Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimo, kuriuo P. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d., jam paskiriant 15000 (penkiolikos tūkstančių) litų baudą su 2000 pakelių cigarečių „Fest 7“ konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimu P. T. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 9 d., 19.50 val. Vilniaus r., Medininkų sen., (duomenys neskelbtini) prieigose, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos veikimo teritorijoje, apie 1,5 km nuo VSŽ 1053 į Lietuvos Respublikos gilumą iš Baltarusijos Respublikos gabeno 4 juodu polietilenu apvyniotas dėžes, kuriose buvo 2000 pakelių cigarečių „Fest 7“, nepažymėtų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 14540 Lt, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 nustatytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 4 d.

Apeliaciniu skundu P. T. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir šaukti bei apklausti liudytojus: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės pareigūnus A. P., A. T. bei R.; išreikalauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos byloje apklaustų liudytojų M. I., M. Z., P. J. bei šauktinų liudytojų A. P., A. T. bei R. tarnybinių stotelių (racijų) įrašus; išreikalauti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos nagrinėjimo metu darytą garso įrašą bei jį perklausyti nagrinėjant bylą; išnagrinėjus bylą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-1676-298/2013 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, jog kai buvo sulaikytas, per pareigūnų tarnybines radijo stoteles girdėjo, kaip buvo apibūdinami valstybės sienos pažeidėjai, o būtent pareigūnai nurodė, kad vienas iš jų buvo apsirengęs maskuojančių spalvų apranga ir buvo stambaus sudėjimo, aukštas, praplikęs, kitas buvo su džinsais bei nemaskuojančių spalvų rūbais. Jis buvo apsirengęs maskuojančių spalvų apranga, avėjo guminius batus. Taigi, nei vienas iš apibūdintų asmenų, pagal nurodytus požymius, nebuvo panašus į jį. Tam, kad išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu jo papasakotas aplinkybes, jo atstovas prašė kviesti ir apklausti liudytojus - pareigūnus, per kurių tarnybines stoteles jis girdėjo nurodytą valstybės sienos pažeidėjų apibūdinimą. Šie pareigūnai buvo atvykę, kuomet jis buvo sulaikytas. Liudytojas P. J. juos įvardino kaip A. P., A. T. bei R., be to, jo atstovas pateikė prašymą išreikalauti iš protokolą surašiusios institucijos tiek nurodytų pareigūnų, tiek ir byloje apklaustų liudytojų tarnybinių stotelių (racijų) įrašus, išreikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos liudytojos R. D. šuns panaudojimo aktą bei tarnybinį pranešimą, tačiau bylą nagrinėjęs teismas šiuos prašymus tenkinti atsisakė.

Pažymi, kad liudytojas M. I. nurodė, kad labai aiškiai matė jį kertantį valstybės sieną ir grįžtantį su maišais, kuriuose, kaip išaiškėjo vėliau, buvo cigaretės. Tačiau, paklaustas apie kuprinę, kurią turėjo apeliantas, ir kuri buvo rasta prie jo kai buvo sulaikytas 1,5 km atstumu nuo valstybės sienos, jis nurodė, kad jokios kuprinės neprisimena. Taip pat parodė, kad jo kolega, P. J. darė kontrolinės pėdsakų juostos, takelio, pėdsakų nuotraukas. Taip pat jis minėjo, kad buvo kontrolinė pėdsakų juosta. Tačiau, jo kolega, P. J., apklaustas byloje nurodė, kad jokios kontrolinės pėdsakų juostos toje vietoje nėra, nes ji apžėlusi žole ir pėdsakai joje neišlieka ir jis nieko nefotografavo. Nurodyto liudytojo papasakotų aplinkybių nepatvirtino kartu su juo buvusi pareigūnė M. Z.. Liudytojas M. I. parodė, kad jį iš veido labai gerai įsiminė, nors vijosi pagal apibūdinimą kitą asmenį. Liudytoja M. Z. jo atpažinti negalėjo. Ji nurodė, kad galėtų spėti, kad tai buvo jis tik iš jos matyto asmens sudėjimo, o veido ji nematė. Tik po trečio ar ketvirto bylą nagrinėjusio teisėjo klausimo, ar jis tikrai negali atpažinti ir prisiminti, ar cigaretes per sieną nešė būtent jis, ji pasakė, kad gali kategoriškai teigti, jog tai buvo jis. Liudytojas P. J. nurodė, kad tiek takelis, kuriuo jis neva bėgo, tiek ir vieta, kurioje slėpėsi, buvo šlapia, dėl to jis aiškiai matė pėdsakus, pagal kuriuos šuo jį ir liudytoją R. D. vedė. Tačiau, paklaustas, ar buvo paimti pėdsakų atspaudai ir palyginti su jo avėtais batais, jis atsakė neigiamai. Be to, nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir kartu su juo buvusi pareigūnė R. D., kuri nurodė, kad pėdsakų vizualiai nebuvo galima įžiūrėti, ir jie bėgo tik ten, kur juos vedė tarnybinis šuo. Liudytoja R. D. negalėjo nuosekliai ir aiškiai papasakoti, kokius pėdsakus paėmė ir sekė šuo. Ji tvirtino, kad šuo pradėjo vesti pagal kvapą ir išvedė prie jo. Tačiau prieš tai apklausti liudytojai M. I. ir M. Z. patvirtino, kad du vyrai nubėgo į skirtingas puses. Vėliau tiek liudytoja R. D., tiek ir P. J., minėjo, kad sekė dvejais pėdsakais. Liudytojai R. D. nurodė, kad nuvažiuojančio automobilio, prie kurio atvedė šuo, galiniai langai galimai buvo tamsinti. Tiek ji, tiek ir liudytojas P. J., minėjo, kad automobiliu tikrai važiavo du žmonės. Taigi, darytina išvada, kad nuo pareigūnų bėgę žmonės nuvažiavo automobiliu. Be to, jei jo galiniai stiklai buvo tamsinti, tikėtina, kad ten buvo ir trečias žmogus. Pažymi, kad byloje nebuvo surinkti ir patikrinti įrodymai, kurie leistų neabejotinai teigti, kad jis kirto valstybės sieną ir grįžo atgal jau nešdamas cigaretes. Pėdsakų, kurie anot P. J. ir M. I., buvo, atspaudai nebuvo paimti ir nebuvo sulyginti su jo avėtais batais. Kontrolinė pasienio juosta nenufotografuota. Jį sulaikius nei pareigūnas M. I., nei M. Z., kurie vieninteliai neva matė, kad jis kirto sieną ir nešė cigaretes, jo neatpažino, jis nebuvo parodytas jiems atpažinti. Po sulaikymo jis liudytojus matė tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas nutarime nurodė, jog jis kuprinėje turėjo raciją ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl ją turėjo su savimi, jo parodymai šiuo klausimu prieštaringi, nes pradžioje jis nurodė racija bendravęs su draugais, tačiau patvirtino, kad antroji racija buvo palikta jo namuose, jis patvirtino, kad racija galima susisiekti kilometro atstumu, tačiau paaiškino, kad grybauti jį apie du kilometrus pavėžėjo nepažįstami asmenys, paskui jis tvirtino, kad racija tiesiog liko jo kuprinėje po žvejybos. Apeliantas pažymi, kad nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, kad dažnai būna pas jo močiutės seserį kaime. Dažnai grybauja, uogauja, žvejoja. Eidamas į mišką, su savimi ima kuprinę, kurioje yra įvairūs jam reikalingi daiktai. Kuprinės kiekvieną kartą grįžęs neiškrausto. Tarp jų yra ir racija. Raciją naudoja, kuomet eina ne vienas. Tada ji naudojama kaip susikalbėjimo priemonė, tikslu bendrauti bei nepasimesti nuo kartu su juo grybaujančio, uogaujančio ar žvejojančio asmens. Kadangi šį kartą grybauti ėjo vienas, kitos racijos neėmė, nes jos tiesiog nebuvo kam duoti. Nesutinka, kad vien racijos turėjimo faktą teismas vertina kaip pagrindinį įrodymą, kad jis gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Pažymi, kad nors teismas konstatavo, jog byloje nepasitvirtino jo paaiškinimas, kad jis miške grybavo, nes jei jis būtų grybavęs, slėptis nuo pareigūnų jam nebūtų reikėję, tačiau neįvertino jo paaiškinimų, kad jis slėpėsi ne nuo pareigūnų, o nuo šuns, kuris staiga išniro prieš jį. Kadangi šuo didelis, o kartu su juo buvusių pareigūnų nesimatė, jis šuns išsigando ir pradėjo lįsti į krūmus.

Teigia, kad nors teismas nurodė, jog nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau teismas nevertino aplinkybių, kurios akivaizdžiai parodo, kad pareigūnai buvo labai neigiamai nusiteikę jo atžvilgiu ir padarė nemažai teisės aktų pažeidimų. Byloje yra patektas 2013 m. rugpjūčio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1449AN-2841441-13, kurį surašė byloje apklaustas pareigūnas P. J., ir 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1449N-2935563-13, pagal kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 205 str. 1 d. pažeidimą. Tai padaryta pažeidžiant ATPK 224 str. 2 d. nuostatas. Be to, pareigūnai pažeidė ir administracinio sulaikymo terminus, nurodytus ATPK 267 str. Byloje esančiame administracinio sulaikymo protokole nurodoma, kad jo faktinio sulaikymo laikas yra 2013 m. rugpjūčio 9 d., 20.30 val. Pristatymo į įstaigą laikas - 2013 m. rugpjūčio 9 d., 22 val., o išleidimo lakas - 2013 m. rugpjūčio 10 d. 0.30 val. Nors faktiškai jį paleido iš sulaikymo tik apie 2 val. nakties ir iš karto nuvežė į kitą sulaikymo vietą, kur buvo laikomas iki maždaug 2013 m. rugpjūčio 10 d. 14 val. Taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi tendencingai, turėdami išankstinę neigiamą nuomonę apie jį ir siekė bet kokiomis priemonėmis jį nubausti.

Nurodo, kad nors teismas skiriant nuobaudą atsižvelgė į gabentų prekių labai didelį kiekį, tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad cigaretes per sieną nešė du žmonės - kiekvienas po du maišus. Taigi, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad jis galėjo gabenti ne 2000 pakelių, o 1000 pakelių cigarečių. Tačiau tik jis vienas pripažintas kaltu dėl viso surasto cigarečių kiekio gabenimo, ko, kaip patvirtino ir byloje apklaustas pareigūnas M. I., vienas žmogus gabenti fiziškai negalėtų.

Nurodo, kad įrodymų analizė leidžia neabejotinai teigti tik tai, kad jis galbūt buvo valstybės sienos apsaugos zonoje, tačiau nėra jokių objektyvių, neabejotinų, pagrįstų ir neginčijamų įrodymų, kad jis atliko nors vieną 163² str. dispozicijoje nurodytą veiksmą, t. y., laikė, gabeno, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes pažeidžiant nustatytą tvarką. Atkreipia dėmesį, kad jis buvo sulaikytas už maždaug 1,5 kilometro nuo valstybės sienos kirtimo vietos ir jokių cigarečių su savimi neturėjo. Kaip nurodė apklausti pareigūnai, jos buvo surastos prie valstybės sienos, t. y., už 1,5 kilometro nuo jo. Jokių objektyvių įrodymų, kad rastos cigaretės kokiu nors būdu susijusios su juo, byloje nenustatyta. Be to, jei tikėti pareigūnų versija, kad cigaretes, per sieną nešė du žmonės - kiekvienas po du maišus - tai, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad jis galėjo gabenti ne 2000 pakelių, o tik 1000 pakelių cigarečių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 163² str. numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt MGL užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

P. T. 2013 m. lapkričio 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 163² str. 4 d.

ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. T. 2013 m. rugpjūčio 9 d., 19.50 val. Vilniaus r., Medininkų sen., (duomenys neskelbtini) prieigose, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos veikimo teritorijoje, apie 1,5 km nuo VSŽ 1053 į Lietuvos Respublikos gilumą iš Baltarusijos Respublikos gabeno 4 juodu polietilenu apvyniotas dėžes, kuriose buvo 2000 pakelių cigarečių „Fest 7“, nepažymėtų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 14540 Lt ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 nustatytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p.

Nors P. T. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, jo kaltė įrodyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto P. J. 2013 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniu pranešimu (b.l.3-4), 2013 m. rugpjūčio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 1449P-2841513-13 (b.l.5-6), 2013 m. rugpjūčio 10 d. administracinio sulaikymo protokolu Nr. 1449S-2841440-13 (b.l.8), Padvarionių užkardos schema (b.l.11), liudytojų M. I., M. Z., P. J., R. D. teismo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais. Pažymėtina, kad šie byloje surinkti P. T. kaltę pagrindžiantys įrodymai paneigia jo nurodytą aplinkybę, kad apylinkės teismas jo kaltę konstatavo remdamasis tik ta aplinkybe, kad jis pažeidimo padarymo metu su savimi turėjo raciją. Atkreiptinas dėmesys, kad P. T. kaltė įrodyta ne vien tik specialisto P. J., surašiusio procesinius dokumentus šioje byloje, ir, kuris gali turėti tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, bet ir kitų, aukščiau paminėtų pareigūnų parodymais. Kaip matyti šių pareigūnų parodymai iš esmės sutampa, yra nuoseklūs, jais abejoti nėra teisinio pagrindo, o kadangi nuo pažeidimo padarymo praėjo daug laiko, todėl tam tikri neesminiai neatitikimai liudytojų parodymuose yra tikėtini, tačiau jie nesudaro pagrindo abejoti parodymų tikrumu.

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamame nutarime, nelegaliai valstybės sieną kirtusius ir dėžes nešančius pažeidėjus pasieniečiai M. I. ir M. Z. matė pirmą kartą, administracinėn atsakomybėn patrauktą P. T. jie gerai įsidėmėjo ir yra įsitikinę, kad būtent jis padarė administracinį teisės pažeidimą, byloje nėra jokių duomenų dėl galimo liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi.

ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apelianto skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl šis prašymas yra atmestinas. Apelianto prašymai teismo posėdyje apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės pareigūnus A. P., A. T. bei R., išreikalauti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos byloje apklaustų liudytojų M. I., M. Z., P. J. bei šauktinų liudytojų A. P., A. T. bei R. tarnybinių stotelių (racijų) įrašus bei išreikalauti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo bylos nagrinėjimo metu darytą garso įrašą bei jį perklausyti nagrinėjant bylą, taip pat prijungti prie bylos R. D. šuns panaudojimo aktą bei tarnybinį pranešimą yra nepagrįsti, kadangi byloje esančių surinktų įrodymų visuma yra pakankama teisėtam ir pagrįstam procesiniam sprendimui priimti.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo atžvilgiu buvo pažeistos ATPK 224 str. 2 d. ir ATPK 267 str. nuostatos. ATPK šešioliktame skirsnyje nustatytas administracinių teisės pažeidimo bylų žinybingumas. Bylas dėl ATPK 163² str. numatytų pažeidimų nagrinėja rajono (miesto) apylinkės teismas (ATPK 224 str. 1 d.), o bylas dėl ATPK 205 str. numatytų pažeidimų nagrinėja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (ATPK 225² str.). Nagrinėjamu atveju tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad P. T. būtų apskundęs 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1449N-2935563-13, pagal kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 205 str. 1 d. pažeidimą. Taigi, minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir galioja, todėl šiuo atveju ATPK 224 str. 2 d. nuostatos nėra pažeistos. Taip pat pažymėtina, kad ATPK 267 str. numatyti administracinio sulaikymo terminai nebuvo pažeisti. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, išskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui įstatymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus, gali būti sulaikyti iki 3 valandų protokolui surašyti, o prireikus nustatyti asmenybę ir išaiškinti teisės pažeidimo aplinkybes, – iki 48 valandų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. rugpjūčio 10 d. P. T. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai – už ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą (b.l.5) ir už ATPK 205 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą (b.l.37), t.y., už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą. Taigi, šiuo atveju jo sulaikymas galėjo trukti iki 48 val.

Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad byloje buvo nubaustas tik jis vienas, nors liudytojai nurodė matę cigaretes gabenusius du asmenis, be to, cigarečių kiekis buvo toks, kokio vienas asmuo fiziškai negalėtų gabenti. Iš bylos matyti, kad P. T. neteisėtai gabeno cigaretes su kitu nenustatytu asmeniu, t.y. kartu realizavo objektyviuosius šio pažeidimo sudėties požymius, turėjo vieningą tikslą tai daryti. Atsakomybė šiuo atveju kyla administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, kuriuo asmenybė buvo nustatyta. ATPK bendrininkavimo institutas nėra numatytas, todėl apylinkės teismas turėjo tokią aplinkybę pripažinti kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau, atsižvelgiant į ATPK 302 str. 2 d. numatytą draudimą sunkinti pažeidėjo teisinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nutarimą šioje dalyje palieka nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. T. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK163² str. 4 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.