Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. D., M. D., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, VĮ Valstybinei miškų urėdijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos reikalavimui ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (78-80 b. l.).

7. Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2021 m. gruodžio 29 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų kreiptis teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 532 straipsnio 5 dalis).

8. Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į 502/1000 dalis pastato – sandėlio 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

10. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir kadastro duomenų bylos matyti, kad pastatas – sandėlis 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) metais (41-44, 57 b. l.). Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis Č. S. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą parduoti privatizuojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: garažu ir sandėliuku, o 1991 m. gruodžio 23 d. gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu įkainotas parduodamas butas ir priklausiniai: ūkinis, garažas ir sandėliukas (6, 12-13, b. l.). Tačiau 1992 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Č. S. parduota tik 498/1000 dalis pastato – sandėlio, o Šiaulių miesto valdybos mero 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 305p Č. S. leista įteisinti ūkinį pastatą su rūsiu (15-16, 18 b. l.). VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2021 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. S(E)-21-1339 patvirtina, jog šis sandėlis nėra įtrauktas į VĮ Valstybinės miškų urėdijos turto apskaitą (61 b. l.). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. spalio 21 d. raštas Nr. 2D-17968 patvirtina, kad nėra duomenų apie sandėlio savavališką ar neteisėtą statybą. (63-64 b. l.).

14. Nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu Č. S. nuo (duomenys neskelbtini) metų (jo statybos pabaigos), o po jo mirties (duomenys neskelbtini) – viena – faktiškai valdo likusią 502/1000 dalį sandėlio – juo naudojasi, prižiūri, remontuoja, nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į šiame pareiškime nurodytą turtą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto niekas nėra pareiškęs, priešingai, buvęs nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendraturtis J. M. ir esami bendraturčiai suinteresuotieji asmenys J. D. ir M. D. dalimi sandėlio niekada nesinaudojo, o buvęs bendraturtis J. M. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis neturi jokių pretenzijų ir teisių į sandėlį ar jo dalį (58 b. l.). Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) metų kartu su sutuoktiniu, o jam mirus- viena, t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą – 502/1000 dalis pastato – sandėlio 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2021 m. gruodžio 29 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareiškus, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą ir nustatyti faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 502/1000 dalis pastato – sandėlio 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo ir nuo (duomenys neskelbtini) metų valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – 502/1000 dalis pastato – sandėlio 5I 1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Šis faktas nustatytas pareiškėjai S. S. daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įteisinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.