Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su D.K. skundu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D.K. Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo iš atsakovės- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, prašo priteisti 10000 eurų neturtinės žalos. Prašomą priteisti žalą kildina iš nurodytų institucijų veikos, nesuteikiant darbo jo tėvui G.K., nuo 2008-11-14 būnant suėmime bei atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, taip ribojant G.K. galimybę teikti finansinį išlaikymą savo sūnui D.K.

Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko patalpinto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjas D.K yra nepilnametis, t.y. gimęs 1999-05-19, jo išlaikymui iš tėvų G.K. ir D.K. priteista periodinės piniginės išmokos, vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirta rūpintoja D. K.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą privalo būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas nustato asmenų ratą, kurie neturi teisės savarankiškai ginti savo teises, jų pažeistos teisės gali būti ginamos tik per atstovą. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas atsisako priimti skundą, jeigu skundą (prašymą) paduoda neveiksnus asmuo. Taigi, teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą, privalo ne tik patikrinti, ar paduodamas skundas atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 straipsniai) reikalavimus, ar jis paduodamas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytais terminais, bet ir privalo nustatyti, ar skundą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Būtina sąlyga kreiptis į teismą yra besikreipiančio asmens veiksnumas, t.y. galėjimas savo veiksmais įgyti subjektines teises ir susikurti pareigas. ABTĮ nėra įtvirtinta normų, reglamentuojančių asmens veiksnumo klausimus, todėl teismas remiasi bendraisiais teisės principais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) normomis. CPK 38 straipsnis nustato, kad civilinis procesinis veiksnumas priklauso <...> fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę- aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (1 dalis); nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat asmenų, kuriems veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai (2 dalis); nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą. Pagal CK 2.7 straipsnio 3 d., 2.8 straipsnio 2 dalį nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma; turi teisę disponuoti savo pajamomis ir turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą. Tai reiškia, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų savarankiškai savo teises ginti teismine tvarka turi teisę tik tada, jeigu ginčas kyla iš aukščiau nurodytų materialiųjų teisinių santykių (CK 2.8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi pareiškėjas, kuriam yra sukakę 16 metų, jo keliamas ginčas nepatenka į materialinių teisinių santykių sritį, kurioje jis turėtų visišką civilinį veiksnumą. Pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, taip pat teismine tvarka nėra pripažintas emancipuotu. Darytina išvada, kad D.K. dėl jo keliamo ginčo neturi teisės savarankiškai kreiptis į teismą, jo teises teismine tvarka gali ginti rūpintoja. Skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str.2 d. 6 p.,

nutaria:

atsisakyti priimti D.K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniam teisme.