Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

2. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas yra N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis ir nepilnamečio A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas į notarinę kontorą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi toje pačioje vietoje ir faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

4. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

5. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.50 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir visi šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo po N. Š. mirties nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra nepilnamečio sūnaus A. Š. atstovas pagal įstatymą, palikimo priimtų jo vardu turėdamas teismo leidimą.

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

9. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po N. Š. mirties jai nuosavybės teise priklausančia turto dalimi rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas G. Š., mokėdamas turto išlaikymo mokesčius, taip pat rūpindamasis šiuo turtu. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taip pat išduotinas leidimas pareiškėjui priimti palikimą, likusį po sutuoktinės mirties nepilnamečio sūnaus A. Š. vardu.

10. Teismas, remiantis CK 3.186 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pažymi, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Išduoti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) leidimą priimti palikimą, likusį po N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.