Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-826-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
2-826-780/2015
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00671-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
M. M. N.
Advokatai
Arvydas Gudas
Civilinė byla Nr. 2-826-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00671-2015-6;procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5;
(S)3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.14.6;3.2.7.1; 3.2.7.2;3.2.8.4.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 2 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Jonai Kardokienei, dalyvaujant atsakovui J. P. ir jo atstovui advokatui Arvydui Gudui, viešame teismo parengiamajame po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės M. M. N. ieškinį atsakovui J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti gyvenamojo namo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.

Ieškovė ir jos atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, tačiau 2015-11-30 teisme gautas ieškovės rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovė M. M. N. atsisako nuo savo 2015-09-28 patikslinto ieškinio šioje byloje. Ieškovė savo pareiškime nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. ji negalės ateityje kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė taip pat prašo pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 43).

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad su ieškovės pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo sutinka, tačiau prašo priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nes jas atsakovas patyrė dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio, šios išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, todėl turi būti priteistos iš ieškovės. Atsakovas pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Teisėjas sprendžia, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byla nutrauk­ti­na (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pabrėžtina, kad teismui priėmus ieškovės pateiktą ieškinį, teismas atsakovui nustatė terminą pateikti atsiliepimą (CPK 225 straipsnio 3 punktas), o atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 34), 2015-10-21 pateikė teismui atsi­lie­­pimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, išdėstė nesutikimo argumentus, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiantį kvitą (b. l. 22-26, 33).

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius atsakovui pareikšto reikalavimo. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nusta­tyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėji­mo­si išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertin­da­mas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąži­nin­gumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti byli­nė­ji­mo­si išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal proce­si­nius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. verti­na­mas bylinėjimosi išlaidų priežastin­gu­mas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesi­nius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atkreiptinas dėme­sys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieško­­vas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nusta­ty­ti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmi­mas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėji­mo­si išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elge­sys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai netei­sė­tus procesinius veiksmus arba tokius proce­si­nius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabai­gos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nuta­rimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne kokie nors atsakovo veiksmai, dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, bet būtent ieškovės valia padarytas pasirinkimas inicijuoti bylos iškėlimą atsakovui. Be to, ieškinio atsisakymą taip pat lėmė ne tai, kad atsakovas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimus, bet pačios ieškovės pasirinktas bylinėjimosi perspektyvos įvertinimas. Pažymėtina, kad įstatymas numato asmeniui ne tik teisę pareikšti ieškinį, bet ir pareigą, kad reiškiamas ieškinys būtų iš anksto apgal­votas ir sąžiningai pagrįstas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų apimtį ir jų turinį gali nustatyti tik pats į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 13 straipsnis), todėl dėl ieškinio nepagrįstumo atsiradusios pasekmės tenka būtent tokį ieškinį pareiškusiam asmeniui.

Šiuo atveju svarbu yra tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ieškinį pareiškė dėl to, kad ieškinio pareiškimas buvo būtinas jos teisėms apginti nuo neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo pateikta gyvenamojo namo dovanojimo sutartis patvirtina, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta pačių šalių nuo pat šalių nuosavybės teisės į namą įgijimo momento (b. l. 27-31). Tačiau iki ieškinio atsisakymo ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo veiksmų buvo būtinybė nustatyti kitokią naudojimosi tvarką ir tik dėl atsakovo veiksmų ieškovė kreipėsi į teismą. Pats ieškinio atsisakymas, nenurodant atsisakymo priežasčių, po to, kai ieškovė gavo atsakovo atsiliepimą, patvirtina, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Todėl pripažintina, kad dėl bylos iškėlimo ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo nėra jokios atsakovo kaltės ir dėl to atsakovas neturi patirti nuostolių dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos tik ieškovės inicijuoto teisminio proceso, o ne paties atsakovo veiksmų ir buvo būtinos siekiant apginti atsakovo teises.

Atsiliepimas

Įvertinus šios bylos apimtį, jos pobūdį, šalių elgesį procese, priežastis, dėl kurių susidarė bylinė­ji­mosi išlaidos, darytina išvada, kad atsakovo patir­tos 700 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą ir atstovaujant parengiamajame teismo posėdyje yra pagrįstos, būtinos, žymiai mažesnės nei Reko­mendacijų 8.2 punkte numatytas maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą (maksimalus dydis 1 784,75 EUR), ir dėl jų susidarymo yra tik vienos šalies – ieškovės, kaltė. Todėl ieško­vei atsisakius ieškinio, atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atsakovui priteistos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Tačiau atsisakius ieškinio ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 30,75 EUR ir sumokėto 41 EUR (CPK 87 straip­s­nio 2 dalis).

Žy­mi­nį mokestį grą­ži­na Valstybinė mokes­čių inspekcija remdamasi teismo nutar­timi (CPK 87 straips­nio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 92 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straips­niais, 293 straipsnio 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Priimti ieškovės M. M. N. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-826-780/2015 nutraukti.

Priteisti iš ieškovės M. M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei M. M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 EUR (trisdešimt eurų 75 centus) žyminio mo­kesčio, sumokėto 2015-08-18 banke Swedbank, AB.

Žy­mi­nį mokestį grą­ži­na Valstybinė mokes­čių inspekcija remdamasi teismo nutar­timi.

Dėl nutarties per septynias dienas gali būti duodamas ats­ki­rasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka