuo dėtas asmuo, taigi, akivaizdu, buvo sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų į viešą renginį atvykusių asmenų rimtis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinantis aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis G. Š. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 tomas, b. l. 4-6, 7-15), metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 17), mokosi žemės ūkio mokykloje, charakterizuojamas neigiamai (2 tomas, b. l. 23), nedirba (2 tomas, b. l. 24), yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. G. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo D. M.. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių bei į tai, kad nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kaltinamasis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme (BK 41 str., 50 str.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis G. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi nusikalstamą veiką G. Š. padarė neatlikęs jam paskirtos bausmės, tačiau bylą nagrinėjant teisme jau yra atlikęs visą ankstesniu 2018 m. balandžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę, skiriant bausmę BK 64 straipsnis nebetaikomas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam G. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 18.45 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d., 12.25 val., tai yra viena para (2 tomas, b. l. 55, 64).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad G. Š. dėl savo veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, susitarimais įsipareigojo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, yra pakankamai jauno amžiaus, mokosi, siekia įgyti profesiją, teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo G. Š. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, G. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. pareiškė 400 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį mažina iki 2699,36 eurų, tai yra, sutinka su kaltinamojo siūlymu atlyginti jam 2500 eurų neturtinės žalos bei turtinę žalą mažina iki dokumentais įrodyto dydžio – 199,36 Eur. Nukentėjusiojo D. M. 199,36 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nes jis yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais (1 tomas, b. l. 53-61) (CK 6.249 str., 6.263 str., BPK 115 str.).

Civilinis ieškovas D. M. ir kaltinamasis G. Š. 2019 m. kovo 20 d. sudarė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuria sutarė, kad neturtinės žalos dydis šioje byloje yra 2500 Eur, o G. Š. įsipareigoja nurodytą sumą sumokėti dalimis susitarime nurodytais terminais iki 2020 m. rugsėjo 1 d. D. M. likusios civilinio ieškinio sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako. Kaltinamasis G. Š. pateikė prašymą patvirtinti šią sutartį. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad susitarimas atitinka šalių valią, todėl teismo tvirtintinas.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 289,62 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. M. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės. Kaltinamasis G. Š. 2019 m. kovo 19 d. su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2593, kuria įsipareigojo žalą atlyginti per penkis mėnesius nuo 2019 m. kovo 1 d., susitarimas teismo tvirtintinas.

2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio nutarimu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. liepos 28 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamajam G. Š. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam adresu L. mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, registro Nr. 40/28922, unikalus Nr. 6597-3002-4017, visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo gyvenamuoju namu, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos (2 tomas, b. l. 43-44). Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019005731 (2 tomas, b. l. 50-52).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 83-84) ir dokumento paėmimas (2 tomas, b. l. 86-87), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bei jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

G. Š. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 3 d., 18.45 val. iki 2018 m. lapkričio 4 d., 12.25 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti mokslą, o baigus mokslą, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį nukentėjusiajam D. M. – 199,36 eurų (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 36 centus) turtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti 2019 m. kovo 20 d. susitarimą tarp G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., pagal kurį G. Š. įsipareigoja 2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) neturtinę žalą sumokėti dalimis šiais terminais: iki 2019 m. balandžio 30 d. – 147,20 Eur (šimtas keturiasdešimt septyni eurai 20 ct), nuo 2019 m. gegužės 1 d. kas mėnesį po 147,05 Eur (šimtas keturiasdešimt septyni eurai 5 ct) iki 2020 m. rugsėjo 1 d., nurodyto dydžio sumas pervedant į D. M. banko sąskaitą Nr. LT07 7300 0101 0362 4254, esančią AB banke „Swedbank“.

Patvirtinti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2593, kuria G. Š. įsipareigoja žalą atlyginti per penkis mėnesius nuo 2019 m. kovo 19 d., pirmąjį mėnesį sumokėdamas 61,62 Eur, kiekvieną kitą mėnesį sumokėdamas po 57 Eur.

2019 m. sausio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. Š. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam adresu L. mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, registro Nr. 40/28922, unikalus Nr. 6597-3002-4017, visiškai apribojant teisę disponuoti šiuo gyvenamuoju namu, palikti galioti ir jo terminą pratęsti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos. Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019005731.

Nuosprendžio nuorašą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską (vienas vnt.) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.