Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimo, A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 spalio 8 d., 06.45 val., (duomenys neskelbtini), sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu pripažino A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skyrė jam 579,00 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo įpūsti sunkaus girtumo, kadangi buvo tik nedaug išgėręs. Skunde nurodė, jog teisme jis ne vieną kartą aiškino, kad neatsisakė pūsti į alkotesterį, o buvo nuvežtas į Prienų rajono policijos komisariatą ir ten kabinete buvo pareigūnų sumuštas. Ir tik po to jam buvo pasiūlyta pūsti į alkotesterį. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis buvo sumuštas ir jam svaigo galva, jis nepajėgė įpūsti į alkotesterį. Pareikalavus jį nuvežti į ligoninę kraujo paėmimui, policijos pareigūnai tai daryti atsisakė ir surašė jam protokolą, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą. Pareiškėjas nurodė, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti filmuotą medžiagą, kurioje būtų matoma, kad jis buvo sumuštas ir negalėjo įpūsti alkotesterio ir prašė nuvežti jį į ligoninę ištirti kraują, tačiau kol teismas nusprendė išreikalauti minėtą filmuotą, ji policijos komisariate jau buvo ištrinta ir neišsaugota. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.Apeliaciniame skunde ginčijamas kaltės klausimas dėl apylinkės teismo nutarimu A. K. pripažinimo kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad pažeidėjas vengė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ANK 422 straipsnio 7 dalis už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą numato baudą nuo 1000 iki 2000 Eur, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Pagal ANK ženkliai didėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis – nuo 723,5 iki 1500 Eur (skirtumas 723,5 Eur), teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės vidurkis išlieka tas pats. Tačiau vadovaujantis ANK už aptariamą nusižengimą nebegalima skirti administracinio arešto. Nors įsigaliojus ANK nebelieka galimybės asmeniui taikyti administracinio arešto, tačiau nagrinėjamu atveju A. K. ši nuobaudos rūšis nebuvo paskirta, apylinkės teismas jam skyrė lengvesnę nuobaudą iš ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių nuobaudų, t. y. baudą, kuri numatyta ir šiuo metu galiojančiame ANK ir kurios vidurkis ANK yra didesnis net 723,5 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nėra teisinio pagrindo (ANK numatyta bauda yra didesnė už paskirtąją baudą pagal ATPK), todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, A. K. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. K. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą nurodydamas, kad jis neatsisakė pasitikrinti neblaivumo, kadangi buvo pareigūnų sumuštas ir jam svaigo galva, jis nepajėgė įpūsti į alkotesterį. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubaustas A. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį, vengė policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai – V. R. ir V. A. vienareikšmiškai patvirtino, kad 2016 m. spalio 8 d., anksti ryte, sustabdžius automobilį „VW Golf“, nuo jo vairuotojo A. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriški, judesiai buvo nekoordinuoti. Policijos pareigūnai kategoriškai patvirtino, jog prie automobilio A. K. 2-3 kartus buvo siūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau tai daryti jis atsisakė. Administracines procedūras policijos komisariate su A. K. atliko tik policijos pareigūnas V. R. (b. l. 27-29). Teismo posėdžio metu V. R. nurodė, kad ir policijos komisariate A. K. buvo gal 10 kartų siūloma pūsti į alkotesterį, tačiau jis vis vien to nedarė, arba tai darė tik imituodamas pūtimą, tyčia tinkamai nepūsdamas. Tos pačios aplinkybės yra užfiksuotos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5). Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų V. R. ir V. A. duotais paaiškinimais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjo A. K. keliama versija, jog jį sustabdę pareigūnai nesiūlė tikrintis neblaivumo, o iš karto nuvežę į policijos komisariatą kabinete sumušė, ko pasėkoje jam svaigo galva ir jis negalėjo tinkamai pūsti į alkotesterį, aukštesniojo teismo vertinama kaip pareiškėjo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti objektyvūs duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, A. K. neneigė, jog tos pačios dienos ryte vartojo alkoholinius gėrimus, suprato kad negerai padarė, nes vairavo išgėręs, be to, bandė papirkti policijos pareigūnus, nes nenorėjo prarasti vairuotojo teisių (b. l. 11-12). Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog A. K. sustabdytas policijos pareigūnų, visiškai suprato savo veiksmų seką ir būtent tyčiniais veiksmais, atsižvelgdamas į tai, jog jis tos pačios dienos ryte vartojo alkoholinius gėrimus, siekė išvengti neblaivumo patikrinimo bijodamas, kad bus nustatytas girtumas, viršijantis leistiną normą, kuriai esant leidžiama vairuoti, ir taip siekdamas vienintelio tikslo - išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.Aukštesnysis teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.